- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- 1-1691-990/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- P. P.
- Nukentėjusysis
- Z. P.
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudodamasis nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemone išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. 2020 m. rugsėjo 15 d. laikotarpiu nuo 20.19 val. iki 20.24 val. bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), P. P. neteisėtai panaudodamas Z. P. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Debit MC CL“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – prisijungimo PIN kodą, įdėdamas banko mokėjimo kortelę į bankomatą bei suvesdamas jos naudojimui reikalingą prisijungimo PIN kodą, taip banko sistemoje melagingai prisistatydamas Z. P. ir banko operacinę sistemą suklaidindamas dėl sąskaitos naudotojo tapatybės, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas ir iš Z. P. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 5 000 eurų bei pabandė išgryninti dar 1 800 eurų, tačiau tai padaryti jam nepavyko ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, kadangi operacija buvo atmesta viršijus limitą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Teisiamojo posėdžio metu P. P. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta iš dalies ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio vakarą Z. P. atėjo į barą, kuriame sėdėjo ir jis, bei pradėjo visus vaišinti alkoholiniais gėrimais. Jis gėrė alų, o Z. P. – degtinę ir alų. Z. P. buvo gerai išgėręs, nelabai orientavosi aplinkoje. Iš baro jis išėjo su Z. P.. Jiems būnant visuomeninio transporto stotelėje Z. P. davė jam savo banko kortelę, pasakė PIN kodą ir paprašė išgryninti pinigų alui bei taksi (konkrečios sumos Z. P. neįvardijo). Z. P. duodant jam savo kortelę šalia jų stovėjo jo pažįstamas I. Š.. Z. P. padavus jam savo kortelę jis, Z. P. palikęs visuomeninio transporto stotelėje, nuėjo prie bankomato išgryninti pinigų. Bankomatas buvo apie 20 metrų atstumu nuo stotelės. Prie bankomato jis buvo apie 10-15 minučių tol, kol grynino pinigus. Pinigus jis grynino tol, kol bankomatas leido jam tai daryti. Iš viso jis išgrynino 5 000 eurų (daugiau pinigų jis neišgrynino, nes buvo pasiektas gryninimo limitas). Išgryninęs pinigus jis pamatė, kad Z. P. stotelėje nebėra. Jis ieškojo Z. P., tačiau pastarojo nerado. Tą patį vakarą jis nuvyko į kazino, kur pralošė apie 1 000 eurų. Kitą rytą jis, pamanęs, kad Z. P. ateis į tą patį barą, jis nuėjo į tą patį barą, bet pamatęs policijos pareigūnus jis išsigando ir į barą nenuėjo. Tuomet likusius išgrynintus pinigus jis pralošė. Jis yra priklausomas nuo azartinių žaidimų, ne kartą yra apsivogęs. Ryte Z. P. kortelę jis turėjo su savimi, tačiau vėliau ją išmetė. Jeigu jis būtų buvęs blaivus, jis nebūtų taip pasielgęs.
3. Ikiteisminio tyrimo metu P. P. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. dienos metu jam esant bare „B.“, esančiame (duomenys neskelbtini), atėjo nepažįstamas vyriškis, prisistatęs Z., kuris pradėjo su juo gerti alkoholinius gėrimus. Vėliau prie jų prisijungė daug žmonių, tame tarpe ir I. Š., ir jie visi gėrė alkoholinius gėrimus. Jis gėrė alų, Z., atrodo, gėrė degtinę. Apie 18 val. Z., būdamas labai neblaivus, nusprendė važiuoti namo ir pasikvietė jį važiuoti kartu į svečius (į (duomenys neskelbtini)), tačiau jam su Z. pasiūlymu nesutikus jie nusprendė eiti į barą „A.“, esantį netoli baro „B.“. Pakeliui Z. kelis kartus sakė bijąs, kad jo tokio girto nepamatytų, kaip jis suprato, sugyventinė, vardu A.. Jiems su Z. stovint visuomeninio transporto stotelėje ir svarstant, ką daryti toliau, prie jų priėjo I. Š. ir paklausė, ką jie daro. Jie I. Š. pasakė norintys kur nors nueiti toliau išgerti alkoholio, tačiau Z. neturįs grynų pinigų. Tada Z. matant I. Š. išsitraukė savo banko kortelę, pastarąją padavė jam, pasakė kortelės PIN kodą ir paprašė nueiti iki artimiausio bankomato, išsigryninti pinigų ir nusipirkti alkoholinių gėrimų. Kiek pinigų išgryninti, Z. nepasakė. I. Š. grįžo į barą „A.“, o jis liko stotelėje su Z.. Kadangi Z. buvo labai girtas, vos pastovėjo ant kojų, todėl jis sutiko išgryninti pinigus. Z. liko stotelėje, o jis pats, pasiėmęs Z. kortelę, nuėjo iki artimiausio bankomato prie parduotuvės „I.“, esančios (duomenys neskelbtini). Iš karto jis pabandė išgryninti, atrodo, 600 eurų; operacijai pavykus jis pabandė dar kartą (atrodo, jis išgrynino 1 000 eurų) ir dar kelis kartus, kol išgrynino 5 000 eurų ir bankomatas nebeišdavė daugiau pinigų. Paėmęs visus 5 000 eurų jis iš karto grįžo pas Z. į stotelę, kurioje jį paliko, tačiau Z. stotelėje jau nebebuvo. Tada jis nuėjo į barą „A.“ ieškoti Z., tačiau pastarojo ten neradęs dar pavaikščiojo aplinkui, tačiau Z. jis niekur nerado, todėl grąžinti Z. pinigus nebuvo galimybės. Jis daug metų žaidžia azartinius kazino žaidimus, todėl turėdamas tokią pinigų sumą jis nusprendė nuvykti į kazino, esantį (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino), ir pabandyti palošti bei išlošti dar daugiau pinigų, tačiau jam nepasisekė ir jis pralošė 2 000 eurų. Kitą dieną po pietų turėdamas 3 000 eurų jis atėjo į barą „B.“, tikėdamasis bare sutikti Z., tačiau vėliau jis visus pinigus pralošė, o banko kortelę išmetė (T. 1, b. l. 112-114, 130-133).
4. Teisiamojo posėdžio metu Z. P. parodė, kad nagrinėjamo įvykio vakarą jis susipyko su drauge ir išėjo iš šios namų. Kad sužinotų, kokiu adresu išsikviesti taksi, jis nuėjo į barą, kur nusipirkęs butelį degtinės pastarąjį pastatė minėtame bare buvusiems aštuoniems žmonėms. Jis pats išgėrė 2-3 taureles degtinės. Kaltinamąjį jis prisimena iš dalies, kadangi tame bare jis buvo pirmą kartą ir bare buvusius žmones jis matė taip pat pirmą kartą. Jis atsimena, kaip jis atėjo ir išėjo, vėliau jam dingo atmintis (galbūt jis buvo apsvaigintas arba užmigdytas). Nagrinėjamo įvykio metu jis su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną, piniginę su dokumentais ir grynaisiais pinigais. Būdamas bare banko kortele jis nesinaudojo, mokėjo grynaisiais pinigais. Išeidamas iš baro jis turėjo turėti grynųjų pinigų, nes prieš tai jis turėjo100 eurų, iš kurių 20 eurų jis sumokėjo už degtinės butelį, o 80 eurų gavo grąžos. Nagrinėjamo įvykio vakarą jis turėjo vieną banko kortelę, kurios sąskaitoje buvo virš 7 000 eurų. Banko kortelės jis niekam nerodė ir nesigyrė, kiek sąskaitoje yra pinigų. Savo banko kortelės PIN kodo jis niekam niekada nesakė, nebent buvo apsvaigintas. Kortelės PIN kodo jis niekur nėra užsirašęs, viskas yra galvoje. Jis nežino, kaip kaltinamasis galėjo sužinoti jo banko kortelės PIN kodą. Pažadintas ryte jis pastebėjo, kad piniginėje yra vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, tačiau apie 80 eurų grynųjų pinigų ir banko kortelės nebuvo. Tuomet jis užblokavo kortelę. Vėliau jis pastebėjo, kad sąskaitoje trūksta 5 000 eurų. Kitos dienos ryte jis nuėjo į tą patį barą, kurio darbuotoja jam pasakė, kad jis šiame bare buvo – jį ten atvedė du žmonės, po kurio laiko išvedė ir galbūt prie tos kavinės numetė jį į krūmus.
5. Ikiteisminio tyrimo metu Z. P. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. jis atvyko pas buvusią bendradarbę A. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini), pas kurią pabuvęs kelias valandas jis išėjo ir nuėjo į alaus barą ,,B.“, esantį (duomenys neskelbtini), kur gėrė alkoholinius gėrimus. Būdamas bare jis pirko degtinės butelį, kurį gėrė kartu su kitais baro lankytojais. Bare jis buvo iki 19.30 val. Kur ir su kuo jis išėjo iš baro, jis neprisimena. Po to, kai išėjo iš baro, jis nieko neprisimena; kur jis ėjo, taip pat jis negali pasakyti. Apie 21.15 val. jis atsibudo prie daugiabučio. Prabudęs jis paskambino A., kuriai paaiškino, kur jis yra. A. atėjo ir nusivedė jį pas save. A. pasakė, kad jo kišenėse nėra grynųjų pinigų (išeidamas į barą jis turėjo 100 eurų, tačiau kokiomis kupiūromis, jis negali pasakyti). Kitą rytą nubudęs jis pastebėjo, kad iš jo piniginės, kurią jis nuolatos laiko užpakalinėje kelnių kišenėje, dingo jo vardu AB ,,Swedbank“ išduota kortelė. Įsijungęs banko mobiliąją programėlę jis pamatė, kad per septynis kartus nuo jo banko kortelės buvo išgryninti 5 000 eurai. Kas pasinaudojo jo kortele, jis nežino; jis pats pinigų tikrai negrynino. Kortelės PIN kodą žino tik jis pats, šio kodo jis niekam niekada nesakė ir niekur neužsirašė. Kiti piniginėje buvę daiktai – jo asmens dokumentai ir kitos piniginėje buvusios nuolaidų kortelės buvo vietoje. Taip pat su savimi jis turėjo 100 eurų grynųjų pinigų, iš kurių už 20 eurų jis nusipirko degtinės, o likusius 80 eurų įsidėjo į piniginę. Kas vyko toliau, jis nieko nebeprisimena, todėl jis negali pasakyti, kur dingo likusieji 80 eurų (galbūt juos jis išleido alkoholiui, todėl jis negali teigti, jog šie pinigai buvo pavogti). Nagrinėjamo įvykio dieną banko kortelėje buvo 7 000 eurų, tačiau jis buvo nustatęs 5 000 eurų išgryninamų pinigų limitą per dieną (T. 1, b. l. 28-30, 34-40).
6. Teisiamojo posėdžio metu R. Č. (R. Č.) parodė, kad jis dirba bare. Jis prisimena, jog Z. P. į barą atvyko jau išgėręs, pasidomėjo dėl kainų, pasiėmė bokalą alaus ir išėjo į lauką, tuo tarpu jis pats liko už baro ir tęsė savo darbą. P. P. į barą atėjo prieš valandą iki atvykstant Z. P.. Po 10-15 minučių Z. P. grįžo į barą, pasiėmė degtinės butelį ir vėl nuėjo į lauką. Jis nestebėjo, ką Z. P. veikė, tačiau išėjęs parūkyti jis matė Z. P. sėdint prie stalo su kitais asmenimis ir geriant alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko Z. P. vėl atėjo prie baro, pasiėmė antrą butelį degtinės ir vėl atsisėdo prie stalo lauke. Jis neatsimena, kuris pirmas pabaigus antrą butelį degtinės išėjo – ar Z. P., ar P. P., bet šie, galima sakyti, išėjo vienu metu. Už degtinę Z. P. atsiskaitė grynaisiais pinigais, kadangi banko kortele pas juos atsiskaityti negalima (Z. P. klausė, ar galima atsiskaityti banko kortele). Jis neatsimena, kokią kupiūrą Z. P. padavė, norėdamas atsiskaityti už degtinę; taip pat jis neatsimena, ar jis davė Z. P. grąžą. Nagrinėjamo įvykio vakarą Z. P. pirko vieną bokalą alaus ir du butelius degtinės. Iš baro Z. P. išėjo neblaivus – ant kojų stovėjo, tačiau matėsi, kad yra gerokai išgėręs.
7. Ikiteisminio tyrimo metu R. Č. parodė, kad alaus baras ,,B.“, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jo tėvui. 2020 m. rugsėjo 15 d. apie 15.00 val. į barą atėjo vyras, kuris užsisakė 0,5 litro talpos butelį degtinės ,,Gintarinė“. Minėtas vyras pirko du butelius tokios pačios degtinės bei du pakelius sulčių. Po to minėtas vyras nuėjo į vidinį baro kiemą, kur esančioje pavėsinėje nusipirktą degtinę gėrė kartu su kitais baro lankytojais (tuo metu bare buvo apie 10 žmonių). Minėtas vyras bare buvo iki 19.30 val., po ko kartu su kitu baro lankytoju išėjo ir nuėjo (duomenys neskelbtini) link (T. 1, b. l. 59-61).
8. Teisiamojo posėdžio metu I. Š. (I. Š.) parodė, kad nagrinėjamo įvykio vakarą po darbo bare „B.“ jis gėrė alkoholinius gėrimus. Jam begeriant atėjo vyras, kurį jis matė pirmą kartą ir kuris, nupirkęs 2-3 butelius degtinės, prisėdo prie jų ir pradėjo su jais gerti. Vėliau jis perėjo prie kito staliuko ir nematė, kaip minėtas vyras išėjo. Apie 21 valandą jis ėjo į visuomeninio transporto stotelę, esančią prie parduotuvės „I.“, ir pamatė minėtą vyrą stovintį kartu su P. P. – minėtas vyras buvo labai neblaivus – nors stovėjo ant kojų, tačiau buvo girtas. Minėtas vyras iš piniginės išsitraukė banko kortelę ir pastarąją davė P. P. (jis nežino, kodėl minėtas vyras davė P. P. kortelę). Stotelėje jis stovėjo apie 15-20 minučių. P. P. paėmus minėto vyro kortelę jis sėdo į autobusą, išvažiavo ir daugiau nieko nematė. Kitą dieną į barą „B.“ atvažiavo minėtas vyras su motina ar žmona, taip pat policijos pareigūnai, kurie viską surašė.
9. Ikiteisminio tyrimo metu I. Š. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. apie 11 val. jam bare „B.“, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su pažįstamu P. P. geriant alkoholinius gėrimus į barą atėjo nepažįstamas vyriškis, kurį jis matė pirmą kartą. Minėtas vyriškis buvo neblaivus ir iš karto pradėjo bendrauti su jais, pasiūlė pavaišinti juos alkoholiu, išgerti ir taip arčiau susipažinti, po ko nupirko jiems tris butelius degtinės, kurią jie visi kartu gėrė. Jiems begeriant prie jų prisijungė daug žmonių ir jie visi kartu gėrė minėto vyriškio nupirktą degtinę. Minėtas vyriškis buvo labai draugiškai ir geranoriškai nusiteikęs, kažkam (jis nematė, kam) tiesiog davė 20 eurų, todėl kažkas iš jų kompanijos pasakė „o, žiūrėkit, žmogus pinigais mėtosi“. Po kelių valandų kažkokiu momentu jis pastebėjo, jog to vyriškio ir P. P. bare jau nebėra (kada šie išėjo, jis nematė). Apie 20 val. išėjęs iš baro jis nuėjo į visuomeninio transporto stotelę šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurioje pamatė P. P. kartu su minėtu vyriškiu – šie buvo gana stipriai girti, labai šiltai bendravo, buvo apsikabinę. Laukdamas autobuso jis girdėjo, jog jie ruošėsi dar nueiti nusipirkti alkoholio ir toliau kartu leisti laiką, kvietė ir jį prisijungti prie jų, tačiau jis atsisakė. Minėtas vyras jam pasakė, kad reikia nueiti dar nupirkti degtinės, po ko išsitraukė savo banko kortelę, pastarąją padavė P. P., pasakė pastarajam kažkokius skaičius (kaip jis suprato – kortelės PIN kodą) ir paprašė P. P. nueiti iki bankomato išgryninti pinigų degtinei. Kodėl minėtas vyras negalėjo pats nueiti į bankomatą, jis nežino. P. P. paėmus minėto vyriškio paduotą banko kortelę, atvažiavo autobusas ir jis išvažiavo, todėl kaip baigėsi ta situacija ir kas buvo toliau, jis nežino. Kitą dieną po darbo jam vėl užėjus į barą „B.“ į pastarąjį atvažiavo tas pats vyriškis su policijos pareigūnais ir kažkokia moterimi ir jie visi kartu aiškinosi vakarykštės dienos situaciją (T. 1, b. l. 70-73).
10. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. apie 14 val. ji su savo pažįstamu Z. P. grįžo iš notaro biuro, kur ji tvarkėsi dokumentus dėl parduotos sodybos. Būdami bute jie gėrė alkoholinius gėrimus. Tarp jų kilus žodiniam konfliktui dėl vaikų auklėjimo Z. P. išėjo iš buto su savo asmeniniais daiktais: ji matė Z. P. džinsų kišenėje piniginę ir ant diržo prikabintą vyrišką nedidelį krepšį. Po 21 val. jai paskambino Z. P. ir pranešė gulįs gatvėje: tikslaus adreso Z. P. nenurodė, pasakęs, kad šalia yra baras prie parduotuvės „I.“, esančios (duomenys neskelbtini). Nuėjusi į nurodytą vietą ji rado Z. P., kuris paaiškino nieko neprisimenąs, kad jis griuvo ir jam skauda šoną. Ant Z. P. kūno akivaizdžių sumušimų nesimatė, jo drabužiai buvo nesuplėšyti. Ji nuvedė Z. P. pas save į namus. Z. P. buvo visiškai neblaivus, paaiškino buvęs bare „B.“, esančiame (duomenys neskelbtini). Tą patį vakarą ji Z. P. parodė jo piniginę ir paklausė, kur jo pinigai ir kiek jis turėjo grynųjų pinigų. Z. P. atsakė turėjęs 100 eurų, iš kurių 20 eurų išleidęs bare „B.“. Piniginėje buvo įvairios nuolaidų kortelės; apie tai, kad iš piniginės dingo banko kortelė, nei ji, nei Z. P. nepastebėjo. Apie dingusią banko kortelę pastebėjo pats Z. P. 2020 m. rugsėjo 16 d. ryte. Atidaręs elektroninę bankininkystę Z. P. pastebėjo, kad iš jo banko sąskaitos yra išgryninta apie 5 000 eurų (T. 1, b. l. 64-66).
11. Z. P. vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. laikotarpiu nuo 20.19 val. iki 20.22 val. bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), naudojant banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta 5 000 eurų; tą pačią dieną laikotarpiu nuo 20.23 val. iki 20.24 val. tame pačiame bankomate naudojant tą pačią banko mokėjimo kortelę bandyta išgryninti 1 800 eurų, tačiau operacijos atmestos viršijus limitą (b. l. 42-48).
12. Vertindamas šio baudžiamojo proceso metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis teismas pažymi, kad P. P. pripažino disponuodamas svetima – Z. P. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele bei kortelės naudotojo tapatybę patvirtinančiais duomenimis – prisijungimo PIN kodu, įdėdamas banko mokėjimo kortelę į bankomatą bei suvesdamas kortelės naudojimui reikalingą prisijungimo PIN kodą, inicijavęs ir atlikęs finansines operacijas ir iš Z. P. vardu atidarytos banko sąskaitos išgryninęs svetimas Z. P. priklausančias pinigines lėšas – 5 000 eurų; taip pat P. P. pripažino bandęs gryninti ir daugiau pinigų, tačiau to padaryti negalėjęs dėl pasiekto limito. Šias aplinkybes patvirtina ir Z. P. vardu atidarytos banko sąskaitos išrašuose užfiksuota informacija, taigi teismas šioje pastraipoje nurodytas aplinkybes pripažįsta įrodytomis.
Šalies argumentai
13. P. P. teigia finansines operacijas naudodamasis Z. P. vardu išduota banko mokėjimo kortele bei kortelės naudotojo tapatybę patvirtinančiais duomenimis atlikęs teisėtai, t. y. leidus Z. P..
14. Spręsdamas, ar P. P. šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamas finansines operacijas atliko teisėtai, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Z. P., nors ir pats pateikė P. P. savo vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę su prisijungimo PIN kodu, prašydamas išgryninti pinigų, tačiau šis leidimas apsiribojo tik nedidelės piniginių lėšų sumos, kurios užtektų alkoholiniams gėrimams įgyti ir taksi paslaugoms apmokėti, išgryninimu, tuo tarpu P. P., banko operacinėje sistemoje melagingai prisistatydamas Z. P., tokiu būdu suklaidindamas banko operacinę sistemą dėl sąskaitos naudotojo tapatybės, iš Z. P. vardu atidarytos banko sąskaitos išgrynino 5 000 eurų bei pabandė išgryninti dar 1 800 eurų, tačiau tai padaryti jam nepavyko, kadangi operacija buvo atmesta viršijus limitą, taigi darytina išvada, kad tokie savavališki P. P. veiksmai buvo neteisėti.
15. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka gautų duomenų, laikytinų įrodymais, kuriais pagrindo netikėti nėra, pakanka išvadai, jog 2020 m. rugsėjo 15 d. laikotarpiu nuo 20.19 val. iki 20.24 val. bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), P. P. neteisėtai panaudodamas Z. P. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Debit MC CL“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – prisijungimo PIN kodą, įdėdamas banko mokėjimo kortelę į bankomatą bei suvesdamas jos naudojimui reikalingą prisijungimo PIN kodą, taip banko sistemoje melagingai prisistatydamas Z. P. ir banko operacinę sistemą suklaidindamas dėl sąskaitos naudotojo tapatybės, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas ir iš Z. P. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 5 000 eurų bei pabandė išgryninti dar 1 800 eurų, tačiau tai padaryti jam nepavyko ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, kadangi operacija buvo atmesta viršijus limitą.
Motyvuojamoji dalis
III. Veikų kvalifikavimo motyvai
16. P. P., neteisėtai panaudodamas svetimos Z. P. vardu išduotos elektroninės mokėjimo priemonės – banko kortelės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, inicijavo ir atliko finansines operacijas (pinigų gryninimą) svetima elektronine mokėjimo priemone – Z. P. vardu išduota banko mokėjimo kortele, taigi P. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.
17. Taip pat P. P. neteisėtai panaudodamas Z. P. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę bei jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – prisijungimo PIN kodą, įdėdamas banko mokėjimo kortelę bei suvesdamas jos naudojimui reikalingą prisijungimo PIN kodą, taip banko sistemoje melagingai prisistatydamas Z. P. ir banko operacinę sistemą suklaidindamas dėl sąskaitos naudotojo tapatybės, iš Z. P. vardu atidarytos banko sąskaitos išgrynino svetimas Z. P. priklausančias pinigines lėšas – 5 000 eurų bei pabandė išgryninti dar 1 800 eurų, tačiau to padaryti jam nepavyko ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, kadangi operacija buvo atmesta viršijus limitą, taigi P. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
18. Teismas pažymi, kad P. P. veiksmus išgryninus svetimas Z. P. priklausančias pinigines lėšas – 5 000 eurų bei pabandžius išgryninti dar 1 800 eurų prokurorė kvalifikuoja kaip atitinkančius nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, požymius. Vertinant tokį kaltinimą pažymėtina, kad, viena vertus, P. P. minėtas finansines operacijas atliko veikdamas vieninga tyčia, siekdamas išgryninti kuo daugiau banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų; kita vertus, vadovaujantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika kaltininkui panaudojus apgaulę ir įgijus bent dalį turto, nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baigta viso turto, kurį kaltininkas kėsinosi įgyti, atžvilgiu, išskyrus atskirus atvejus, pavyzdžiui, kai panaudojant apgaulę kėsinamasi įgyti didesnės kaip 3 MGL vertės turtą, tačiau įgyjamas bet kokios mažesnės vertės turtas, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas apgaule įgyti didesnės kaip 3 MGL vertės turtą; kai panaudojant apgaulę kėsinamasi įgyti didelės vertės turtą, tačiau įgyto turto dalis nesudaro didelės vertės požymio, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas apgaule įgyti didelės vertės turtą (Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose apžvalgos 12 punktas; Teismų praktika Nr. 36), taigi P. P. veika apgaule įgyjant svetimą turtą kvalifikuotina tik kaip baigtas sukčiavimas.
IV. Bausmių skyrimo motyvai
19. Už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.
20. Už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
21. Spręsdamas dėl P. P. skirtinų bausmių rūšių ir dydžių teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. P. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (veika, numatyta BK 215 straipsnio 1 dalyje), kita – nesunkių nusikaltimų kategorijai (veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje). P. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. P. P. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iki atlikdamas laisvės atėmimo bausmę P. P. niekur nedirbo, jis daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, kurių jis nesumokėjo (T. 1, b. l. 202-203, 205-206), taip pat jis daug kartų teistas, tame tarpe ir už nusikalstamų veikų, analogiškų nagrinėjamoms šio baudžiamojo proceso metu, padarymą (T. 1, b. l. 168-176), jam buvo skirtos ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau net ir šios rūšies bausmė teigiamo poveikio P. P. nepadarė ir jis nusikalto vėl, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. P. skyrus griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmes, jų terminus nustatant mažesnius už šių bausmių vidurkius: už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą P. P. skirtina aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą P. P. skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Kadangi P. P. veikos padarytos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, P. P. skirtinos bausmės bendrintinos jas apimant, griežtesne vienerių metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir P. P. skirtina subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžiu P. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, ir jam skirta galutinė subendrinta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taigi šiuo nuosprendžiu P. P. skirtina bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžiu P. P. skirta bausme jas iš dalies sudedant, prie griežtesnes – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžiu P. P. skirtos vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – dešimt mėnesių šiuo nuosprendžiu P. P. skirtinos bausmės, ir P. P. skirtina galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmę įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžiu įskaitytas P. P. laikinai sulaikytam ir suimtam išbūtas laikotarpis bei minėtu nuosprendžiu skirtos bausmės atlikta dalis.
V. Civilinis ieškinys
23. Ikiteisminio tyrimo metu Z. P. pareiškė 5 000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl P. P. nusikalstamais veiksmais jam padarytos turtinės žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 55-56).
24. Vertindamas civilinį ieškinį teismas jį pripažįsta pagrįstu: P. P. apgaule įgijo Z. P. priklausantį turtą – 5 000 eurų. Padaryta žala baudžiamojo proceso metu atlyginta nebuvo, taigi Z. P. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš P. P. Z. P. naudai priteistina 5 000 eurų.
VI. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos
25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą iš P. P. valstybės naudai priteisti 181,44 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro P. P. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo darbo užmokestis (T. 2, b. l. 51).
26. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
27. Nagrinėjamu atveju gynėjas P. P. buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. P. P. niekur nedirba, jokio turto neturi, taigi teismas turi pagrindo manyti, jog P. P. turtinė padėtis yra sunki, dėl ko iš P. P. valstybės naudai priteistina dalis – 100 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti
28. Kompaktinės plokštelės (T. 1, b. l. 82, 89, 94) paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti reikšminga medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti P. P. (P. P.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pripažinti P. P. (P. P.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmes subendrinti jas apimant, griežtesne vienerių metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir P. P. (P. P.) skirti subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžiu P. P. (P. P.) skirta bausme jas iš dalies sudedant, prie griežtesnes – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžiu P. P. (P. P.) skirtos vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – dešimt mėnesių šiuo nuosprendžiu P. P. (P. P.) skirtos bausmės, ir P. P. (P. P.) skirti galutinę subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžiu įskaitytą P. P. (P. P.) laikinai sulaikytam ir suimtam išbūtą laikotarpį bei minėtu nuosprendžiu skirtos bausmės atliktą dalį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Z. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš P. P. (P. P.) Z. P. naudai priteisti 5 000 eurų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – kompaktines plokšteles palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Iš P. P. (P. P.) valstybės naudai priteisti 100 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.