Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-09-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1122-890/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-30
Bylos Nr.
A15.-1122-890/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00989-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
Pažeidėjas
L. B.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1122-890/2020(Proceso Nr. 4-06-3-00989-2020-3)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 16.9.10.; 21.9.10. (S)
Registro objekto Nr. ROIK:20121043440KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,

rašytinio proceso išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020-08-14 L. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2019-12-07, 6.10 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į pakelėje stovinčias penkias transporto priemones. Apie eismo įvykį L. B. policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Eismo įvykio metu apgadintos šešios transporto priemonės. Šiais savo veiksmais L. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222, punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo supažindintas su administracinio nusižengimo protokolu, todėl laikytina, kad apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. L. B. į 2020-09-02 teismo posėdį neatvyko, svarbių neatvykimo priežasčių nenurodė. Dėl šios priežasties 2020-09-02 bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, o L. B. į teismo posėdį nutarta atvesdinti policijos pagalba (b.l. 47). L. B. buvimo vietos nustatyti taip pat nepavyko. Nepavyko L. B. į teismą atvesdinti ir policijos pagalba. Laikytina, kad į bylos nagrinėjimą jis vengia atvykti, todėl byla nagrinėtina pažeidėjui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 577 str., 629 str., 630 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad L. B. kaltė dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 3-4), policijos pareigūnų M. L., S. M., M. S. tarnybiniais pranešimais (b.l. 5, 6, 26), eismo įvykio schema (b.l. 7), fotonuotraukomis, D. S., E. T., I. K., V. S., A. D. paaiškinimais apie apgadintas transporto priemones, iš kurių matyti, jog bendra nukentėjusiesiems padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (b.l. 14, 15, 16, 17, 18), vaizdo įrašu bei kita rašytine bylos medžiaga.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Pagal teismų praktiką, sprendžiant, ar asmens pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011).

Iš byloje esančio vaizdo įrašo (b.l. 46), pateikto kavinės „(duomenys neskelbtini)“, aiškiai matyti kaip L. B. vairuojamas automobilis važiuoja dideliu greičiu ir priekiniu kairės pusės bamperiu trenkiasi į kitą stovintį automobilį. Nuo smūgio minėtas automobilis pajuda ir trenkiasi į kitą stovintį automobilį. Tiek iš vaizdo įrašo, tiek iš nuotraukose užfiksuotų automobilių apgadinimų akivaizdu, kad automobilių kontaktas turėjo būti pakankamai stiprus ir juntamas, be to trenktasi priekine L. B. vairuojamo automobilio dalimi. Matyti, kaip vairuotojas išlipa iš automobilio SAAB ir lėtai nueina, palikęs vairuotą automobilį įvykio vietoje.

Įvertinęs vaizdo įraše matomą L. B. elgesį, taip pat byloje esančius duomenis apie šešis apgadintus automobilius, užfiksuotus jų apgadinimus, teismas daro išvadą, jog L. B. ne tik turėjo pastebėti, tačiau neabejotinai pastebėjo ir pajuto savo vairuojamo automobilio kontaktą su kitomis transporto priemonėmis, tai yra matė, kad įvyko eismo įvykis, tačiau tyčia iš eismo įvykio vietos pasišalino.

L. B. skirtina ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė nuobauda – piniginė bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Byloje L. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, tačiau paskirtų baudų nemoka ir elgesio nekeičia, į jo atsakomybę lengvinančių ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti L. B. skiriant ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, viršijančią sankcijoje nustatytą minimalią baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Iš aptartos normos turinio matyti, jog pagal šią normą vairuotojams, pasitraukusiems iš eismo įvykio, su kuriuo jie yra susiję, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės valdyti transporto priemones atėmimas – yra numatyta kaip papildoma, alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai.

Svarstant administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, pažymėtina, kad L. B. padarė pakankamai pavojingą administracinį nusižengimą – pasišalino iš eismo įvykio vietos, automobilių susidūrimas buvo žymus, eismo įvykio metu apgadinti net 6 automobiliai. Šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. B. anksčiau yra baustas už įvairius teisės pažeidimus, taip pat ir už KET pažeidimus (b. l. 33–35). Toks L. B. elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims keliančią ANK uždraustą veiką, ir jį charakterizuoja ypač neigiamai. Taigi, L. B. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinis, teigiamų išvadų iš ankstesnių baustumų jis nepadarė ir toliau daro teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į išdėstytą, L. B. skiriama administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 32 straipsniu, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

L. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su administracinio poveikio priemone - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 20121043440 ir įmokos kodą 1001.

Vieną skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu ir nuotraukomis, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Automobilio SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktinėje rastus dokumentus, išduotus L. B. vardu, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti L. B., pranešimą apie įtarimą R. N., nutarimui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė