- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-01-04
- Bylos Nr.
- 1A-11-332-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Bronius Zalaga, Petras Povilaitis
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Nuteistasis
- N. K., M. K., M. Ž., ir D
Pranešėjas : Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-11-332/2007
Teisėjas : Alfredas Vilbikas Procesinio sprendimo kategorija :
2.4.6.3.1., 2.4.6.3.4.
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. sausio 4 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų N. K., M. K., nuteistojo M. Ž. gynėjos adv. V. L. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-09-29 nuosprendžio, kuriuo nuteisti:
N. K. - pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. areštu 60 parų;
M. K. – pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. areštu 60 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str. paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-06-28 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė –60 parų areštas ir 25 MGL (3125 lt) dydžio bauda, įskaitant 862,87 Lt sumokėtos baudos dalį;
M. Ž. - pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003-11-13 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-05-29 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir D. V., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. K. nuteistas už tai, kad 2004-12-17 nuo 11.25 val. iki 11.30 val. Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose Aušros al. 19, Šiauliai, ikiteisminio tyrimo metu būdamas liudytoju davė melagingus parodymus, kad 2004-11-23 14.40 val. jis kartu su D. V. pramogų centre ,,Mega“, esančiame Rūdės g. 27 a, Šiauliai, nebuvo, tačiau iš 2004-11-23 pramogų centre ,,Mega“ vaizdo įrašo nustatyta, kad jis ten buvo kartu su D. V..
M. K. nuteistas už tai, kad 2005-01-12 nuo 17.00 val. iki 17.30 val. prie nukentėjusiojo A. K. buto, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, durų, įkalbinėdamas nukentėjusįjį A. K., siekė jį paveikti, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, jog 2004-06-10 M. Ž. jo nesumušė.
M. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2004-06-10 apie 16.00 val. Beržyno pagrindinės mokyklos, esančios Dainų g. 7, Šiauliai, sporto salės persirengimo kambaryje, veikdamas kartu su D. V., sumušė nukentėjusįjį A. K., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis N. K. apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka su paskirtos bausmės rūšimi. Teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo asmenybę, šeimyninę padėtį, į tai, kad po nusikaltimo padarymo praėjo dveji metai, ir jis per tą laiką naujų nusikaltimų nepadarė, jo draugė yra nėščia, jis oficialiai dirba, todėl gali sumokėti baudą. Apeliantas prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti – jam už padarytą nusikaltimą skirti piniginę baudą.
Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde nurodė, jog nuosprendžio dalis, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas, yra neteisėta, kadangi priimta nesilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, teismo padarytos išvados yra neteisingos, nemotyvuotos ir nepagrįstos įrodymais. Apelianto nuomone, teismo išvada, jog jis neatskleidė, ką nusikalstamos veikos padarymo metu veikė, kokius veiksmus atliko, koks buvo tikrasis motyvas, padaryta šališkai, neįsigilinus į bylos medžiagą, nes jis teismo posėdžio metu davė apie tai parodymus. Remdamasis tokia nepagrįsta savo išvada, teismas nepagrįstai pripažino jo parodymus neteisingais ir nepatikimais, tokiu būdu pažeisdamas BPK 22 str. įtvirtintą normą, jog duoti paaiškinimus apie bylos aplinkybes yra kaltinamojo teisė, bet ne pareiga, dėl to jam negali kilti jokių neigiamų teisinių pasekmių. Jo parodymų teisingumą ir išsamumą patvirtina liudytojo A. J. parodymai, tačiau jo parodymus teismas nepagrįstai interpretavo kaltinimui palankia linkme. Liudytojo A. J. parodymai sutampa su jo parodymais, todėl šio liudytojo parodymai negali būti laikomi vienu iš jo kaltės įrodymu, kaip nuosprendyje nurodė teismas. Taip pat teismas šališkai ir vienpusiškai įvertino nukentėjusiojo A. K. parodymus, nepagrįstai konstatuodamas, kad jo parodymai yra iš esmės nuoseklūs, nors rėmėsi tik dviem nukentėjusiojo apklausomis. Tik visų nukentėjusiojo A. K. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek vėliau teisme analizė atskleidžia jo parodymų nenuoseklumą ir kaitaliojimą. Taipogi teismas nepagrįstai prie jo kaltės įrodymų priskyrė parodymą atpažinti, kurio metu nukentėjusysis A. K. atpažino jį kaip asmenį, prašiusį nerašyti pareiškimo, A. J. parodymus, kad jis suorganizavo susitikimą su nukentėjusiuoju, kadangi jis pats pripažino bendravęs su A. K., patvirtino, kad jo susitikimą su A. K. suorganizavo A. J.. Todėl priešingai, nei konstatavo teismas, nurodytos aplinkybės negali pagrįsti jo kaltumo. Tokiu būdu teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, sprendimas byloje priimtas remiantis nepatikima, šališka informacija, paremta spėjimais ir prielaidomis, kaltinantys įrodymai turėjo iš anksto nustatytą galią, nuteisimas grindžiamas tik vieno nukentėjusiojo nenuosekliais parodymais, kurių turinio nepatvirtino jokie kiti įrodymai. Be to, teismas nenustatinėjo nusikaltimo, už kurį jis nuteistas, sudėties. Byloje nėra užfiksuota jokių konkrečių jo veiksmų, kuriais jis siekė paveikti A. K., be to, jis nesuprato, kad savo veiksmais darė poveikį nukentėjusiajam. Nuteistasis M. K. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-09-29 nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas, panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
Nuteistojo M. Ž. gynėja adv. V. L. apeliaciniame skunde nurodė, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nuosprendyje padarytos išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismo išvada, jog M. Ž. neatskleidė, ką nusikalstamos veikos padarymo metu veikė, kokius veiksmus atliko, kokia buvo tikroji konflikto priežastis, todėl abejoja M. Ž. parodymų teisingumu ir patikimumu, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir parodo teismo šališkumą, vertinant įrodymus. M. Ž. davė parodymus, paaiškino apie jam žinomas aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, todėl abejoti M. Ž. nuoširdumu teismas neturėjo pagrindo. Nuteistasis M. Ž. jokio motyvo sumušti A. K. neturėjo, jam nebuvo žinoma apie D. V. ir A. K. konfliktą, nebuvo nustatytas joks M. Ž. ir D. V. susitarimas sumušti A. K.. Bylos duomenimis nustatyta, jog D. V. sudavė A. K. į veidą, tik po to į D. V. ir A. K. konfliktą įsikišo M. Ž.. Šią aplinkybę patvirtino pats jos ginamasis M. Ž., D. V., A. K.. M. Ž. sudavė smūgius nukentėjusiajam A. K., sukeldamas jam tik fizinį skausmą, todėl toks smūgių sudavimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., o ne pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Apylinkės teismas nukentėjusiojo A. K. parodymus nepagrįstai pripažino teisingais ir jais pagrindė nuosprendį. Nukentėjusiojo A. K. parodymai yra nenuoseklūs, jis įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu aiškino skirtingai, todėl remtis nukentėjusiojo parodymais teismas neturėjo jokio įstatyminio pagrindo. Taip pat teismas skirdamas nuteistajam M. Ž. bausmę netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatas - neatsižvelgė į jo padėtį lengvinančias ir švelninančias aplinkybes, nuosprendyje nurodė, kad yra M. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau jos neįvardino, nepagrįstai konstatavo, kad nuteistasis nedirba, nors byloje yra pažyma, jog M. Ž. dirba, neįvertino to, kad jis yra jauno amžiaus, nusikaltimas padarytas daugiau nei prieš dvejus metus ir per tą laiką M. Ž. naujų nusikaltimų nepadarė, padeda tėvams pragyventi. Nuteistojo M. Ž. gynėja prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti – nuteistojo M. Ž. veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. bei paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Teismo posėdyje nuteistieji N. K., M. K., jų gynėjai, nuteistojo M. Ž. gynėja prašo apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.
Apeliaciniai skundai atmestini. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 rugsėjo 29 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspęstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 4 p.).
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistųjų N. K., M. K. ir M. Ž. nusikalstamus veiksmus.
Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. K. atžvilgiu, teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiojo A. K., iš dalies nuteistojo M. K., liudytojo A. J. parodymais, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, įvertino šiuos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir padarė teisingą išvadą, kad M. K. siekė paveikti nukentėjusįjį A. K., kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.
Nukentėjusysis A. K. 2006-06-13 apylinkės teismo teisiamajame posėdyje (t.5, l. 50) parodė, kad nuteistasis M. K. atvyko pas jį į namus, jam liepė teisme sakyti, kad M. Ž. nekaltas dėl jo sumušimo, reikalavo M. Ž. pretenzijų nereikšti, kalbėjo pakeltu tonu. Analogiškus parodymus nukentėjusysis A. K. davė 2006-01-18 apklaustas teisme (t.4, l. 164-166), ikiteisminio tyrimo metu 2005-01-13 (t.1, l. 72) ir 2005-01-18 (t.1, l. 73) apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Šiuos savo parodymus nukentėjusysis A. K. patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Nukentėjusiojo parodymai teismų posėdžiuose ir ikiteisminio tyrimo metu yra iš esmės nuoseklūs, todėl netikėti šiais A. K. parodymais nėra pagrindo. Nukentėjusiojo A. K. parodymus iš dalies patvirtina nuteistojo M. K., A. J. parodymai. Nuteistasis M. K. ikiteisminio tyrimo metu (t.1, l. 251-252) ir teisme (t. 5, l. 51, t.4, l. 163) pripažino, kad buvo kelis kartus su A. K. susitikęs, kalbėjo dėl M. Ž. veiksmų A. K. atžvilgiu. Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, l. 96-97) ir teisme (t. 4, l. 126-127, t. 5, l. 42 ) patvirtino, kad M. K. buvo susitikęs su A. K., kalbėjo apie M. Ž., paskutinį kartą M. K. su A. K. buvo susitikęs ir kalbėjosi A. K. gyvenamo namo laiptinėje.
Kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus ir kitus apylinkės teismo ištirtus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl M. K. kaltės siekus paveikti nukentėjusįjį A. K., kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.
Apylinkės teismas pagrįstai atmetė M. K. parodymus, kad susitikęs su A. K. nurodė jam duoti teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams apie konfliktą, po kurio A. K. apkaltino M. Ž. jį sumušus, nesirėmė A. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, jog M. K. poveikio nukentėjusiajam A. K. nedarė. Minėti parodymai prieštarauja aukščiau išdėstytais įrodymais nustatytoms bylos aplinkybėms, todėl teismas šiuos nuteistojo M. K. ir liudytojo A. J. parodymus pagrįstai įvertino kaip siekį M. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Nukentėjusysis A. K. atpažino M. K. kaip asmenį, kuris prašė jį nesikreipti į teisėsaugos institucijas dėl M. Ž. padaryto nusikaltimo ir tai užfiksuota rašytiniame dokumente – asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole (t. 1, l. 55-56). Vėliau apklausose nukentėjusysis A. K. nurodė, kad būtent M. K. darė jam poveikį. Dokumente užfiksuota aplinkybė, turinti reikšmės išspręsti bylai teisingai, teismas pagrįstai minėtą protokolą pripažino įrodymu ir tinkamai jį įvertino.
Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamas asmuo, kuris bet kokiu būdu siekė paveikti nukentėjusįjį, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus. M. K. pareikštame kaltinime nurodoma, kad M. K. siekė paveikti nukentėjusįjį A. K. jį įkalbinėdamas. Kolegija nelaiko, kad nuteistojo nusikalstama veika kaltinamajame akte aprašyta netinkamai. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. K. įkalbinėjo A. K. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodyti, jog 2004-06-10 M. Ž. jo nesumušė. M. K. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., sudėtį, ką pagrįstai konstatavo apylinkės teismas.
Apelianto skundo argumentas, kad jis nesuprato, jog daro poveikį nukentėjusiajam, atmestinas kaip nepagrįstas. M. K. nusikalstami veiksmai, jų pobūdis, atlikimo aplinkybės, atskleisti bylos duomenimis, įrodo, kad M. K. suvokė pavojingą nusikalstamo sveikos pobūdį ir norėjo taip veikti.
Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. Ž. atžvilgiu, teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiojo A. K., liudytojų S. V., J. S., A. J. parodymais, iš dalies nuteistųjų D. V. ir M. Ž. parodymais, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad M. Ž. veikdamas bendrininkų grupėje su D. V. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą.
Nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius, iš esmės analogiškus parodymus dėl M. Ž. padarytos nusikalstamos veikos. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme 2006-06-13 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad D. V. jam smūgiavo į kairį skruostą ir jis susmuko, po to D. V. ir M. Ž. smūgiavo rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, D. V. sudavė sporto priemonėmis (t.5, l. 50). Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusysis A. K. davė apklaustas teisme 2006-01-18 (t. 4, l. 164). Ikiteisminio tyrimo metu 2004-12-14 (t.1, l. 34-36) nukentėjusysis parodė, kad D. V. smogė jam į skruostą, jis suklupo, D. V. ir M. Ž. sudavė apie 10 smūgių, D. V. smūgiavo ir hanteliu, M. Ž. sudavė 4-5 kartus rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, smūgiavo į galvą, kitas kūno vietas. Analogiškus parodymus nukentėjusysis A. K. davė ikiteisminio tyrimo metu 2005-01-06 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1, l. 69-71). Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusysis A. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, l. 76-79). Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. K. atpažino D. V. ir M. Ž. kaip asmenis, kurie jį sumušė Šiaulių ,,Romuvos“ pagrindinėje mokykloje.
Nukentėjusiojo A. K. parodymus patvirtina kiti surinkti ir ištirti įrodymai. Nuteistieji D. V. ir M. Ž. teisme (t. 5, l. 51 t. 4, l. 161-163), ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, l. 127-128, 192) patvirtino, kad jie buvo nusikaltimo padarymo vietoje, ten vyko konfliktas tarp A. K. ir D. V..
Liudytoja S. V. teisme (t. 5, l. 49) ir ikiteisminio tyrimo metu (t.1, l. 109-110) parodė, kad nukentėjusysis A. K. iš sporto salės išėjo sumuštas, ant veido matėsi sumušimo žymės.
Liudytoja J. S. teisme (t. 5, l. 49-50, t. 4 l. 145) parodė, kad matė sėdintį nukentėjusįjį ir prie jo stovinčius du vyriškius.
Liudytojas A. J. teisme (t. 5, l. 42, t. 4, l. 145) ir ikiteisminio tyrimo metu (t.1, l. 111) parodė, kad matė A. K. sporto salėje sumuštą, ant veido buvo mėlynės, koja buvo kruvina, matėsi žaizda. A. K. jam nurodė, kad jį sumušė D. V. ir M. Ž..
Iš byloje esančios specialisto išvados matyti (t. 1, l. 23), kad A. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio skruostikaulio ataugos lūžio A. K. sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų.
Kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus ir kitus ištirtus įrodymus konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendyje padaryta išvada dėl M. Ž. kaltės nesunkiai sutrikdžius A. K. sveikatą teisinga.
Apylinkės teismas pagrįstai atmetė M. Ž. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jog jis A. K. nesmūgiavo, tik išskyrė konfliktuojančius A. K. ir D. V. atitraukdamas A. K. nuo D. V.. Šių parodymų nepatvirtina baudžiamosios bylos medžiaga ir jie prieštarauja nukentėjusiojo A. K. parodymams, kitiems ištirtiems ir įvertintiems įrodymams. Apylinkės teismas pagrįstai vertino minėtus nuteistojo M. Ž. parodymus kaip jo pasirinktą gynybos versiją.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.1. punkte nurodoma, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis pradedama teismo nustatytos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis šiuo nuosprendžiu nuteisiamas, aplinkybių aprašymu. Nusikalstamos veikos aprašymą lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui. M. Ž. nusikalstama veika nuosprendžiu kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Šio straipsnio dalyje nėra nusikalstamos veikos požymio - veika padaryta dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos. Tokia aplinkybė nebuvo nurodyta ir kaltinamajame akte M. Ž. pateiktame kaltinime. Tuo tarpu teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašydamas M. Ž. nusikalstamą veiką nurodė, kad M. Ž. nusikalstama veika padaryta dėl nukentėjusiojo A. K. tarnybos pareigų vykdymo. Minėta nuosprendyje įrašyta aplinkybė sunkina M. Ž. teisinę padėtį, nes ši aplinkybė yra kvalifikuojanti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p. Kadangi M. Ž. gynėsi teisme nuo jam pareikšto kaltinimo, nurodyto kaltinamajame akte, jis nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., todėl kolegija laiko, kad teismo padarytas pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes M. Ž. įstatymų garantuotos teisės suvaržyto nebuvo ir ydingas nusikalstamos veikos aprašymas teismui nesutrukdė nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Minėta aplinkybė šalintina iš nuosprendžio aprašomosios dalies.
Lietuvos Respublikos BK 24 str. nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Jei nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas bendravykdytoju. Nusikalstamos veikos bendravykdytojų veiksmus jungia tyčia, bendrininkai sujungia savo pastangas su kitų bendrininkų pastangomis, tiesiogiai, betarpiškai dalyvauja vykdant bendro nusikaltimo objektyviąją pusę, turi tą patį tikslą ir siekia realizuoti visų bendrininkų nusikalstamus ketinimus.
Bendrininkas neatsako už kitų bendravykdytojų veiksmus, kurie nebuvo apimti bendrininko tyčia, tai yra už kitų bendravykdytojų ekscesą. Dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai (formaliose nusikaltimų sudėtyse – nusikalstamos veikos padarymas) yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems bendrininkams.
Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad M. Ž. veikė bendrininkų grupėje su D. V.. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. V. smūgiavo nukentėjusiajam į veidą, šis nugriuvo, po to M. Ž. ir D. V. smūgiavo A. K. į įvairias kūno vietas, M. Ž. smūgiavo A. K. ir į galvą. M. Ž. ir D. V. veikė susitarę (susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais), bendrai, sujungdami savo pastangas siekiant vieno tikslo – sumušti nukentėjusįjį A. K.. M. Ž. ir D. V. veiksmus jungė vieninga tyčia – nuteistieji suduodami smūgius suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti padariniai – nukentėjusiojo A. K. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl M. Ž. ir D. V. bendrų nusikalstamų veiksmų atsirado padariniai - A. K. nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl perkvalifikuoti nuteistojo M. Ž. veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nėra pagrindo.
Paskirdamas nuteistiesiems N. K. ir M. Ž. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Skiriant nuteistiesiems bausmes atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – N. K. padarė tyčinį nesunkų, M. Ž. – tyčinį apysunkį nusikaltimus, apeliantų asmenybes – teisiami ketvirtą kartą, N. K. nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, M. Ž. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, prieš priimant jo atžvilgiu paskutinįjį apkaltinamąjį nuosprendį, N. K. policijos pareigūnų charakterizuojamas neigiamai, M. Ž. – patenkinamai ir yra policijos įskaitoje, N. K. gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai, N. K. nuosprendžio priėmimo metu nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje, į tai, kad nėra N. K. ir M. Ž. atsakomybę lengvinančių, nėra N. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, M. Ž. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.
Apylinkės teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad nuteistasis M. Ž. teismo nuosprendžio priėmimo metu nedirba. Iš byloje esančios 2005-11-03 sudarytos darbo sutarties matyti, kad M. Ž. nuo 2005-11-04 iki 2006-10-05 dirbo R. A. IĮ, darbo sutartis su M. Ž. nutraukta jo pareiškimu. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka M. Ž. nedirba, todėl nėra pagrindo papildomai atsižvelgti į šią aplinkybę kolegijai svarstant M. Ž. paskirtos bausmės tinkamumo klausimą.
Teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad tyčinį nusikaltimą N. K. ir M. Ž. padarė neišnykus teistumui už tyčines nusikalstamas veikas, todėl jie pripažįstami recidyvistais. Teismas nuosprendyje svarstė bausmės rūšies N. K. parinkimo klausimą. Kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., gali būti pasiekti tik N. K. paskyrus realiai atlikti arešto bausmę, didesnę nei Lietuvos Respublikos BK 49 str. 3 d. numatytas arešto bausmės vidurkis. Apylinkės teismo N. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.
Apelianto N. K. skundo argumentai, kad po nusikalstamos veikos padarymo praėjo dveji metai ir jis per nurodytą laiką nusikalstamų veikų nepadarė, įsidarbino, jo draugė nėščia, siekiant įgyvendinti bausmei keliamus tikslus, nėra pakankamu pagrindu skirti N. K. kitą bausmės rūšį – baudą.
Kolegija, įvertinusi apylinkės teismo nuosprendyje nurodytas M. Ž. bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, nelaiko, kad yra pagrindas M. Ž. už nusikalstamą veiką skirti kitą bausmės rūšį ar paskirtą bausmę švelninti. Apylinkės teismas paskyrė švelnesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Kolegija laiko, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., gali būti pasiekti tik M. Ž. paskyrus realiai atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinio skundo argumentai, kad M. Ž. yra jauno amžiaus, po nusikalstamos veikos padarymo praėjo dveji metai ir jis per nurodytą laiką nusikalstamų veikų nepadarė, padeda tėvams materialiai, taip pat nėra pakankamu pagrindu skirti M. Ž. kitą bausmės rūšį ar švelninti paskirtą bausmę.
Tačiau pirmosios instancijos teismas bendrindamas už nusikalstamą veiką paskirtą M. Ž. bausmę su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-05-29 ir 2003-11-13 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apylinkės teismas M. Ž. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę subendrino Lietuvos Respublikos 64 str. 1 d. ir 3 d. pagrindu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003-11-13 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir subendrintą bausmę 63 str. 1 d., 4 d. 9 d. pagrindu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-05-29 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis.
Lietuvos Respublikos BK 63 str.1 d. nurodyta, kad skirdamas galutinę subendrintą bausmę teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Lietuvos Respublikos BK 63 str. reglamentuoja bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas, o ne jau subendrintų bausmių bendrinimo tvarką, išskyrus išimtį, numatytą šio straipsnio 6 d. Kai yra pagrindas nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinti su bausmėmis, paskirtomis kitais teismų nuosprendžiais Lietuvos Respublikos BK 63 str. ir 64 str. pagrindais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika, kad nuosprendžiu paskirta bausmė pirmiausia bendrinama Lietuvos Respublikos BK 63 str. pagrindu su nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, po to subendrinta bausmė 64 str. pagrindu su nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.
M. Ž. apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą iki Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-05-29 nuosprendžio priėmimo ir bausmės, paskirtos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003-11-13 nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu, todėl nuosprendžiu paskirta bausmė pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. pirmiausia turėjo būti bendrinama su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-05-29 nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką ir paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003-11-13 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-09-29 nuosprendžiu paskirta bausmė pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-05-29 nuosprendžiu paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., prie griežtesnės bausmės, paskirtos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-05-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirtą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-09-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirtina subendrinta bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003-11-13 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie paskirtos subendrintos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, paskirtos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003-11-13 nuosprendžiu ir paskirtina galutinė bausmė.
Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis naują nusikalstamą veiką padaro bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Įstatymas nenumato į paskirtą bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius atliktos bausmės įskaitymo bendrinant bausmes Lietuvos Respublikos BK 64 str. pagrindu, todėl panaikintinas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-09-29 nuosprendžiu laiko nuo 2002-11-20 iki 2002-11-22 įskaitymas į M. Ž. paskirtą bausmę. Siekiant nesunkinti nuteistojo M. Ž. padėties bendrinant M. Ž. paskirtas bausmes Lietuvos Respublikos BK 64 str. pagrindu pridėtina atitinkamai mažesnė neatliktos bausmės dalis.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d.3 p., 2 d. 2 p.
nusprendžia:
Nuteistųjų N. K., M. K., nuteistojo M. Ž. gynėjos advokatės V. L. apeliacinius skundus atmesti.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-09-29 nuosprendį pakeisti:
iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nurodytą aplinkybę, kad M. Ž. nusikalstama veika padaryta dėl nukentėjusiojo A. K. tarnybos pareigų vykdymo;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-09-29 nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-05-29 nuosprendžiu paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003-11-13 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 3 metams 2 mėnesiams ir 27 dienoms;
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria į M. Ž. paskirtą bausmę įskaitytas laikas nuo 2002-11-20 iki 2002-11-22.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.