Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-684-253/2009

2009 m. rugsėjo 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovei N. P., jos atstovui advokatui Algiui Staškūnui, atsakovei A. K., atsakovų atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi atsakovų A. K. ir M. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovams A. K., M. K., Telšių apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, Plungės rajono 2-ajam ir 3-ajam notarų biurams dėl paveldėjimo pagal testamentus ir nuosavybės teisės liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais, susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir Telšių apskrities valdytojo administracijos įsakymo dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nustatyta, kad 1977-03-23 Plungės rajono Nausodžio apylinkės „Socialistinio kelio“ kolūkio visuotiniame kolūkiečių susirinkime buvo priimtas nutarimas paskirti B. L. ir J. D. kolektyvinei statybai neterminuotai naudotis 15 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 1977-05-06 buvo sudaryta sutartis tarp Plungės r. „Socialistinio kelio“ kolūkio pirmininko ir B. L. bei J. D. dėl žemės sklypo Nr. 11, turinčio 1500 kv. m bendro ploto ir esančio „Socialistinio kelio“ kolūkyje, (duomenys neskelbtini), paskyrimo neterminuotai naudotis. B. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,3 ha žemės sklypą, neatsižvelgus į tai, kad žemė atkelta užimtoje Žemės fondo teritorijoje, galiojant 1977 metais sudarytai ir nepakeistai žemės išskyrimo sutarčiai. Teismas nesprendė, ar teisingai atkurtos B. L. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, tačiau konstatavo, kad 1996-06-28 Telšių apskrities valdytojo administracijos įsakymas Nr. 736, kuriuo buvo pakeista pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir kurio pagrindu B. L. vardu 0,30 ha žemės sklypas įregistruotas kaip namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), priimtas nesilaikant Teritorijų planavimo įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d. Nr. I-1120) teisės normų, tuo pažeidžiant ieškovės teises į išskirtos žemės privatizavimą pagal Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo teisės normas, reglamentuojančias disponavimo žeme tvarką, todėl panaikino 1996-06-28 Telšių apskrities valdytojo administracijos įsakymą Nr. 736 ir kitus pagal jį atsiradusius nuosavybės teises sukuriančius aktus.

Ieškovė N. P. ir jos atstovas advokatas Algis Staškūnas apeliacinio teismo posėdyje prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovai yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai – ieškovei priklauso ½ dalis, atsakovams K. – po ¼ dalį namo. Ieškovė 2007 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į Plungės rajono žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo prie jai priklausančių pastatų privatizavimo ir sužinojo, kad visas namų valdos 0,30 ha žemės sklypas pagal paveldėjimo teisės liudijimus po ½ dalį priklauso atsakovams A. K. ir M. K. Byloje kilo ginčas dėl to, kad Telšių apskrities valdytojo administracijos 1996-03-18 sprendimu Nr. 68-5727 vienam iš pirmųjų namo bendraturčių B. L. nuosavybės teisės į 0,30 ha sklypą (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos į didesnį žemės plotą, negu šis asmuo turėjo teisę.

Dėl gyvenamojo namo savininko nuosavybės teisių į jo naudojamą valstybinės žemės sklypą įgijimo

Žemės reformos įstatymo (pradinė 1991 m. liepos 25 d. redakcija) 6 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad, vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai yra nuosavybės teisės atkūrimas (grąžinimas) ir pirkimas. Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (nuo 1995-12-20 galiojusi redakcija) 4 straipsnis numatė, kad į grąžinamą žemę įtraukiamas žemės plotas, pretendentui nustatyta tvarka skirtas asmeniniam ūkiui arba jo naudojamas (nuomos pagrindu) privačių namų valdai kaimo vietovėje. Taigi nuo šių įstatymų įsigaliojimo pilietis, turintis nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, įgijo teisę įsigyti nuosavybės teisę į jo naudojamą žemės sklypą. Be to, nagrinėjamu atveju taikytinas ir privačių namų valdų žemės sklypų bei naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai suteikimą reglamentavęs LR Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, kurio 7.1.1. punktas nustatė, kad privačių namų valdų savininkams parduodami faktinio valdos dydžio žemės sklypai, individualaus gyvenamojo namo kiekvienos dalies savininkas (bendraturtis) gali pirkti šiai namų valdai priklausančią žemės sklypo dalį. Šie įstatymai nustatė privačių namų valdų savininkams teisę atitinkamais būdais (atkuriant nuosavybės teises ar perkant) įsigyti nuosavybės teise jų namų valdų užimamą žemę.

Byloje nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, kad šalys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Nustatyta, kad 1977-04-04 Plungės rajono Nausodžio apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 13 buvo patvirtintas „Socialistinio kelio“ kolūkio visuotinio narių susirinkimo 1977-03-23 nutarimas dėl pasodybinio sklypo 15 arų paskyrimo kolektyvinei gyvenamojo namo statybai kolūkiečiams B. L. ir J. D. 1977-05-06 Plungės rajono „Socialistinio kelio“ kolūkio primininkas, J. D. ir B. L. sudarė notarinės formos sutartį dėl namo statybos, pagal sutarties sąlygas gyvenamojo namo statybai ir neterminuotai naudotis J. D. ir B. L. buvo skirtas 0,15 ha ploto žemės sklypas. Nuo to laiko šis skirtos žemės plotas nebuvo keičiamas sudarant namo perleidimo sandorius. Namas su ūkiniais pastatais pastatytas ir priimtas naudoti 1977-12-26, kiekvienam iš statytojų priklausė po ½ dalį namo. Teisiniai aktai, nustatantys bendraturčių J. D. ir B. L. sukurtos nuosavybės ir teisių į gyvenamąjį namą apimtis, yra galiojantys, todėl jų pagrindu nustatyti šalių nuosavybės santykiai yra atskaitos taškas, sprendžiant dėl jų turimų teisių į namo naudojimuisi paskirtą valstybinės žemės sklypą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiti vėliau gyvenamojo namo dalį įgiję savininkai negalėjo įgyti daugiau teisių, negu turėjo namo dalį perleidžiantis asmuo. J. D. pagal 1986-11-04 dovanojimo sutartį savo ½ pastato nuosavybės dalį perleido ieškovei, o po 1996-04-15 B. L. mirties atsakovai paveldėjo po ¼ dalį pastato nuosavybės. Ieškovė, kaip gyvenamojo namo bendraturtė, turi iš nuosavybės teisės kildinamą turtinę teisę pirkti bendrosios dalinės nuosavybės teise gyvenamajam namui eksploatuoti suformuoto 0,15 ha žemės sklypo dalį, kuri nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 7.1.1.1. punktas). Ši ieškovės turima teisė buvo pažeista, nes atkuriant nuosavybės teisę B. L., jam į grąžinamą 0,30 ha žemės sklypą buvo įtrauktas visam namui priklausantis namų valdos plotas, nors ieškovė proporcingai jos turimai ½ nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą daliai turėjo teisę pirkti iš valstybės 0,075 ha žemės sklypo. Dėl to bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas konstatuoti, kad 1996-06-28 Telšių apskrities valdytojo administracijos įsakymas Nr. 736 B. L. vardu įregistruoti 0,30 ha žemės sklypą kaip namų valdą (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas.

Dėl sandorių galiojimo

Ginčijamų sandorių metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) 40 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad sandoriais laikomi piliečių ir organizacijų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sutarties, sudarytos iki 2000 m. CK įsigaliojimo, teisinės galios ją sudariusioms šalims nepaneigia ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Pagal ginčijamo administracinio akto ir sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 60 straipsnį sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima tarti, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios jo dalies (2000 m. CK 1.96 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamas administracinis aktas ir kiti po jo sudaryti sandoriai yra neteisėti visa apimtimi, nes, nustačius ieškovės teisės į žemės sklypo dalį pažeidimą, jos teisė gali būti apginta pripažįstant negaliojančiomis tik ginčijamų administracinio akto ir sandorių dalis, nes B. L. (abu atsakovai K.) turėjo nuosavybės teisę į 1/2 dalį gyvenamąjį namo, o iš nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą kildinama teisė įgyti nuosavybę į atitinkamą dalį žemės sklypo, kuris buvo suformuotas gyvenamajam namui eksploatuoti. Taigi byloje yra nustatyta, kad gyvenamojo namo statyboms J. D. ir B. L. buvo skirtas suformuotas 0,15 ha žemės sklypas ir kad ieškovei priklauso 1/2, o atsakovams po 1/4 dalį gyvenamojo namo, todėl tiek ieškovė turi teisę įsigyti 0,075 ha, tiek B. L. turėjo teisę į atkurtą nuosavybės teisę į žemę įskaityti 0,075 ha prie namo esančios žemės. Kadangi ginčijamu 1996-06-28 Telšių apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 736 B. L. neatlygintinai suteikus 0,30 ha žemės sklypą namų valdai (duomenys neskelbtini) namų valdoms neteisėtai suteikta 0,075 ha žemės daugiau, nei jam priklausė pagal turimą nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir jo naudojimui skirto žemės sklypo dalį, todėl tik ši administracinio akto dalis ir ginčijamų sandorių dalys pripažintinos negaliojančiomis, o ginčijamais aktais ir sandoriais 0,225 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalys B. L. ir atsakovams buvo perleistos teisėtai.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčijamas administracinis aktas ir sandoriai yra neteisėti visa apimtimi, nes, nustačius ieškovės teisės į žemės sklypo dalį pažeidimą, jos teisė gali būti apginta pripažįstant negaliojančiomis tik ginčijamų administracinio akto ir sandorio dalis, todėl yra pagrindas pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą (CPK 326 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 1 058 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, teismas tenkino 37,5 procento ieškovės reikalavimų (iš šešių patenkintų reikalavimų penki reikalavimai tenkinti po vieną ketvirtąją dalį), jai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 397 Lt išlaidų, t. y. po 132 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas tenkino atsakovės A. K. ir M. K. 62,5 procento apeliacinio skundo reikalavimų, jie pateikė 128 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą kvitus, todėl kiekvienam iš ieškovės priteistina po 40 Lt bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

Panaikinti 1996-06-28 Telšių apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 736 1.35 ir 2. punkto dalis, kuriomis B. L. skirta 0,30 ha namų valdai, ir B. L. skirto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotą sumažinti iki 0,225 ha.

Pakeisti A. K. ir M. K. vardu įregistruoto 0,30 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teisinės registracijos duomenis ir nurodyto žemės sklypo plotą sumažinti iki 0,225 ha.

Pripažinti negaliojančia 1996-11-04 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo, išduoto A. K., reg. Nr. 8853, dalį dėl ½ dalies 0,30 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), paveldėjimo ir nurodyto žemės sklypo plotą sumažinti iki 0,225 ha.

Pripažinti negaliojančia 1996-11-04 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo, išduoto J. L., reg. Nr. 8852, dalį dėl ½ dalies 0,30 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), priklausymo nuosavybės teise kaip B. L. pergyvenusiai sutuoktinei ir nurodyto žemės sklypo plotą sumažinti iki 0,225 ha.

Pripažinti negaliojančia 1996-11-11 susitarimo, reg. Nr. 1-7412, tarp A. K. ir J. L. dalį dėl 0,30 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimo lygiomis dalimis J. L. ir A. K. vardu ir nurodyto žemės sklypo plotą sumažinti iki 0,225 ha.

Pripažinti negaliojančia 2006-11-29 paveldėjimo pagal testamentą liudijimo, išduoto M. K., reg. Nr. 15431, dalį dėl ½ dalies 0,30 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), paveldėjimo ir nurodyto žemės sklypo plotą sumažinti iki 0,225 ha.

Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir ieškovei N. P. iš atsakovų A. K., M. K. ir Telšių apskrities viršininko administracijos priteisti po 132 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovams A. K. ir M. K. priteisti po 40 Lt iš ieškovės N. P. bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.