Kauno apygardos teismo nutartis

2016-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-156-634/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-29
Bylos Nr.
1S-156-634/2016
Teisminio proceso Nr.
1-53-3-00022-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Pareiškėjas
I. K.
Advokatai
Audrius Pėstininkas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-156-634/2016
Teisminio proceso Nr. 1-53-3-00022-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.9.7.2; 2.12.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos I. K. atstovo advokato Audriaus Pėstininko skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teisme 2015-12-10 gautas pareiškėjos I. K. skundas, kuriame ji prašo pradėti R. P. atžvilgiu privataus kaltinimo procesą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 148 str. 1 d., dėl to, kad R. P. reikalavo iš I. K. elgtis pagal jo nurodymą – nupirkti R. P. priklausančią sodybą už žymiai didesnę nei rinkos kainą, panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiosios atžvilgiu – sistemingai, naudodamasis menkavertėmis dingstimis, skųsdamas su I. K. susijusias įmones įvairioms institucijoms, žiniasklaidos priemonėms.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015-12-15 nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal I. K. skundą konstatavęs, jog R. P. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 148 str. 1 d. požymių.

Pareiškėjos I. K. atstovas advokatas Audrius Pėstininkas skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-12-19 nutartį ir prašo ją panaikinti bei pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjos skundą dėl asmens veiksmų laisvės varžymo. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis priimta neįsigilinus į susidariusią faktinę situaciją. Privataus kaltinimo tvarka pateiktame skunde aiškiai nurodyta, kad I. K. pasiūlė R. P. išpirkti jo pramoninėje zonoje įsikūrusią sodybą. Už sodybą pasiūlė R. P. didesnę nei rinkos kainą. Be to, tokiu būdu I. K. siekė padėti R. P. įsikurti jo naujoje sodyboje, kur jis tuo metu ūkininkavo. Tačiau, iš pradžių išreiškęs susidomėjimą sudaryti sandorį pasiūlytomis sąlygomis, R. P. vėliau persigalvojo ir pareikalavo itin didelės sumos, kuri ženkliai viršijo tiek tikrąją sodybos vertę, tiek pasiūlytą kainą. I. K. negalėjo sutikti su visiškai nerealiu R. P. pasiūlymu. Po nepavykusių derybų su I. K. dėl sodybos išpirkimo R. P. pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas I. K. ir jos vadovaujamoms įmonėms. R. P. kreipėsi į visas įmanomas institucijas ir žiniasklaidos priemones, bandydamas kaip įmanoma labiau pakenkti įmonei ir jos direktorei. Akivaizdu, kad tokiu būdu R. P. siekia priversti I. K. sutikti su jo iškeltomis sąlygomis ir kaina, sudaryti sodybos pirkimo-pardavimo sandorį ir taip pasipelnyti. R. P. iniciatyva UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolat sulaukia aplinkos apsaugos inspektorių ir kitų pareigūnų vizitų, įmonės geras vardas teršiamas nepagrįstais kaltinimais žiniasklaidoje. Pareiškėja sulaukia begalinių priekaištų dėl įmonės darbo, visa tai, daro neigiamą įtaką bendrovės ir I. K. produktyvumui. Dėl R. P. neprognozuojamų veiksmų, kurie gali nutikti I. K. kiekvieną dieną jaučia psichologinį spaudimą, patiria stresą, turi gerti raminamuosius vaistus ir tai daro neigiamą įtaką jos dvasinei savijautai. Nesutinka su teismo išvadomis, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kadangi R. P. sodybos pirkimo-pardavimo sandorio sudaryti nepavyko dėl R. P. pateiktų nerealių reikalavimų, t. y. sandoris nebuvo sudarytas, kas reiškia, jog tarp pareiškėjos ir R. P. nutrūko ir iki šiol nėra susiklostę jokie civiliniai teisiniai santykiai. Be to, pareiškėjos skunde buvo nurodoma, kad R. P. aktyvūs veiksmai, nukreipti prieš pareiškėją ir jos vadovaujamas įmones, prasidėjo po pareiškėjos atsisakymo sudaryti atitinkamą sandorį, kas leidžia daryti išvadą, jog R. P. savo veiksmais siekia paveikti būtent pareiškėjos valią. Mano, jog skundžiamoje nutartyje nėra pateikiama motyvų, kurie patvirtintų atsisakymo pradėti privataus kaltinimo procesą pagrįstumą, o tik nurodoma, jog nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos I. K. atstovo advokato A. Pėstininko skundas atmetamas.

Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-12-15 nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų, todėl ją naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja BPK XXX skyrius. BPK 412¹ str. 1 d. nustatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, t.y. sprendžiamas skundo priėmimo klausimas ir baudžiamojo proceso privataus kaltinimo tvarka pradėjimo klausimas.

Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. BPK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.

Iš skundo turinio matyti, kad I. K. prašo privataus kaltinimo tvarka patraukti baudžiamojon atsakomybėn R. P. pagal BK 148 str. 1 d. Kaltinimas grindžiamas aplinkybėmis, jog R. P. reikalauja iš pareiškėjos veikti pagal jo nurodymus, t. y. sutikti su jo iškeltomis sąlygomis ir kaina sudarant sodybos pirkimo – pardavimo sandorį, tuo pačiu darydamas I. K. psichologinį spaudimą, kreipdamasis su skundais į valstybines institucijas, seniūną, žiniasklaidą, dėl ko I. K. patiria nuolatinį nerimą, stresą.

Šiuo atveju BK 148 str. numatyto nusikaltimo objektyvūs požymiai – reikalavimas elgtis taip, kaip nurodo kaltininkas ir psichinės prievartos naudojimas. Pažymėtina, kad asmuo gali subjektyviai vertinti savo būseną ir kito asmens veiksmus jo atžvilgiu ir tai gali būti subjektyvi nukentėjusiojo asmens pozicija, tuo tarpu nusikaltimo buvimą ar nebuvimą nulemia objektyvios įvykio bei veikos aplinkybės pagrįstos faktiniais duomenimis.

Pagal skunde išdėstytas faktines aplinkybes matyti, kad I. K. būdama įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė pateikė R. P. pasiūlymą dėl jam priklausančios sodybos pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, tačiau sandoris neįvyko, nes R. P. su pasiūlytomis sąlygomis nesutiko. Tai, kad R. P. kreipėsi į valstybines institucijas, žiniasklaidą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos, kurios vadovė yra I. K., vertinimo nesudaro pagrindo daryti kategoriškas išvadas, kad jis tokiu būdu reikalauja sudaryti jo sodybos pirkimo-pardavimo sandorį jam palankiomis sąlygomis ir tokiu būdu varžo I. K. valią pasirinkti savo elgesio variantą. Minėtų veiksmų atlikimas taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti esant psichinės prievartos panaudojimo apraiškų.

Šiuo atveju pagrįstai darytina prielaida, kad tarp šalių galimai egzistuoja civiliniai teisiniai santykiai dėl pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo, tačiau bet kokiu atveju sandorio šalys yra laisvos pasirinkti tą elgesio variantą, kuris joms priimtinas, arba atsisakyti sandorio, galioja sutarties laisvės principas. Tuo tarpu vien subjektyviais I. K. vertinimais grindžiamas skundas negali būti vada inicijuoti baudžiamąjį procesą nesant jokių objektyvių BK 148 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.

Apygardos teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl darytina išvada, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-12-15 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

pareiškėjos I. K. atstovo advokato Audriaus Pėstininko skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis