Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

J. J. 2022 m. spalio 13 d., apie 16.00 val. adresu Gegutės k., Jonavos r., A6 kelyje Daugpilis -Zarasai - Kaunas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę - krovininį automobilį MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį (duomenys neskelbtini) individualiai įmonei, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,14 promilės neblaivumas).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis J. J., apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2022 m. spalio 13 d. po 15 val., iš Ukmergės važiavo į Kauną. Buvo blaivus. Vairavo automobilį Man, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Visą savaitę miegodavo sunkvežimyje, grįždavo namo tik savaitgalį. Prieš dieną buvo truputį įtrūkęs resiveris. Vakare atvažiavęs į kolonėlę nakvoti, užklijavo resiveryje skylutę, kad sulaikyti jame orą. Dėl gedimo servise buvo užsakytas automobilio remontas. Išvažiuojant iš Ukmergės oras šnypštė, bet ne smarkiai. Važiavo „ant didelio gazo“, spaudimas laikėsi. Privažiavus Pageležius, važiuojant mažomis apsukomis, pradėjo smarkiai kristi oras, užsidegė kompiuterio avarinis ženklas, įspėjantis, kad nebegalima važiuoti, bet vis dar „gazuodamas“ važiavo, ieškodamas vietos kur sustoti. Bevažiuodamas vis pasukdavo į kelkraštį, kad pasižiūrėti per veidrodį, ar iš paskos arti nevažiuoja lengva mašina, nes automatiškai užsiblokavus ratams, paskui važiuojanti mašina nespėtų sustabdyti. Važiuojant 80-85 km/h greičiu, blokavosi galinis dešinysis ratas, pradėjo po truputį mėtyti mašiną. Sustojo stotelėje, užgesino variklį. Skambino žmonai, prašė, kad privežtų skystų klijų. Sustojęs niekur nėjo, labai nervinosi, iš streso gurkšnojo sunkvežimyje turėtą alų. Per 15 min. išgėrė litrą alaus, po to dar atsidarė skardinę 6 procentų stiprumo alaus. Stresas buvo dėl sunkvežimio gedimo, buvo baisu važiuoti, bijojo, kad neužsiblokuotų ratai. Po sustojimo, praėjus maždaug 15 min., privažiavo policijos pareigūnai. Automobilyje alų laikė tikslu žmonėms atsidėkoti už pagalbą, kurios jam kartais reikėdavo išsikraunant sunkų krovinį. Mašinoje tušti buteliai yra jo, rinkdavo juos, vėliau priduodavo. Galima vairuoti automobilį devynias darbo valandas. Tą dieną limito nebuvo išnaudojęs. Neprisimena, ar sustojus išjungė automobilio šviesas. Pradėjus gerti alų, atsisegė saugos diržą, išjungė variklį, ištraukė raktelius ir juos įsidėjo į „kašelioką“. Pareigūnams pasakė, kad sugedo automobilis, kad iš karto atsigėrė alaus, nesakė, kad pasibaigęs važiavimo laiko limitas. Alaus skardinės buvo už sėdynių. Negalėjo pasiekti alaus, neatsisegęs diržo. Anksčiau buvo baustas administracine tvarka, už tai, kad vairavo krovininį automobilį būdamas neblaivus, buvo nustatytas 0,20 promilės girtumas. Tuomet buvo išgėręs giros. Liudytojo J. B. nepažįsta. Per gatvę jis nėjo, 20 km. nevažinėjo po kelią tai į vieną, tai į kitą pusę. Yra žmonių, kurie nemėgsta sunkvežimių vairuotojų, negalint aplenkti įjungia garsinį signalą. Mano, kad liudytojas J. B. iš tų žmonių, kurie labai nemėgsta „fūrų“ vairuotojų, todėl duoda tokius parodymus. Nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, išlaikytinių neturi. Nenustatytas nedarbingumo lygis, yra sveikas ir darbingas. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 3,14 promilių neblaivumas. Peržiūrint vaizdo įrašus kaltinamasis nurodė, kad automobilyje sėdi prisisegęs saugos diržą. Galėjo diržą užsisegti pamatęs pareigūnus. Neatsimena tiksliai, ką aiškino pareigūnui, žino, kad jam sakė, jog sunkvežimis sugedęs. Negali paaiškinti, kodėl pareigūnams pasakė, kad jo važiavimo laikas baigėsi. Automobilį užgesino tuo metu, kai priėjo pareigūnė. Automobilio raktelius ištraukė iš kišenės ir padavė pareigūnui.

Liudytojas J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo J. J. nepažįsta. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, teikia techninę pagalbą. Paskambino jam (duomenys neskelbtini) vadovas, paprašė pagalbos, nes įmonės vairuotojas nesupranta kas nutikę su sunkvežimiu. Nuvyko iki nurodytos vietos savo automobiliu, ten buvo A. V. su techn. pagalbos automobiliu. A. V. pasakė, kad sunkvežimis nepripučia oro, reikės transportuoti. Buvo kiauras automobilio resiveris. Kiaura vieta buvo kažkuo užkišta, apsukta lipnia juosta. Jis sėdo už sunkvežimio vairo ir parvažiavo į saugojimo aikštelę. Važiuojant mašina susiūbuodavo, nepamena ar ją mėtė į šonus. Mašina 4 metrų aukščio, važiuodama dėl tokio gedimo galėjo siūbuoti. Dingus orui automobilis galėjo mėtytis po kelią.

Vadovaujantis BK 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti liudytoju apklausto J. P. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu ( 1 t., b. l. 69-72), jog iš patirties gali pasakyti, kad dėl tokio gedimo krovininio automobilio važiuojant po kelią negali mėtyti, tačiau jis važiuojant galėjo susiūbuoti, nes yra apie 4 metrų aukščio dėl oro stygiaus galėjo taip būti, liudytojas patvirtino perskaitytus savo parodymus. Tęsdamas parodymus liudytojas paaiškino, kad esant tokiam gedimui vairuotojas negalėjo išvykti į reisą. Tam automobiliui buvo nustatytas stabdžių trinkelių gedimas. Dėl tokio gedimo važiuojant automobilį gali ir mėtyti, ir traukti į šoną, jei sistemoje oro mažai.

Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje tralo vairuotoju. Policijos pareigūnai iškvietė, kad į aikštelę parvežtų sunkiasvorę mašiną. Nuvykęs pamatė, kad ta mašina sugedusi, sugedęs resiveris. J. P. nuvairavo automobilį į aikštelę. Techniškai tvarkinga transporto priemonė nuo vėjo siūbuoja. Dėl tokio gedimo automobilis išvažiuoti į priešingą eismo juostą negali, automobilio dėl tokio gedimo negali mėtyti. Toli važiuoti tokiu automobiliu neįmanoma. Jeigu važiuojant išeina oras iš resiverio, užkerta stabdžių kaladėles, tada sustojimas yra staigus ir tuo momentu gali sumėtyti automobilį, toliau važiuoti negalima.

Liudytoja A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo prieš pusmetį, ne viską gerai atsimena. Buvo gautas pranešimas, kad nuo Ukmergės pusės važiuoja vilkikas ir pranešėjas vyksta iš paskos. Pranešėjas nurodė, kad vilkikas pavojingai manevruoja, pranešimo kvalifikacija – pavojus eismo saugumui. Važiuodami pamatė pranešėjo nurodytą vilkiką stovintį autobusų stovėjimo aikštelėje. Asmuo vykęs iš paskos buvo sustojęs tolėliau. Priėję prie vilkiko akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas stipriai neblaivus, išlipęs iš automobilio svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, lyg nesuprato ko iš jo norima. Sakė, kad ką tik gėrė alų. Kolega įlipęs į kabiną matė alaus butelius. Alkotesteriu vairuotojui buvo nustatytas neblaivumas virš trijų promilių. Ką aiškino vilkiko vairuotojas, nepamena.

Vadovaujantis BK 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti liudytoja apklaustos A. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( 1 t., b. l. 57-60), jog kaltinamasis neigė vairavęs automobilį, nurodė kad stovėjo ir gėrė alų transporto priemonėje, iš pradžių teigė, kad išgėrė vieną alaus, po to pradėjo sakyti, kad poilsyje stovi 9 valandas, nuolat keitė parodymus, su juo buvo sunku susikalbėti, jis sunkiai orientavosi aplinkoje, liudytoja patvirtino, kad perskaityti parodymai teisingi.

Liudytojas M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Įvykis galėjo būti 2022 m. spalio 13 d. Buvo gautas pranešimas, kad galimai neblaivus asmuo vairuoja transporto priemonę. Atvykus į nurodytą vietą rado autobusų stotelėje stovintį sunkvežimį su įjungtomis šviesomis, ar variklis buvo užkurtas nepamena. Prie vairo buvo kaltinamasis. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Tikrinant girtumą vairuotojas įpūtė apie 3 promiles. Atėjo liudytojas, kuris nurodė matęs vairuotoją, kuris svirduliuodamas vaikščiojo po kelią. Kaltinamasis nurodė, kad ką tik sustojo ir išgėrė alaus. Klausė kaltinamojo, ar jis vairavo automobilį, ką atsakė nelabai pamena.

2022 m. lapkričio 28 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti 2022 m. spalio 17 d. automobilyje „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rasti ir paimti alaus buteliai ir skardinės (1 t., b. l. 125-131).

VĮ „Regitra“ pažyma apie kelių transporto priemones nustatyta, kad krovininio automobilio „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 89).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 24 d. raštu nustatyta, kad krovininis automobilis MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suremontuotas įmonės servise 2022-10-19. Atlikus diagnostiką, buvo patvirtintas resiverio gedimas ir stabdžių trinkelių gedimas. Automobilis kelionės tęsti negalėjo, nes buvo kiauras resiveris, į stabdžių sistemą nepasidavė oras. Dėl kiauro resiverio automobilis gali mėtytis po kelią, tapti nevaldomas (1 t., b. l. 142).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad 2022 m. lapkričio mėn. transporto priemonės - krovininio automobilio MAN, 2006 metų, vertė su PVM – 8 850 Eur (1 t., b. l. 89).

Visi šie ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu jie laikomi įrodymais.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė įrodyta pilnai. Kaltinamojo J. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu iškelta versija, jog jis neblaivus automobilio nevairavo, alkoholį vartojo sustojęs stotelėje, po kelią jo vairuojamą automobilį galėjo mėtyti dėl resiverio gedimo, į kelkraštį automobilį vis pasukdavo, norėdamas pažiūrėti, ar paskui jį nevažiuoja lengvieji automobiliai, kuriems dėl jo automobilio gedimo, galėjo kilti pavojus, vertinama kritiškai kaip pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir yra atmetama, kaip prieštaraujanti apklaustų teisiamojo posėdžio metu liudytojų parodymams, policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime, BIRT ataskaitų žiūryklėje, neblaivumo nustatymo akte, apžiūros protokoluose, prie bylos prijungtuose vaizdo įrašuose užfiksuotoms aplinkybėms, bei kitai bylos medžiagai. Kad automobilį įvykio dieną neblaivus vairavo kaltinamasis J. J., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojas J. B., kuris teigė, kad važiuodamas automobiliu link Jonavos iš pradžių pamatė sustojusią krovininę mašiną, kurios vairuotojas vaikščiojo svirduliuodamas po kelią. Šis liudytojas kategoriškai nurodė, kad už krovininio automobilio vairo, kai jis aplenkė minėtą automobilį, buvo tas pats asmuo, kurį jis matė išlipusį ir svirduliuojantį, bei aiškino, kad jam sustojus degalinėje, ta pats krovininis automobilis jį aplenkė, ir jis apie 20 km. važiavo paskui šį automobilį, matė, kaip kaltinamojo vairuojama transporto priemonė po kelią pavojingai manevravo, išvažiuodama į priešingą eismo juostą, kas sukėlė jam pagrindą manyti, kad vairuoja neblaivus asmuo ir apie tai jis pranešė bendrajam pagalbos centrui. Kaip matyti iš vaizdo įrašo medžiagos, po kelių minučių šis liudytojas pamatęs policijos pareigūnus prie krovininio automobilio, privažiavo prie jų ir patvirtino, kad automobilį vairavo tas pats asmuo, kurį prieš tai matė išlipusį ir svirduliuojantį, t. y. kaltinamasis. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. S. ir M. P. patvirtino, kad jiems atvykus ir atėjus prie automobilio, automobilio vairuotojas J. J. buvo akivaizdžiai neblaivus, išlipęs iš automobilio svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neigė vairavęs neblaivus, painiojosi parodymuose, iš pradžių nurodydamas, kad poilsyje stovi 9 valandas, po to, kad stovi šioje vietoje iš po nakties, dar vėliau, kad sustojo dėl stabdžių gedimo. Teismas, vertindamas šių liudytojų parodymus konstatuoja, kad jokio liudytojų J. B., bei policijos pareigūnų A. S. ir M. P. suinteresuotumo bylos baigtimi nėra nustatyta, šie liudytojai nepažįstami su kaltinamuoju, nėra pagrindo jiems apkalbėti kaltinamąjį. Be to, šie liudytojai davė parodymus būdami prisiekęs ir įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, neprieštaringi, vieni kitus patvirtina ir atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl abejoti šių asmenų parodymais nėra jokio pagrindo, teismas jais vadovaujasi. Kaltinamojo teiginiai, kad liudytojas J. B. duodamas parodymus jį apkalba, nes galimai nemėgsta “fūrų” vairuotojų, niekuo nepagrįsti, deklaratyvaus pobūdžio. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, nes jis neturi jokio suinteresuotumo teigti kitaip nei matė ir prisimena.

Kaltinamojo teiginius, kad jis dėl automobilio stabdžių gedimo sustojo stotelėje ir dėl patirto didelio streso pradėjo gerti alų stovinčiame automobilyje, paneigia vaizdo įrašo medžiaga. Iš teisiamajame posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamasis sėdi automobilyje prisisegęs saugos diržą, automobilio šviesos neišjungtos, kas teismui duoda pagrindą manyti, kad jis ką tik sustojęs, atvykusiems policijos pareigūnams jokių aplinkybių apie tai, kad sustojo dėl automobilio stabdžių gedimo nenurodo, tačiau eilę kartų jiems kartoja, kad sustojo dėl pasibaigusio darbo laiko, kad negali toliau važiuoti. Teismas atkreipia dėmesį į prieštaringus kaltinamojo parodymus teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis teigia, kad sustojęs pradėjo gerti alų, tačiau į prokuroro klausimą nurodė, kad neatsisegęs saugos diržo jis nebūtų galėjęs pasiekti už sėdynės sudėto alaus. Kaltinamasis į prokuroro klausimą nurodė, kad pradėjus gerti alų išjungė automobilio variklį, tačiau į teisėjos klausimą nurodė, kad variklį užgesino tuo metu, kai priėjo policijos pareigūnė. Duomenų, kad kaltinamasis būtų vartojęs alkoholį priėjus pareigūnams, byloje nėra. Aplinkybę, kad kaltinamasis buvo ką tik sustojęs, kaip prie jo privažiavo policijos pareigūnai, patvirtina ir aplinkybė, jog automobilis stovėjo su neišjungtomis šviesomis. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip kaltinamasis daug kartų prašo policijos pareigūnės leisti užgesinti automobilio šviesas, kad neišsikrautų akumuliatorius.

Teismas nesutinka su kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodyta įvykių versija, jog jis sustojęs stotelėje iki atvykstant policijos pareigūnams išgėrė apie 2 litrus alaus. Tokią jo versiją paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai ir paties kaltinamojo parodymai. Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad liudytojas J. B. pagalbos centrui praneša 15 val. 49 min. Iš Bendrojo pagalbos centro įrašo matyti, kad liudytojas J. B. važiuoja paskui kaltinamąjį, bendrauja su operatore, vėliau ir su policijos pareigūne, informuoja apie tai, kad priekyje važiuoja visiškai girtas vairuotojas, pokalbio pabaigoje informuoja, jog automobilis sustoja autobusų stotelėje, nuo pokalbio pradžios praėjus 6 min. ir kelioms sekundėms (viso pokalbio trukmė 6 min. 28 sek). Atsižvelgiant į skambučio pradžios laiką 15 val. 49 min. ir laiką, kuomet liudytojas J. B. policijos pareigūnei pasako, kad automobilis stoja, matyti, kad kaltinamasis šalikelėje sustoja 15 val. 55 min. Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad pareigūnų atvykimo į vietą laikas 15 val. 58 min., t. y. praėjus 3 min. po to, kai kaltinamasis sustojo. Visos šios nustatytos aplinkybės paneigia kaltinamojo parodymus, kad po automobilio sustojimo stotelėje, praėjus 15 min., privažiavo policijos pareigūnai, ir kad jis per 15 min. išgėrė litrą alaus. Be to, kaip nustatyta kaltinamojo parodymais, jis sustojęs skambino sugyventinei, kalbėjosi apie automobilio gedimą. Šią aplinkybę patvirtino ir jo sugyventinė, liudytoja A. B.. Taigi, kaip anksčiau nustatyta, kaltinamasis per tris minutes turėjo spėti telefonu pakalbėti su sugyventine ir dar išgerti 2 litrus alaus, kas teismo vertinimu, yra nelogiška. Teismo vertinimu, iš visų aptartų įrodymų galima daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis J. J. į autobusų stotelę atvyko jau būdamas neblaivus.

Aplinkybę, kad kaltinamojo vairuojamas krovininis automobilis MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo techniškai netvarkingas, jame buvo sugedęs resiverio mechanizmas patvirtino liudytojai J. P., A. V., A. B., R. J. K., A. R.. Be kitų aplinkybių, liudytojai J. P. ir A. R. pažymėjo, jog esant tokiam gedimui nebuvo galima vairuoti transporto priemonės. Teismas vertindamas minėtų liudytojų parodymus pažymi, kad šių liudytojų parodymai neturi reikšmės kvalifikuojant kaltinamojo nusikalstamą veiką pagal baudžiamąjį įstatymą.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo J. J. kaltė įrodyta visiškai. Nustatyta ir teismas neabejoja, jog kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl veiksmai kvalifikuoti teisingai. Įrodyta, jog J. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta daugiau negu 1,51 promilės girtumas, o būtent: 2022 m. spalio 13 d., apie 16.00 val. adresu Gegutės k., Jonavos r., A6 kelyje Daugpilis - Zarasai - Kaunas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę - krovininį automobilį MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį (duomenys neskelbtini) individualiai įmonei, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,14 promilės neblaivumas).

Kaltinamasis J. J. suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis), bei į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad baustas administracine tvarka už KET pažeidimus 3 kartus, paskutinį kartą 2020 m. rugsėjo 8 d. paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 197-200), nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus, todėl teismas neabejoja, kad kaltinamasis turi galimybę gauti pastovias pajamas, Psichikos sveikatos centre neregistruotas (1 t., b. l. 188), ankstesnėje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 196), automobilį vairavo būdamas sunkaus girtumo laipsnio, nenustatyta kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių. Individualizavus kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sprendžia, jog J. J. skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė - bauda, kurios dydis parinktinas didesnis, nei minimalus - 70 MGL.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, šioje byloje yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas - kaltinamasis J. J. būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį, tuo keldamas didelį pavojų kelių eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai. Kaltinamajam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, jos pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės - specialios teisės sustabdymo dienos - 2022 m. spalio 17 d.

Byloje nustatyta, kad J. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamas transporto priemonę – krovininį automobilį „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas ir savininkas yra (duomenys neskelbtini) įmonė ( 1 t., b. l. 89). Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtos transporto priemonės savininkas yra ne kaltinamasis. Be šios transporto priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl minėtas krovininis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kadangi kaltinamasis nėra automobilio savininkas, byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti. Taip pat nenustatyta ir kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausančią transporto priemonę, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuojamas ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-262-489/2017).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad 2022 m. lapkričio mėn. transporto priemonės - krovininio automobilio MAN, 2006 metų, vertė su PVM - 8850 Eur (1 t., b. l. 89).

Kaltinamasis J. J. teismui pateikė (duomenys neskelbtini) individualios įmonės pažymą, kurioje nurodyta, jog automobilio „MAN TGM 18.330” 2007 m. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 1 d. likutinė vertė 3 319,80 Eur ( 2 t., b. l. 50). Atsižvelgiant į tai laikytina, kad automobilio „MAN TGM 18.330” 2007 m. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma yra 3 319,80 Eur.

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas, nekeistinos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas J. J. vardu ir laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“. 7 vnt. tuščių alaus butelių ir 3 vnt. tuščių alaus skardinių – saugomų Kaišiadorių rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Elektroninės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais paliktinos saugoti prie bylos medžiagos.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 70 (septyniasdešimties) minimalaus gyvenimo lygio, t. y. 3 500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Nustatyti savanorišką baudos sumokėjimo terminą - 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti J. J. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi skirti baudžiamojo poveikio priemonę - išieškoti iš J. J. konfiskuotino turto –automobilio „MAN TGM 18.330” 2007 m. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y., 3 319,80 eurų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“. CD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos medžiagos. 7 vnt. tuščių alaus butelių ir 3 vnt. tuščių alaus skardinių – saugomų Kaišiadorių rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).