Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-02-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-325-1123/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-02-01
Bylos Nr.
1-325-1123/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
M. P.
Advokatai
Tatjana Benetė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-325-1123/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20176-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui,kaltinamajam M. P.,jo gynėjai advokatei Tatjanai Benetei,vertėjui Giedriui Račkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti Lietuvoje arba užsiregistruoti Darbo biržoje ir be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. 2009 m. gruodžio 18 d. atleistas nuo bausmės;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme (bausmę atlikęs 2012 m. gegužės 2 d., teistumas išnykęs);

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesiais viešųjų darbų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, įpareigojant per nurodytą laiką neatlygintinai dirbti po 35 (trisdešimt penkias) valandas viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2020 m. gegužės 16 d., apie 13.20 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su G. G., (kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-801-1123/2021), G. G. vairuojant tiksliai nenustatytą mikroautobusą VW Transporter, ant kurio buvo uždėti kitai transporto priemonei priklausantys valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), įvažiavo į UAB „Ermitažas“ priklausančią parduotuvę „Arkorama“, esančią Baltupio g. 61A, Vilniuje, prie gipso kartono plokščių, kur, išlipęs iš minėto mikroautobuso, kartu su G. G., pakrovė 29 vnt. gipskartonio plokščių KNAUF GKBI (impregnuota, 12,5 x 1200 x 2600 mm), bendros 186,18 eurų vertės (1 vnt. vertė – 6,42 eurų), 14 vnt. gipskartonio plokščių KNAUF GKB (paprasta, 12,5 x 1200 x 2600 mm), bendros 66,92 eurų vertės (1 vnt. vertė – 4,78 eurų), 3 vnt. OSB TG4 plokščių (su išdroža iš keturių pusių, 25 x 625 x 2500 mm), bendros 37,17 eurų. vertės (1 vnt. vertė – 12,39 eurų), 16 vnt. sustiprinto profiliuočio, UA 50 (3000 mm), bendros 231,84 eurų. vertės (1 vnt. vertė – 14,49 eurų), 4 vnt. akmens vatos PAROC extra (100 x 610 X 1220 mm), bendros 72,28 eurų vertės (1 vnt. vertė 18,07 eurų), nesumokėję už paimtas prekes, kartu minėtu mokroautobusu pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „Ermitažas“ priklausantį 594,39 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. P., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, nurodytos vagystės neįvykdė. Kaltinime nurodytu laiku nebuvo Lietuvoje, buvo (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 25 d. Lietuvoje taip pat nebuvo. Su G. G. jie yra draugai, pasisveikina, pavardės jo nežino, žino vardą, jie gyvena kaime. Jis (duomenys neskelbtini) gyvena apie 17 metų. Iš (duomenys neskelbtini) jis grįžo 2020 m. gruodžio 9 d., šventėms. Kažkaip susitiko su G. G. ir šis pasakė, kad vyks teismas. Jis (M. P.) gavo kažkokius dokumentus, jie buvo lietuvių kalba, G. G. nieko nepaaiškino, sakė, kad bus teismas ir kad jį (M. P.) kvies į apklausą, jie pastovėjo minutę, pasikalbėjo ir jis ėjo namo. Jis nesiaiškino dėl ko apklausa, dėl ko teismas, jam tai nebuvo aktualu, nes žinojo, kad nėra kaltas. Jį iškvietė į apklausą, kai atvyko į policiją, jam buvo įteiktas įtarimas. Ten buvo nurodyta, kad jis buvo kartu su G. G. ir kad pavogė kažką, neprisimena, ką, galimai gipsą. Po šios apklausos su G. G. daugiau nesimatė. 2021 m. vasario 24 dieną į teismo posėdį atvyko kartu, apie teismą klausė, jam G. G. pasakė, kad jį policijoje prispaudė ir pasakė, ką rašyti. Administracinio nusižengimo parduotuvėje „Iki“ jis nepadarė, jo ten nebuvo.

M. P. teisiamojo posėdžio metu buvo parodytas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjo E. S. surašytas 2020 m. gegužės 25 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 14-ANR_P-568-2020, surašytas M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), asmens dokumentas – pasas Nr. (duomenys neskelbtini). Protokolu M. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2020 m. gegužės 25 d., apie 12.40 val., UAB „Palink“ parduotuvėje „Iki“, adresu Pylimo g. 21, Vilnius, paėmė tris butelius viskio „Bovagan“ (1 vnt. kaina 15,99 eurų) ir praėjo pro kasas nesusimokėjęs bendrai sumai 47,97 eurų. Protokole yra spausdintas rašytinis paaiškinimas „su pažeidimu sutinku, prašau baudą skirti šiandien“ ir padėtas parašas. Protokolo apačioje ties užrašu „su protokolu susipažinau, protokolą gavau, teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje, man paaiškintos“, yra rankraštinis įrašas – data 2020 m. 05 25, M. P., ir parašas (1 t., b. l. 159).

Parodžius M. P. šį protokolą teisiamojo posėdžio metu, jis nurodė, kad protokole rašyta ne jo ranka, jis gali parodyti, kaip rašo. Su G. G. yra pažįstami apie 17 metų. 2020 m. gegužės 25 d. jo Vilniuje nebuvo. Policija jam paskambino ir jis vyko į Vileišio gatvę. Jis 2020 m. balandžio 5 d. buvo Lietuvoje, Vilniuje, padarė pažeidimą su BMW. Į Lietuvą grįžo savaitę vasarą ir vėl buvo išvažiavęs iki švenčių. Gegužės 16 d. nebuvo Lietuvoje, o balandžio 5 d. buvo. Baudžiamasis įsakymas jam nėra žinomas, jam net namo niekas neatėjo. Su V. buvo konfliktas, bet tai buvo ne gegužės 14 d., tai vyko balandžio mėnesį, o V. tik pareiškimą parašė vėliau. Jis pats skambino iš (duomenys neskelbtini), nes jam žmona pranešė, kad gavo dokumentus. Čia jis sutinka, bet įvykiai buvo balandį. Jis niekam nieko nesakė, jo niekas neklausė, jį tik iškvietė. Vertėjas tame procese dalyvavo, bet jis iš karto išvyko į (duomenys neskelbtini).

Baudžiamosios bylos Nr. 1-801-1123/2021 nagrinėjimo metu kaltinamasis M. P. pasislėpė nuo teismo, todėl buvo paskelbta jo paieška, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu išskirta. Suradus kaltinamąjį M. P., baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas.

Kaltinamasis M. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu išskirtoje baudžiamojoje byloje, savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir paaiškino, kad beveik atsimena aplinkybes, papildymų neturi.

Kaltinamasis M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai. Nurodė, kad yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, nei narkologinėje, nei psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas. Jam perskaitytas ir išverstas į rusų kalbą prokuroro nutarimas. Jis savo kaltės nepripažįsta visiškai, nes jis jokios vagystės nedarė. Apie 15 metų jis pažįsta G. G., kai tik apsigyveno (duomenys neskelbtini), nuolat bendrauja ir susitinka, nėra jokių pykčių tarp jų. Nuo 2020 m. vasario mėnesio, tikslios datos neprisimena, išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini) ir tik 2020 m. gruodžio 10 d. parskrido į Lietuvą. Jis išvyko su draugais jų automobiliu, jokių dokumentų, patvirtinančių jo išvykimą, neturi. (duomenys neskelbtini) dirbo neoficialiai ir jokios darbo sutarties neturi. Jis nežino, kodėl G. G. nurodė, kad su juo kartu padarė vagystę, nes su juo iki šios minutės bendrauja be pykčių ir neturi jokių problemų. Daugiau nieko pasakyti negali apie šį vagystės faktą, nes tokios vagystės nedarė (1 t., b. l. 150).

Byloje esančiuose M. P. asmens duomenyse yra pateiktas M. P. Lietuvos Respublikos sienos kirtimų sąrašas (tikrinta 2020 m. rugsėjo 14 d.). Paskutiniai užfiksuoti sienos kirtimai – 2019 m. spalio 31 d., 16.12 val. išvyko, 2019 m. lapkričio 13 d., 11.14 val. atvyko ((kritimo vieta – Medininkų PKP, Padvarionių PU, Vilniaus pasienio rinktinė) (1 t., b. l. 128).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. spalio 26 d. tarnybiniame pranešime dėl M. P. nurodyta, be kita ko, ir tai, kad M. P. žmona G. P. paaiškino, kad M. P. nuo 2020 m. liepos 3 d. yra išvykęs į (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m, sausio 15 d. baudžiamuoju įsakymu M. P. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, 2020 m. gegužės 14 d., apie 3.00 val., name, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu sugriebė V. R. už drabužių ir pagriovęs jį nugara ant grindų, sudavė 2 kartus kumščiu į veidą. Tokiu būdu ir veiksmais padarė V. R. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė fizinį skausmą. Tame pačiame baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad M. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, be kita ko, ir tai, kad 2020 m. gegužės 14 d. jis ėjo pas V. R. į namus, nes šis jam yra skolingas pinigų. Taip pat šiame baudžiamajame įsakyme cituojamame Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 3-ios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. M. tarnybiniame pranešime dėl gauto iškvietimo nurodyta, kad 2020 m .gegužės 14 d. apie 8.15 val., dirbant kartu su vyr. patruliu D. J., iš VPK OVS gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš 3 val. pranešėją sumušė pažįstamas asmuo. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėjas V. R., kuris paaiškino, kad apie 3.00 val. atėjo iš matymo pažįstamas vyriškis vardu M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ir pradėjo reikalauti 100 eurų. Jam atsisakius vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą, V. R. nukritus spardė iš kojų, kol jis prarado sąmonę. Ant pranešėjo veido matėsi didelė mėlynė, ant nugaros nubrozdinimas (2 t., b. l. 127-133).

Kaltinamasis G. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-801-1123/2021 (jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis), savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiškino, kad jis pripažįsta savo kaltę, kad jis ten buvo, bet M. P. ten nebuvo. Jį iš namų į komisariatą nuvežė du pareigūnai ir jie jam sakė, ką rašyti ir jis rašė, nors taip nebuvo. Su juo buvo kitas žmogus, vardu V., jam atrodo, kad irgi iš (duomenys neskelbtini). Tų veiksmų jis nepadarė kartu su M. P.. Jis neprisimena, iš kur gavo automobilį, jis yra narkomanas, vartoja ir jam blogai ir su psichika, ir su atmintimi, jis nieko neprisimena. Prisimena, kad davė blogus parodymus, nes dabar žmogus grįžo iš užsienio, jis galvojo, kad tas asmuo buvo M. P., bet pasirodo, kad ne. M. P. jis pažįsta, jie yra iš vieno rajono, lyg ir kartu nėra padarę nusikaltimų, jie tiesiog sveikinasi kaime. Kaltinime parašyta, kad jis atvažiavo su M. P., bet tai buvo ne su juo. Jis neprisimena, iš kur gavo tą autobusiuką, neprisimena ir parduotuvės. Jie prisikrovė prekių ir pardavė, neprisimena, kur, kažkur rajonuose, ir paliko automobilį. Jis neprisimena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Pirmas dalykas, ten buvo parašyta M., o antras dalykas, jis yra narkomanas, jam sako „tokie patys parodymai“, jis sako „taip“, pasirašo ir išeina, trečią kartą irgi taip, ir jis nežinojo, kad to žmogaus vardas ne M..

Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti kaltinamojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, kas nurodyta pranešime apie įtarimą. Neprisimena šiuo metu nei dienos, nei valandos, bet gali būti kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, kai jis paėmė mikroautobusiuką iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Baltupių gatvėje, adreso tikslaus nežino. Jo rakteliai buvo viduje. Su pažįstamu M. P. nuvyko į „Arkoramos“ parduotuvę, adreso nežino, bet tai galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytas adresas – Baltupio g. 61A, Vilniuje. Jis kartu su M. P. krovė pranešime apie įtarimą nurodytas prekes ir tokius kiekius. Jis atsisėdo į mikroautobuso vairuotojo vietą, o M. P. priėjo prie parduotuvės atitvaro ir, kai pasikėlė atitvaras, kad įvažiuotų automobilis, tada M. P. atsistojo šalia atitvaro, kad jis nenusileistų, tada jis (G. G.) ir pravažiavo. Jis sustojo šiek tiek pavažiavęs, tada M. P. atsisėdo ir jie išvažiavo nesusimokėję už prekes. Jis kartu su M. P. nusprendė pavogti prekes, ir jie realizavo jas. Jis pasiskolino mikroautobusiuką iš K. N., dėl kokios priežasties buvo reikalingas jam mikroautobusiukas, nieko nesakė K. N.. M. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio gailisi (1 t., b. l. 113-115).

Motyvuojamoji dalis

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis G. G. nurodė, kad jis iš dalies patvirtina tuos savo parodymus, nes ten buvo ne šitas M.. Jis nežinojo to vardo.

Teisiamajame posėdyje kaltinamajam G. G. buvo parodytas ranka rašytas jo prisipažinimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. gegužės mėn., Vilniuje, Baltupių mikrorajone, prie parduotuvės „Arkorama“, pasiėmę mėlynos spalvos autobusiuką, kartu su M. P. pakrovė gipso kartoną bei min. vatą. Išvažiavo iš parduotuvės nesumokėjęs. Autobusiuką pastatė, kur ir stovėjo su raktais ir išėjo. Autobusiukas priklauso K. N.. Minėtas prekes nurodė K. N.. Kas vyko toliau, nežino (1 t., b. l. 105).

Parodžius G. G. minėtą dokumentą teisiamajame posėdyje, jis nurodė, kad jį privertė rašyti pareigūnai, ne tyrėjai, o tiesiog pareigūnai automobilyje sakė rašyti. Jis pažįsta N.. Jis negali nurodyti, kas jį privertė šį paaiškinimą rašyti, jų patvirtinti negali.

Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti kaltinamojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad prieš vagystę buvo pažįstamas su M. P. tik tiek, kad matėsi su juo kelis kartus. Po vagystės jis daugiau nei karto nematė ir nebendravo su M. P. ir iki šiol jokių ryšių su juo nepalaiko. Daugiau nieko negali pasakyti apie M. P., nes nežino, nei kur jis yra ir gyvena, nei su kuo jis bendrauja. Jis (G. G.) gyvena iš atsitiktinių darbų, kuriuos jam pasiūlo ir gauna už tai nedidelį užmokestį. Jis neturi jokių finansinių pajamų atlyginti parduotuvei padarytą turtinę žalą dėl įvykdytos vagystės. Daugiau nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 119-120).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis G. G. nurodė, kad šiuos parodymus prisimena, jis to žmogaus nežinojo nei vardo, nei pavardės, o žmogaus, su kuriuo dalyvavo vagystėje, žinojo tik pavardę. Jam sakė tą M. P., o kad ten tas žmogus, o jis net nežinojo.

Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti kaltinamojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos (įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą) metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, jis yra teistas, administracine tvarka baustas, nesigydo nei dėl narkotinės priklausomybės, nei dėl psichikos sutrikimų. Neprisimena, kada susipažino nei su M. P., nei su K. N.. Dėl šios padarytos vagystės K. N. yra nesusijęs ir jis jam nedavė jokio nurodymo pavogti pranešime apie įtarimą nurodytas prekes. Jis (G. G.) nežino ir negali nurodyti datos, kada išvyko M. P. iš Lietuvos po statybinių prekių vagystės. Jis savo paaiškinime buvo nurodęs K. N. kaip asmenį, liepusį įvykdyti statybinių prekių vagystę, nes taip nurodė rašyti policijos pareigūnai, kurių pavardžių nežino. Jis lieka prie savo parodymų, duotų ankstesnių apklausų metu ir nieko daugiau papildomai pasakyti negali. Dėl įvykio gailisi (1 t.., b. l. 125).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis G. G. nurodė, kad šiuos parodymus prisimena, čia nenurodė dėl M. P., nes vis dar galvojo, kad čia tas žmogus. Sužinojo, kad ne tas žmogus, tik tada, kai M. P. grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad čia jis, o iki tol galvojo, kad M. P. yra žmogus, su kuriuo jis vykdė vagystę. Kad tai ne tas žmogus, sužinojo, kai M. P. gavo kaltinamąjį aktą ir jie susitiko kaime, lauke, pradėjo kalbėti ir taip išėjo. Iki tol ir jis galvojo, kad ten buvo M. P. ir vis kartojo tai. Tyrėja pati įrašė tą vardą ir pavardę. Foto nuotraukų jam nebuvo parodyta. Kai tyrėja rašė kito žmogaus vardą ir pavardę, jis jai sakė, kad nežino to asmens. Jo apklausoje gynėjas nedalyvavo. Jis sakė, kad to asmens nepažįsta, neprisimena, kaip tyrėja reagavo į tai, kad jis sakė, kad neprisimena. Pirmoje apklausoje parašyta, kad tas asmuo yra M.. Paskutinį kartą kai jis buvo apklaustas Pravieniškėse, ten dalyvavo advokatas. Pirmą kartą jį sulaikė iš namų ir atvežė į 1 PK, jis automobilyje rašė prisipažinimą. Jis neprisimena administracinio nusižengimo, vagystės iš „Iki“. Jis ne pirmą kartą susiduria su tuo, kad su jo vardu ir pavarde tokie dalykai rašomi, kai jis buvo išvažiavęs, ant jo irgi taip rašydavo, o kai atvežė lėktuvo bilietą, jį išteisino. Dabar jis yra atsėdėjęs parų, narkotinių medžiagų nevartoja, bet pas jį su atmintimi visą laiką problemos, jis yra buvęs pas psichiatrus, jam rašė atsigulti į (duomenys neskelbtini), bet jis neatsigulė.

Liudytojas S. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis dirbo nurodytoje parduotuvėje, pas juos yra išvažiavimas ir įvažiavimas, tą dieną jis matė, kad žmonės krauna į autobusiuką prekes, nieko nepagalvojo, nes visi ten krauna. Jis buvo prie išvažiavimo. Ten, kur pas juos įvažiavimas, yra šlagbaumas, ten stovėjo žmogus. Kai automobilis įvažiuoja, šlagbaumas užsidaro. Tačiau kai žmogus stovi prie šlagbaumo, šis neužsidaro. Tas žmogus stovėjo prie įvažiavimo šlagbaumo ir praleido išvažiuoti autobusiuką. Jį pamatęs, prie šlagbaumo stovėjęs žmogus sėdo į autobusiuką ir jie dideliu greičiu išvažiavo iš parduotuvės. Jis mano, kad autobusiuko numeris nustatytas saugos tarnyba, kuri nuskenavo numerius, iš vaizdo įrašų jis pats pastebėti negalėjo, jie greitai išvažiavo. Asmenų jis neatpažintų, nes stovėjo iš toli. Teritorija yra filmuojama. Į autobusiuką prekes krovė du asmenys. Kuris asmuo buvo prie šlagbaumo, ar iš tų dviejų asmenų, ar ne, jis negali apsakyti. Asmuo, stovėjęs prie šlagbaumo, įlipo į tą patį autobusiuką.

VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (kurių būsena sistemoje nurodoma kaip „prarasti“) buvo priskirti automobiliui „VW Caddy“, priklausančiam UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 63).

Liudytojas D. Č., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad čia turbūt yra dėl valstybinių numerių vagystės. Kiek prisimena, tai buvo sekmadienio išvakarėse, jis turėjo perduoti automobilį kolegai, bet iš vakaro jis stovėjo pas jį aikštelėje. Dingusius numerius pastebėjo apsikeitus automobiliu su bendradarbiu, šis jam paskambino ir jis direktoriui pranešė apie vagystę, o šis, jo žiniomis, nedelsiant pranešė policijai. Automobilio numerio jis neprisimena, tai buvo „VW Caddy“ automobilis. Ant automobilio nebebuvo tiek priekinių, tiek galinių numerių, jis pagalvojo, kad gal vaikai išmetė kažkur, gal ne vietoj kur pastatė, bet, apžiūrėjęs teritoriją, niekur jų nerado, jie buvo tvarkingai išsukti. Jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), automobilis buvo tos įmonės. Teritorija, kur stovėjo automobilis, kameromis nestebima. Jis atsimena tik kad buvo sekmadienis.

Liudytojas L. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad tai buvo pirmojo karantino metu, automobiliu naudojosi D. Č., buvo savaitgalis, D. Č. paskambino jam ir pasakė, kad nėra automobilio numerių, berods, nebuvo abiejų, tai jie įtarė vagystę ir jis iš karto užregistravo įvykį BPC. Po poros dienų jam paskambino iš kažkurio PK, pasitikslino aplinkybes, bet kadangi buvo karantinas, jokių dokumentų jam neatsiuntė, padarė apklausą telefonu ir tuo baigėsi. Numeriai buvo (duomenys neskelbtini), skaičių tiksliai neatsimena, galėjo būti (duomenys neskelbtini). Tikimybė vienu metu pamesti abu numerius yra labai maža, todėl jie ir nusprendė, kad tai buvo vagystė. Jam tai pranešė D. Č., UAB (duomenys neskelbtini).

Liudytojas R. Č., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 3-ame policijos komisariate. Buvo gautas iškvietimas, apsauga buvo sulaikiusi vagis, jie važiavo, rado du sulaikytus asmenis, jiems abiems buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Asmens tapatybė nustatoma pateikiant asmens dokumentą, jie lygina pagal nuotrauką, jei kelia įtarimų, paklausia duomenų, patikrina duomenų bazėje, jei asmuo neturi dokumento, patikrina pagal vardą pavardę, būna, kad asmens kodą pasako. Tapatybę jie nustatinėja kartu su porininku, protokolas asmeniui surašomas tik nustačius tapatybę. Jis netiki, kad šiuo atveju galėjo kitas, nei nurodytas asmuo prisistatyti, nes jie tikrai lygina nuotraukas, jei nėra dokumento, klausia ir artimųjų. Jam asmeniškai nėra buvę, kad asmuo prisistato kito asmens duomenimis, jis yra girdėjęs, kad taip darė dvyniai. Jei dokumento nepateikia, jie tikrina duomenų bazėje, kur yra nuotrauka. Asmuo buvo šalia, kai gavo nutarimą. Kitas asmuo buvo G., pavardės jis 100% neatsimena, bet labai panaši į G..

Liudytojas E. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 3-iojo policijos komisariato vyr. tyrėjas. Kaip supranta, čia dėl vagystės protokolas buvo surašytas. Pareigūnai gali skirtingai nustatinėti tapatybę, bet visada prašoma dokumento, po to pažiūrima, ar asmuo baustas, nepaieškomas, tai tikrinama sistemose, kuriose yra rodoma asmens nuotrauka iš paso. Jis neprisimena, kiek įvykyje buvo asmenų, reikėtų žiūrėti, kokie dokumentai prijungti prie bylos medžiagos. Paties įvykio nelabai prisimena. Tokių atvejų, kad asmuo prisistatinėtų kitu, jo praktikoje nėra buvę, juo labiau kad sistemoje labai lengva sutikrinti su nuotrauka. Ir kai pateiktas, ir kai nepateiktas dokumentas, asmenį jis visada tikrina duomenų bazėje, ar asmuo nėra paieškomas. Jis neprisimena, kaip atrodo asmenys, kuriems jis surašė protokolą. G. G. atpažįsta, su juo neseniai kalbėjo, bet dėl kito sunku pasakyti, nepamena.

Liudytoja R. L., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio metu ji dirbo Vilniaus miesto 1 PK vyresniosios tyrėjos pareigose. Ji atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus. Asmenį salėje (G. G.) šiek tiek prisimena, o apie apklausą mažai ką gali pasakyti, nes labai daug laiko praėjo. Asmenys buvo įtariami dėl vagystės. Kiekvienoje apklausoje, prieš pradedant pildyti apklausos protokolą, bendraujama su asmeniu, tikrinama, ar jis neapsvaigęs, ar neturi sveikatos problemų, ir paaiškinama, kada pradedama apklausa. Pirmos apklausos metu ji prisimena, kad G. G. buvo klausiama jo paties kaltės, tai jis prisipažino, kad jis padarė, ir nurodė, kad būtent su M. P. padarė. G. G. žinojo to asmens vardą ir pavardę, dar buvo klausiama gyvenamosios vietos, kad jie kartu atvyktų į apklausą. Kiek prisimena, per pirmą apklausą G. G. nesakė, kad vartoja narkotikus, kažkaip paskui prasitarė. Apklausos tekstas buvo surašytas iš G. G. žodžių ir buvo duotas perskaityti prieš pasirašant, ar viskas teisingai, ir kai jis pasakė, kad viskas teisingai, jam buvo duota pasirašyti. Jie visą laiką daro taip, kad įtariamasis perskaitytų išsamiai tekstą, kad nebūtų pretekstų, kad kažkas ne taip surašyta. Jei asmuo pasako, kad blogai jaučiasi, apklausa neatliekama, derinama kita data. Įteikus galutinį įtarimą, įtariamasis, kiek ji pamena, liko prie savo pirminių parodymų ir jokių aplinkybių patikslinti nenorėjo. G. G. apklausoje advokatas nedalyvavo. Pats G. G. nurodė, kad veiką vykdė su M. P., M. P. vardą ir pavardę pasakė pats. Per paskutinę apklausą G. G. buvo Pravieniškėse ir ten gynėjas dalyvavo, asmuo per tą apklausą patvirtino ankstesnių apklausų parodymus. Pravieniškėse G. G. atlikinėjo arešto bausmę pagal kitą nusikaltimą. Tai buvo 5 minučių apklausa, ji įteikė įtarimą, G. G. jį perskaitė ir buvo užduotas klausimas, ar asmuo lieka prie parodymų, ar nori kažką papildyti. Pravieniškėse tekstą spausdino, davė perskaityti ir pasirašyti, ten yra užtikrinta galimybė pasinaudoti kompiuteriu ir atspausdinti apklausos protokolą, yra apklausos kambariai. Ji M. P. vardo ir pavardės G. G. nesakė, jis pats pasakė. Vietoje M. vardo nebuvo nurodyta M.. G. G. sakė, kad puikiai pažįsta M. P., žino, kur jis gyvena, jo telefono numerį. Jeigu ji būtų nurodžiusi, kad būtent su M. P. jis padarė viską, tuomet neaišku, kokiu tikslu jis pasirašė ant protokolų. Ji niekada neskubina apklausų, apklausa gali užtrukti pusę dienos, o ne kad kuo greičiau. M. P. ji apklausė, kai jis grįžo iš užsienio ir dėl karantino negalėjo, kaip jis nurodė, skubiai grįžti, kai tik grįžo, atvyko į apklausą. Jie nustatė, kad jis išvyko į užsienį, per jo dukrą, su ja bendravo, nes niekaip kitaip nepavyko susisiekti su M. P., dukra nurodė, kad kartais bendrauja su tėvu. Nėra duomenų, kada M. P. išvyko, bet pagal jo žodžius apklausoje, galima apie tai tik spėti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. gruodžio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikus administracinio nusižengimų registro išrašo analizę, nustatyta, kad M. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl pažeidimo „2020 m. gegužės 25 d., 12.40 val., UAB „Palink“ parduotuvėje „Iki“, adresu Pylimo g. 21, Vilnius, M. P. paėmė tris butelius viskio „Bovagan“ (vieno kaina 15,99 Eur) ir praėjo pro kasas nesusimokėjęs bendrai sumai 47,97 Eur, taip savo veiksmais padarė nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK 108 straipsnyje. Administracinio nusižengimo protokolo surašyme M. P. dalyvavo (šis veiksmas atžymėtas Administracinių nusižengimų registre).

Taip pat buvo patikrintas ir G. G. administracinių nusižengimų registro išrašas ir rastas surašytas administracinio nusižengimo protokolas: „2020 m. gegužės 25 d., 12.30 val., UAB „Palink“ parduotuvėje „Iki“, adresu Pylimo g. 21, Vilnius, G. G. paėmė du vienetus „Ferero rose“ (vieno kaina 5,99 Eur) ir tris vienetus saldainių „Gintaro kelias“ (vieneto kaina 12,99 Eur), ir praėjo pro kasas nesusimokėjęs bendrai sumai 50,97 Eur, taip savo veiksmais padarė nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK 108 straipsnyje. Administracinio nusižengimo protokolo surašyme G. G. dalyvavo (šis veiksmas atžymėtas Administracinių nusižengimų registre) (1 t., b. l. 156).

UAB „Ermitažas“ 2020 m. gegužės 22 d. pareiškime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 16 d., apie 13.20 val. (nurodoma, kad įrašuose laikas nurodytas 12.19 val.) į UAB „Ermitažas“ priklausančią parduotuvę „Arkorama“, esančią Baltupio g. 61A, Vilniuje, įvažiavo mėlynos spalvos mikroautobusas „VW Transporter“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, nuvažiavę prie gipso kartono plokščių, iš automobilio išlipo du vyriškiai, kurie į automobilį pakrovė: 1) 29 vnt. gipskartonio plokščių KNAUF GKBI (impregnuota, 12,5 x 1200 x 2600 mm), bendros 186,18 eurų vertės (1 vnt. vertė – 6,42 eurų); 2) 14 vnt. gipskartonio plokščių KNAUF GKB (paprasta, 12,5 x 1200 x 2600 mm), bendros 66,92 eurų vertės (1 vnt. vertė – 4,78 eurų); 3) 3 vnt. OSB TG4 plokščių (su išdroža iš keturių pusių, 25 x 625 x 2500 mm), bendros 37,17 eurų vertės (1 vnt. vertė – 12,39 eurų); 4) 16 vnt. sustiprinto profiliuočio, UA 50 (3000 mm), bendros 231,84 eurų vertės (1 vnt. vertė – 14,49 eurų); 5) 4 vnt. akmens vatos PAROC extra (100 x 610 X 1220 mm), bendros 72,28 eurų vertės (1 vnt. vertė – 18,07 eurų). Susikrovus šias prekes, vienas iš asmenų, sulaukęs, kol pro įvažiavimą kontroliuojantį atitvarą į parduotuvę įvažiavo kitas automobilis, pribėgęs prie atitvaro, kūnu uždengė mechanizme esančius daviklius, kad atitvaras nenusileistų, tada automobilis išvažiavo su prekėmis iš parduotuvės už jas nesumokėję. Viso asmenys pagrobė UAB „Ermitažas“ priklausančių prekių už 594,39 eurų, todėl prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą. Prie pareiškimo pateikti CD su vaizdo įrašais, inventorizacijos aktas bei įgaliojimas (1 t., b. l. 3-6).

2020 m. gegužės 18 d. UAB „Ermitažas“ E-303, Baltupio g. 61A, Vilniuje, E-303 prekių momentinės inventorizacijos akte, pasirašytame revizorės S. Z., patvirtintame Prevencijos ir audito skyriaus direktoriaus D. G., konstatuotas pareiškime nurodytų prekių rūšies, kiekio trūkumas, nurodant bendrą nuostolio dydį – 594,39 eurus (1 t., b. l. 6).

2020 m. gegužės 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad į įvykio vietą patenkama įvažiuojant nuo Baltupio gatvės į UAB „Ermitažas“ priklausančią parduotuvę „Arkorama“. Parduotuvės teritorija aptverta metaline tvora. Į parduotuvės teritoriją patenkama įvažiavus pro atvirus vartus. Parduotuvės vidiniame kieme dešinėje pusėje nuo įvažiavimo yra eksponuojamos prekės. Parduotuvės vidiniame kieme kairėje pusėje yra automobilių aikštelė ir išvažiavimas iš parduotuvės teritorijoje esančio angaro. Nuo įvažiavimo į parduotuvės teritoriją priešais yra įvažiavimas į parduotuvės teritorijoje esanti angarą. Įvažiavimas į angarą yra pro automatinį pakeliamą užtvarą. Įvažiavus pro pakeliama užtvarą į angarą, dešinėje pusėje sudėtos eksponuojamos prekės, akmens vata „PAROC“. Įvažiavus pro pakeliama užtvarą į angarą, kairėje pusėje yra sudėtos gipskartonio plokštės „KNAUF“. Šalia gipskartonio plokščių yra lentelės su prekių kainomis. Tiesiai nuo gipskartonio plokščių yra pravažiavimas link išvažiavimo iš angaro. Kairėje pusėje nuo gipskartonio plokščių yra sudėti sustiprinimo profiliuočiai. Šalia sustiprinimo profiliuočių yra lentelės su kainomis. Visame angare yra sudėtos prekės. Įvažiavus į angarą, eismo kryptis yra į kairę pusę link išvažiavimo iš angaro. Nuo sustiprinimo profiliuočių tiesiai yra pravažiavimas link išvažiavimo iš angaro. Prie išvažiavimo iš angaro yra pakeliamas užtvaras. Nuo užtvaro dešinėje pusėje yra kasa. Pravažiavus pro pakeliamą užtvarą, patenkama į parduotuvės vidinį kiemą. Vidiniame kieme, dešinėje pusėje, yra vartai, pro kuriuos išvažiuojama iš parduotuvės teritorijos (1 t., b. l. 20-27).

2020 m. gegužės 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti keturi vaizdo įrašai, kurie buvo pateikti prie 2020 m. gegužės 22 d. UAB „Ermitažas“ pareiškimo, CD plokštelėje Vaizdo įraše, pavadinimu „1. _va_iuoja“, nuo 2020-05-16 12.18 val. iki 12.19 val., matomas įvažiavimo vaizdas. Ant kelio matyti baltos spalvos rodyklė, nurodanti kryptį. 12.19.19 val. matomas atvažiuojantis mėlynos spalvos mikroautobusiukas, priekiniai valstybinio numerio ženklai yra (duomenys neskelbtini). Automobilio viduje matosi priekyje sėdinčių dviejų asmenų siluetai. 12.19.23 val. automobilis priartėja prie vaizdo stebėjimo kameros. 12.19.26 val. matoma, kaip pakyla šlagbaumas ir automobilis nuvažiuoja.

Vaizdo įraše, pavadinimu „2. Kraunasi GKP,aliuminio profilius, OSB.h264“, kuris trunka 25 min., nesimato vaizdo įrašo datos ir laiko, matomas sandėlio vaizdas. Dešinėje sandėlio pusėje matomas įvažiavimas į sandėlį. Sandėlio perimetre bei sandėlio viduryje dvejomis linijomis yra pridėta įvairių statybinių medžiagų. Tarp sukrautų prekių palikti dideli tarpai. Vaizdo įrašo 00:02 min. matomas į sandėlį įvažiuojantis mėlynos spalvos autobusiukas. Autobusiukas, važiuodamas per sandėlį, priartėja arčiau prie vaizdo kameros, apsisuka ir sustoja prie sandėlio viduryje esančių statybinių prekių eilės. Vaizdo įrašo 01.17 min. iš mėlynos spalvos autobusiuko keleivio pusės išlipa vyriškis, dėvintis pilkos spalvos kelnes, juodos spalvos viršutinį rūbą, ant galvos užsidėjęs ryškią, geltonos spalvos kepuraitę su snapeliu. Vyriškis vaikštinėja šalia sandėlyje sudėtų prekių eilės, prieina prie automobilio. Vaizdo įrašo 01.47 min. vyriškis su geltona kepuraite atidaro mėlyno autobusiuko bagažinės duris ir eina prie autobusiuko keleivio pusės. Vaizdo įrašo 01.52 min. matoma, kad iš autobusiuko keleivio pusės išlipa kitas asmuo. Jis yra apsirengęs pilkos spalvos kelnėmis, juodos spalvos viršutiniu rūbu, dėvi ryškią, oranžinės spalvos kepuraitę su snapeliu. Vaizdo įrašo 02.04 min. matoma, kaip abu vyrai prieina prie netoli autobusiuko esančių statybinių prekių ir atsitūpę kažką daro. Vaizdo įrašo 02.27 min. vyrai paima statybinę prekę, panašią į gipso kartono plokštę, ir ją deda į autobusiuką. Tokį pat veiksmą abu vyrai kartoja 29 kartus, tai yra iš tos pačios vietos ima statybinę prekę, panašią į gipso kartono plokštę, ir deda į mėlynos spalvos autobusiuko bagažinę. Vaizdo įrašo 03.51 min. matoma, kad į sandėlį įeina du asmenys, kurie praeina pro mėlynos spalvos autobusiuką ir kažkur nueina. Vaizdo įrašo 05.50 min. matoma, kad šalia mėlynos spalvos autobusiuko sustoja tamsios spalvos BMW markės automobilis, iš jo išlipęs vairuotojas į automobilį įsideda prekių, esančių sekančioje eilėje, ir išvažiuoja. Tuo metu du vyrai su ryškiomis kepuraitėmis toliau deda statybines medžiagas į autobusiuką. Toliau vaizdo įraše matoma, kaip vyras su oranžinės spalvos kepuraite nueina prie autobusiuko keleivio pusės ir įsėda į automobilį. Vaizdo įrašo 09.49 min. autobusiukas su pravira bagažine šiek tiek pavažiuoja atbuline eiga. Vyras su geltona kepuraite stovi sandėlyje ir ranka mojuoja atbuline eiga važiuojančiam autobusiukui. Toliau matoma, kaip iš mėlynos spalvos autobusiuko keleivio pusės vėl išlipa vyriškis su oranžinės spalvos kepuraite. Tada abu vyrai paima statybinę medžiagą, panašią į gipso kartono plokštę (kurios yra sudėtos šalia plokščių, kurias vyrai prieš tai dėjo į autobusiuką), ir deda į autobusiuką. Du kartus įdeda statybines medžiagas į autobusiuką, tada vyras su oranžine kepuraite pritupia prie autobusiuke esančių statybinių prekių ir kažką daro (panašu, kad skaičiuoja). Dar keturis kartus paima statybines prekes iš tos pačios vietos. Paėmus ketvirtąjį kartą prekę, pasimato medinis padėklas. Vaizdo įrašo 12.13 min. abu vyrai, paėmę medinį padėklą, jį uždeda ant šalia esančių kitų plokščių. Tada vyras su oranžinės spalvos kepuraite vėl įlipa į automobilį pro keleivio pusės dureles. Tuo metu vyriškis su geltona kepurėle vaikšto po sandėlį. Vyras su oranžine kepurėle, išlipęs iš autobusiuko, prieina prie šalia autobusiuko stovinčių statybinių prekių, taip pat prieina ir vyras su geltona kepurėle. Abu vyrai 8 kartus įdeda statybines prekes, panašias į gipso kartono plokštes, į autobusiuką. Jas paima iš tos vietos, nuo kur nuėmė medinį padėklą. Vaizdo įrašo 15.31 min. abu vyrai eina link mėlyno autobusiuko keleivio pusėje esančios statybinių prekių eilės. Įrašo 16.15 min. matoma, kaip vyras ,dėvintis geltoną kepuraitę, link autobusiuko neša pilkos spalvos pailgą daiktą (panašų į statybinį profilį). Vyras geltona kepuraite pailgus, pilkos spalvos daiktus į autobusiuko bagažinę įdeda du kartus, taip pat vieną kartą tokį patį daiktą atneša ir įdeda vyras su oranžinės spalvos kepuraite. Toliau matoma, kaip vyras su oranžine kepurėle vėl nueina prie autobusiuko keleivio pusės, kažką ten veikia, tada vėl grįžta. Iš kurios vietos abu vyrai ima pailgus, pilkos spalvos daiktus, vaizdo įraše nesimato. Vaizdo įrašo 17.20 min. matoma, kaip vyras su geltona kepuraite eina link autobusiuko su pilkos spalvos, pailgu daiktu, deda minėtą daiktą į autobusiuko bagažinę, tačiau vaizdo įrašo 17.22 min. matoma, kaip jį ištraukia ir neša atgal. Vaizdo įrašo 17.29 min. matoma, kai vyras su oranžine kepuraite į autobusiuką atneša ir įdeda pailga, pilkos spalvos daiktą. Jis pasilenkęs bagažinėje stumdo įdėtas prekes, tuo metu vyras, dėvintis geltoną kepuraitę, dar atneša pailgą, pilkos spalvos daiktą. Toliau matoma, kaip vyrai vėl nueina ir atneša po pailgą, pilkos spalvos daiktą bei deda juos į autobusiuką. Vyras, dėvintis geltoną kepuraitę, dar kartą nueina ir atneša pailgą, pilkos spalvos daiktą. Vyras su oranžine kepurėle atnešančiam vyrui moja rankomis. Įdėję minėtą daiktą į autobusiuko bagažinę, vaizdo įrašo 19.45 min. abu vyrai nueina prie šalia išvažiavimo esančių prekių. Ką vyrai ten daro, vaizdo įraše nesimato. Toliau matoma, kaip abu vyrai grįžta prie autobusiuko. Vyras su oranžine kepuraite per keleivio pusės dureles įlipa į autobusiuką ir vaizdo įrašo 21.35 min. pavažiuoja į priekį. Tuo metu vyras, dėvintis geltoną kepuraitę, vaikšto po sandėlį. Vaizdo įrašo 21.59 min. autobusiukas sustoja prie tos pačios statybinių prekių eilės (kur ir stovėjo prieš tai), esančių prekių arčiau išvažiavimo. Vyras geltona kepuraite į autobusiuko bagažinę 3 kartus įdeda gelsvos spalvos, panašias į plokštes, statybines prekes. Vaizdo įrašo 23.01 min. vyras, dėvintis geltoną kepuraitę, nueina prie šalia sandėlio išvažiavimo esančių statybinių prekių. Autobusiukas taip pat nuvažiuoja prie šalia sandėlio išvažiavimo esančių statybinių prekių. Jis apsisuka ir atbuline eiga pavažiuoja arčiau prekių. Vaizdo įrašo 24.04 min. matoma, kaip vyras, dėvintis oranžinę kepuraitę, pro keleivio pusės dureles išlipa iš autobusiuko. Toliau vaizdo įraše nesimato, ką vyrai daro, nes juos užstoja automobilis.

Vaizdo įraše, pavadinimu „3. Kraunasi vat_ (1).h264“, kuris trunka nuo 12.43 val. iki 12.45 val., matomas sandėlio vaizdas, kur laikoma vata. Kairėje pusėje, šalia sienos matomos sudėtos statybinės prekės. Toliau matosi įvažiavimas į sandėlį. Dešinėje pusėje taip pat matomos sudėtos statybinės prekės. Viduryje yra tuščia erdvė, skirta automobiliams sustoti ir pakrauti ar iškrauti prekes. 12.43 val. matoma, kaip vyras, dėvintis geltonos spalvos kepuraitę, stovi sandėlyje prie statybinių prekių, esančių šalia įvažiavimo į sandėlyje, ir moja ranka link mėlynos spalvos autobusiuko, kuris važiuoja atbuline eiga. Sustojus autobusiukui, pro keleivio pusės priekines dureles išlipa vyriškis, dėvintis oranžinės spalvos kepuraitę. Vyras, dėvintis geltonos kepuraitę, paima dryžuotą, raudonos/baltos spalvos pakuotę ir deda ją į autobusiuko bagažinę. Vyras, dėvintis oranžinę kepuraitę, įlipa į autobusiuko bagažinę ir ten kažką daro. Vyras su geltonos spalvos kepuraite įdeda dar dvi ankščiau minėtas pakuotes į autobusiuką ir nueina prie priekinių keleivio pusės durelių, jas atidaro ir, įlindęs į vidų, kažką daro. Tuo metu 12.44 val. iš bagažinės išlipa vyriškis, dėvintis oranžinės spalvos kepuraitę. Jis paima dar vieną dryžuotą, baltos/raudonos spalvos pakuotę ir deda į autobusiuko bagažinę. 12.45 val. vyras su geltona kepuraite išeina iš sandėlio. Vyras su raudona kepuraite uždaro autobusiuko bagažinę ir per keleivio pusės priekines duris įlipa į autobusiuką. 12.45 val. autobusiukas išvažiuoja iš sandėlio.

Vaizdo įraše, pavadinimu „4. U_dengia daviklius ir i_va_iuoja .h264“, kuris trunka nuo 12:45:20 val. iki 12:45:58 val., matomas įvažiavimo, cemento vaizdas. 12:45:21 val. matoma, kaip pro šlagbaumą pravažiuoja šviesios spalvos automobilis. Įraše matyti, tik nuvažiuojančio automobilio siluetas. 12:45:25 val. vyras, dėvintis geltoną kepuraitę, prieina prie įvažiavimo šlagbaumo, kuris yra pakilęs, ir sustoja. Vyriškis stoviniuoja prie šlagbaumo. 12:45:55 val. prie vyro, dėvinčio geltoną kepuraitę, privažiuoja mėlynos spalvos autobusiukas, ir vyras, dėvintis geltoną kepuraitę, įlipa į autobusiuką per keleivio pusės dureles, automobilis nuvažiuoja (1 t.., b. l. 28-51).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Baudžiamoji atsakomybė už vagystę numatyta BK 178 straipsnyje. BK 178 straipsnis skiria slaptą ir atvirą vagystę. Atviroji vagystė laikoma pavojingesnė už slaptąją, todėl kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai. Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai. Veika kvalifikuojama kaip slaptoji vagystė esant apibrėžtai tyčiai turtą grobti slaptai. Jei kaltininko tyčia dėl grobimo būdo yra neapibrėžta (kaltininkui priimtinas bet koks grobimo būdas – slaptas, atviras ir net susijęs su smurto panaudojimu) ar alternatyvi (kaltininkui priimtinas nesmurtinis grobimo būdas – slapta ar atvira vagystė), priklausomai nuo bylos aplinkybių, veika gali būti vertinama kaip slaptoji ar atviroji vagystė arba plėšimas. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės baigtumo momentas priklauso nuo aplinkos, kurioje daromas nusikaltimas. Vagystės iš parduotuvių paprastai laikomos baigtomis, kai kaltininkas su pagrobta preke praeina pro kasą ar palieka parduotuvės patalpą. Tik tada jis užvaldo turtą, įgyja teisę juo disponuoti. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali peraugti į atvirąją, jei kaltininkas ketina veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsia pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą.

Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą tyčią, t. y situaciją, kurią galima apibūdinti teiginiu „aš žinau, kad tu žinai, kad aš žinau,“ kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Vagystės bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009). Vagystės vykdytoju (bendravykdytoju) pripažįstamas toks asmuo, kuris pilnai ar iš dalies realizuoja BK 178 straipsnio atitinkamoje dalyje aprašytus veikos objektyviuosius požymius.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Nors kaltinamasis M. P. kaltę neigia, tačiau jo kaltę patvirtina, visų pirma, nusikalstamos veikos bendrininko G. G., asmens, kuris nusikalstamą veiką įvykdė kartu su M. P., ir kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, parodymai. Kaltinamasis G. G., tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. G. nurodė, kad jis neprisimena nei dienos, nei valandos, bet galimai įtarime nurodytą dieną, jis paėmė mikroautobusiuką iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Baltupių gatvėje, ir su pažįstamu asmeniu (tuo metu nurodė M. P.) nuvyko į „Arkoramos“ parduotuvę, adreso nežino, bet tai galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytas adresas – Baltupio g. 61A, Vilniuje. Ten kartu su tuo asmeniu krovė pranešime apie įtarimą nurodytas prekes ir tokius kiekius. Po to jis atsisėdo į mikroautobuso vairuotojo vietą, o tas kitas asmuo priėjo prie parduotuvės atitvaro ir, kai pasikėlė atitvaras, kad įvažiuotų automobilis, tada tas kitas asmuo atsistojo šalia atitvaro, kad jis nenusileistų, o jis (G. G.) pravažiavo ir jie su tuo kitu asmeniu išvažiavo nesusimokėję už prekes. Teisiamojo posėdžio metu G. G. savo kaltę taip pat pripažino ir patvirtino minėtus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dalyje dėl savo veiksmų, tačiau teigė suklydęs dėl asmens, su kuriuo padarė minėtą nusikalstamą veiką, tapatybės, ir kad ikiteisminio tyrimo metu M. P. nurodė per klaidą, iš tikro nusikalstamą veiką padarė su kitu asmeniu. Teisiamajame posėdyje kaltinamajam G. G. buvo parodytas ranka rašytas jo prisipažinimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. gegužės mėn., Vilniuje, Baltupių mikrorajone, prie parduotuvės „Arkorama“, pasiėmę mėlynos spalvos autobusiuką, kartu su M. P. pakrovė gipso kartoną bei min. vatą. Išvažiavo iš parduotuvės nesumokėjęs. Autobusiuką pastatė, kur ir stovėjo su raktais ir išėjo. Autobusiukas priklauso K. N.. Minėtas prekes nurodė K. N.. Kas vyko toliau, nežino (1 t., b. l. 105). Parodžius G. G. minėtą dokumentą teisiamajame posėdyje, jis nurodė, kad jį privertė rašyti pareigūnai, ne tyrėjai, o tiesiog pareigūnai automobilyje sakė rašyti. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nepripažįsta G. G. prisipažinimo leistinu įrodymu šioje byloje, kadangi šis prisipažinimas nėra įformintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, G. G. nebuvo išaiškintos procesinės teisės, iš jų teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save, jam nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Šis dokumentas, teismo vertinimu, dėl jau minėtų priežasčių negali būti laikomas savarankišku įrodymų šaltiniu, nes tokiu šaltiniu, teismo įsitikinimu, galėtų būti laikomas rašytinis prisipažinimas tais atvejais, kai asmuo savanoriškai (nekviečiamas pareigūnų) atvyksta į ikiteisminio tyrimo įstaigą su ketinimu prisipažinti apie padarytą nusikalstamą veiką ir raštu išdėsto savo poziciją bei nurodo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kita vertus, susiklosčius situacijai, kai asmuo, prieš tai raštu prisipažinęs dėl veikos padarymo ir davęs analogiškus parodymus, vėliau juos keičia, toks rašytinis prisipažinimas įgyja reikšmę parodymų keitimo vertinimo prasme.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu R. L., tyrėja atlikusi G. G. apklausas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, jog jau pirmos apklausos metu G. G. nurodė, kad būtent su M. P. padarė nusikalstamą veiką. G. G. žinojo to asmens vardą ir pavardę, dar buvo klausiama gyvenamosios vietos, kad jie kartu atvyktų į apklausą G. G. sakė, kad puikiai pažįsta M. P., žino, kur jis gyvena, jo telefono numerį. G. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keletą kartų ir visus kartus detaliai nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, patvirtindamas, kad kartu dalyvavo ir M. P., nurodė ir jo veiksmus. M. P. paaiškinimai, jog jis nedalyvavo vagystėje nes neva nuo 2020 m. vasario mėnesio buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini) ir tik 2020 m. gruodžio 10 d. parskrido į Lietuvą, yra paneigti byloje surinktais įrodymais, t. y. byloje esančiuose M. P. asmens duomenyse yra pateiktas M. P. Lietuvos Respublikos sienos kirtimų sąrašas (tikrinta 2020 m. rugsėjo 14 d.). Paskutiniai užfiksuoti sienos kirtimai – 2019 m. spalio 31 d., 16.12 val. išvyko, 2019 m. lapkričio 13 d., 11.14 val. atvyko ((kritimo vieta – Medininkų PKP, Padvarionių PU, Vilniaus pasienio rinktinė).Tai, kad M. P. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laiku buvo Lietuvoje patvirtino M. P. žmona G. P., kuri, kaip nurodyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. spalio 26 d. tarnybiniame pranešime, teigė, jog M. P. yra išvykęs į (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. liepos 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. baudžiamajame įsakyme, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, yra užfiksuoti duomenys, jog nusikalstama veika buvo padaryta 2020 m. gegužės 14 d. apie 3.00 val., name, (duomenys neskelbtini), t. y. Lietuvoje dvi dienos iki šioje byloje M. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laiko. Apklaustas teisme M. P. teigė, jog apie šį baudžiamąjį įsakymą jam nėra žinoma, tačiau teismų informacinėje sistemoje LITEKO yra pažyma, kurioje nurodyta, kad M. P. baudžiamojo įsakymo nuorašą gavo asmeniškai. Be to, M. P. teisme nurodė, kad su V. konfliktas vyko balandžio mėnesį, o pareiškimą jis parašė vėliau. Tačiau šie M. P. paaiškinimai yra paneigti, nes tame pačiame baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad M. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, be kita ko, ir tai, kad 2020 m. gegužės 14 d. jis ėjo pas V. R. į namus, nes šis jam yra skolingas pinigų. Taip pat šiame baudžiamajame įsakyme yra duomenys apie tai, kad Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 3-ios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. M. tarnybiniame pranešime dėl gauto iškvietimo nurodyta, kad 2020 m. gegužės 14 d. apie 8.15 val., dirbant kartu su vyr. patruliu D. J., iš VPK OVS gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš 3 val. pranešėją sumušė pažįstamas asmuo. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėjas V. R., kuris paaiškino, kad apie 3.00 val. atėjo iš matymo pažįstamas vyriškis vardu M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ir pradėjo reikalauti 100 eurų. Jam atsisakius vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą, V. R. nukritus spardė iš kojų, kol jis prarado sąmonę. Ant pranešėjo veido matėsi didelė mėlynė, ant nugaros nubrozdinimas (2 t., b. l. 127-133). Akivaizdu, kad visi šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad nusikalstama veika, dėl kurios priimtas minėtas baudžiamasis įsakymas, buvo įvykdyta 2020 m. gegužės 14 d., o ne, kaip teigia M. P., 2020 metų balandžio mėnesį. M. P. mėginimą suklaidinti teismą duodant paaiškinimus apie tai, kad jis jam šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2020 m. gegužės 16 d., nebuvo Lietuvoje paneigia ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjo E. S. surašytas 2020 m. gegužės 25 d. administracinio nusižengimo protokolas M. P. už tai, kad jis 2020 m. gegužės 25 d., apie 12.40 val., UAB „Palink“ parduotuvėje „Iki“, adresu Pylimo g. 21, Vilniuje įvykdė alkoholinių gėrimų vagystę (1 t., b. l. 159). Parodžius M. P. teisiamojo posėdžio metu šį protokolą, jis nurodė, kad 2020 m. gegužės 25 d. jo Vilniuje nebuvo. Jis 2020 m. balandžio 5 d. buvo Lietuvoje, Vilniuje, padarė pažeidimą su BMW. Į Lietuvą grįžo savaitę vasarą ir vėl buvo išvažiavęs iki švenčių. Teisme buvo apklaustas protokolą surašęs pareigūnas E. S., kuris nurodė, kad šio konkretaus atvejo neprisimena, tačiau pažeidėjo visada prašoma dokumento, po to pažiūrima, ar asmuo baustas, nepaieškomas, tai tikrinama sistemose, kuriose yra rodoma asmens nuotrauka iš paso. Pareigūnas parodė, kad jo praktikoje nėra buvęs atvejų, kad pažeidėjas būtų prisistatęs kito asmens vardu, nes visada yra prašoma dokumento, o kai dokumentas nepateiktas, asmenį jis visada tikrina duomenų bazėje, ar asmuo nėra paieškomas, visais atvejais yra nustatoma pažeidėjo tapatybė. Visos šios teismo aptartos aplinkybės parodo, jog M. P. duoda neteisingus parodymus, taip siekdamas išvengti jam gręsiančios atsakomybės.

Teismo įsitikinimu G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai visiškai atitinka UAB „Ermitažas“ pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismui, sugretinus kaltinamojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tarpusavyje ir su G. G. surašytu prisipažinimu, taip pat su vaizdo įrašuose užfiksuotomis aplinkybėmis, kita byloje surinkta medžiaga, įvertinus šiame nuosprendyje jau aptartus M. P. duotų teismui paaiškinimų prieštaravimus byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taip pat nekyla abejonių, kad jie abu dalyvavo padarant šią vagystę.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 9 d., 2020 m. spalio 2 d., 2021 m. sausio 6 d. (dalyvaujant advokatui) duotus parodymus kaip teisingus, atmetęs šio kaltinamojo duotus parodymu teisme dalyje, kurioje jis neigia M. P. dalyvavimą šioje vagystėje, vadovaudamasis liudytojų S. A., D. Č., L. V., R. Č., E. S., R. L. parodymais, kita byloje surinkta rašytine medžiaga: UAB „Ermitažas“ pareiškimu, inventorizacijos aktu, įvykio vietos bei vaizdo įrašo apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais bei kita rašytinė bylos medžiaga, konstatuoja, jog šių įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis M. P. 2020 m. gegužės 16 d., apie 13.20 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su G. G., (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-801-1123/2021), G. G. vairuojant tiksliai nenustatytą mikroautobusą VW Transporter, ant kurio buvo uždėti kitai transporto priemonei priklausantys valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), įvažiavo į UAB „Ermitažas“ priklausančią parduotuvę „Arkorama“, esančią Baltupio g. 61A, Vilniuje, prie gipso kartono plokščių, kur, išlipęs iš minėto mikroautobuso, kartu su G. G., pakrovė 29 vnt. gipskartonio plokščių KNAUF GKBI (impregnuota, 12,5 x 1200 x 2600 mm), bendros 186,18 eurų vertės (1 vnt. vertė – 6,42 eurų), 14 vnt. gipskartonio plokščių KNAUF GKB (paprasta, 12,5 x 1200 x 2600 mm), bendros 66,92 eurų vertės (1 vnt. vertė – 4,78 eurų), 3 vnt. OSB TG4 plokščių (su išdroža iš keturių pusių, 25 x 625 x 2500 mm), bendros 37,17 eurų. vertės (1 vnt. vertė – 12,39 eurų), 16 vnt. sustiprinto profiliuočio, UA 50 (3000 mm), bendros 231,84 eurų. vertės (1 vnt. vertė – 14,49 eurų), 4 vnt. akmens vatos PAROC extra (100 x 610 X 1220 mm), bendros 72,28 eurų vertės (1 vnt. vertė 18,07 eurų), nesumokėję už paimtas prekes, kartu minėtu mikroautobusu pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „Ermitažas“ priklausantį 594,39 eurų vertės turtą. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, nusikalstamo tikslo įgyvendinimą, kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas ir kardomosios priemonės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas – vagystė, pagrobti daiktai savininkui negrąžinti, todėl buvo padaryta reali žala. Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – yra darbingo amžiaus, tačiau oficialių duomenų apie jo įdarbinimą nėra (Lietuvoje nedirbo nuo 2020 metų (2 t., b. l. 48), paties teigimu, dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau neoficialiai, negalėjo pateikti jokių įdarbinimą patvirtinančių dokumentų), nusikalstamos veikos padarymo metu registravosi Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 49), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas (teistumas buvo išnykęs), tačiau jau po nusikalstamos veikos padarymo teistas vieną kartą (2 t., b. l. 50), baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkią vagystę, paskirtos baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 52-53).

Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam vieną iš griežtesnių BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – areštą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už įstatyme nustatytą arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį, bet artimas jam (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis M. P. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 35 valandas viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui. Kadangi kaltinamasis M. P. šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką padarė 2020 m. gegužės 16 d., t. y. iki Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės pridedant dalį Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos viešųjų darbų bausmės, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, viešųjų darbų bausmę keičiant arešto bausme, 6 viešųjų darbų valandas prilyginant 1 arešto parai, ir paskiriant M. P. galutinę subendrintą arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytina M. P. pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. baudžiamąjį įsakymą jau atlikta bausmės dalis bei minėtu baudžiamuoju įsakymu įskaityti laikotarpiai.

Kaltinamajam M. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą ir paskelbta kaltinamojo M. P. paieška (2 t., b. l. 163-164). Vykdant šią nutartį, kaltinamasis M. P. buvo sulaikytas 2021 m. gruodžio 20 d., 9.30 val. (3 t., b. l. 17) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi M. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo palikta galioti, nustatant suėmimo terminą 2 mėnesiams nuo 2021 m. gruodžio 21 d. (3 t., b. l. 28-30). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, į kaltinamajam M. P. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo kaltinamojo pristatymo į pataisos įstaigą vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę dienos.

Pagal BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostatą kardomosios priemonės baigiamos taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Šiuo metu yra neišnykę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi konstatuoti suėmimo pagrindai (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi, teismo vertinimu, egzistuoja pakankamai reali grėsmė, kad M. P., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo bausmės vykdymo, kadangi kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pasislėpęs ir du kartus turėjo būti skelbiama jo paieška, todėl kaltinamajam M. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – pratęstina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

Civilinis ieškinys, proceso išlaidos ir daiktiniai įrodymai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas UAB „Ermitažas“ dėl 2020 m. gegužės 16 d. vagystės iš parduotuvės „Arkorama“, adresu Didlaukio g. 61A, Vilniuje, pareiškė 594,39 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro pagrobtų daiktų vertė (1 t., b. l. 12). Pastaruoju civiliniu ieškiniu prašoma priteisti suma atitinka byloje nustatytą iš UAB „Ermitažas“ pagrobtų daiktų bendrą vertę, iš bylos duomenų matyti, kad minėti daiktai įmonei nebuvo grąžinti, todėl UAB „Ermitažas“ realiai patyrė turtinę žalą, kurios dydis atitinka civiliniame ieškinyje reikalaujamą sumą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-801-1123/2021, kuriuo G. G. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl to paties įvykio, UAB „Ermitažas“ civilinis ieškinys buvo patenkintas ir priteistas iš G. G. pilna apimtimi, t. y. iš jo priteista iš viso 594,39 Eur suma UAB „Ermitažas“ naudai turtinei žalai atlyginti.

M. P. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Vadinasi, tarp bendrininkų, tame tarpe ir M. P., padarytų nusikalstamų veiksmų, dėl kurių yra sprendžiamas klausimas šioje baudžiamojoje byloje, o G. G. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžiu ir tarp civiliniam ieškovui UAB „Ermitažas“ padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Sutinkamai su CK 6.279 straipsnio 1 dalimi bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Taigi, keli asmenys, padarę turtinę žalą bendrais veiksmais ir pripažinti bendrininkais, atsako už žalą solidariai.

CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kurioje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Taigi, jei vienas iš kaltininkų atlygina nukentėjusiajam visą žalą, žala laikoma atlyginta. Žalą atlyginęs asmuo turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti iš kito bendrininko, kad šis jam atlygintų tą piniginės sumos dalį, kurią jis atlygino už kitą asmenį (CK 6.9. straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi taisyklių, nustatančių, kad tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kuriuo byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-648/2017, Nr. 2K-147-648/2018).

Byloje nėra duomenų, kad G. G. būtų atlyginęs UAB „Ermitažas“ priteistą turtinę žalą, todėl civiliniam ieškovui UAB „Ermitažas“ padarytos turtinės žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš M. P. ir G. G., kuris nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžiu.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. sausio 11 d. prašymas, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo M. P. valstybės naudai 145,83 eurų dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl jam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo M. P. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktuose numatytais pagrindais, kadangi kaltinamasis nemokėjo proceso kalbos ir buvo suimtas. Kaltinamojo M. P. gynėju teisme buvo paskirta advokatė Tatjana Benetė.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant M. P. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis yra nedirbantis, teismas neturi duomenų apie jokias jo gaunamas pajamas, taip pat jis yra baustas administracine tvarka, turintis nesumokėtų baudų. Įvertinus į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad M. P. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. P. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 2 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. baudžiamuoju įsakymu M. P. paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 35 valandas viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir paskirti M. P. galutinę subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti M. P. pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. baudžiamąjį įsakymą jau atliktą bausmės dalį bei minėtu baudžiamuoju įsakymu įskaitytus laikotarpius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, į kaltinamajam M. P. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo pristatymo į pataisos įstaigą vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę dienos.

Kaltinamajam M. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios, kadangi šiuo metu yra neišnykę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi konstatuoti suėmimo pagrindai (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš M. P. solidariai su G. G., nuteistu 2021 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, priteisti civiliniam ieškovui UAB „Ermitažas“ 594,39 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš kaltinamojo M. P. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Išaiškinti M. P., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas, ne vėliau kaip per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pristatomi į pataisos įstaigą (BVK 51 straipsnio 1 dalis). Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius BVK 51 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno tardymo izoliatorių – nepilnamečiai vyrai, kuriems teismai paskyrė arešto bausmę ir pilnamečiai vyrai, kuriems arešto bausmę paskyrė Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrityse esantys teismai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė