Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 str. 6 d. ir 300 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., 1 MGL (130 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtos bausmės subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

I. G. pagal BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 2 d. nuteista už tai, kad 2012 m. gegužės mėn. viduryje (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), pateikdama ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui priemones: savo nuotrauką ir asmens duomenis, padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminti netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, I. G. nuteista pagal BK 300 str. 2 d. už tai, kad nuo 2012 m. gegužės mėn. vidurio (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) iki 2012 m. spalio 15 d. 8¹⁰ val. laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kol tęsdama nusikalstamą veiką 2012 m. spalio 15 d. 8¹⁰ val. kelio Panevėžys – Šiauliai 72 km, Šiaulių r., Kairių k., jį panaudojo, pateikdama Šiaulių apskrities VPK KPB patruliui S. V..

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendį – I. G. veiką perkvalifikuoti iš BK 24 str. 6 d., 300 str. 2 d. ir 300 str. 2 d. į BK 300 str. 2 d. ir paskirti jai laisvės atėmimą 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p., 3 d., bausmės vykdymą atidėti 12 mėnesių, įpareigojant ją tęsti darbą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p., skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (1300 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per 6 mėnesius. Kitos nuosprendžio dalies prašoma nekeisti.

Skunde prokuroras teigia, kad I. G. atlikti veiksmai, vertinant juos atskirai, atitinka to paties BK 300 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius, nes tiek netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimas, tiek jo laikymas yra alternatyvūs baudžiamąją atsakomybę pagal šį BK straipsnį užtraukiantys veiksmai. Nurodo, kad šiuo atveju nusikaltimo dalykas yra vienas ir tas pats – netikras vairuotojo pažymėjimas, tiek I. G. netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimas, tiek jo laikymas tarpusavyje glaudžiai susiję veiksmai, vienijami bendro tikslo – siekio disponuoti netikru dokumentu, todėl I. G. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Pažymi, kad tokią teisminę praktiką formuoja ir Lietuvos aukščiausiasis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-03 nutartis 2K-256-2008; 2009-05-19 nutartis 2K-213/ 2009).

Prokuroras skunde reiškia nuomonę, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendyje išdėstyti BK 54 str. 3 d. taikymo motyvai nėra teisingi, pakankamai argumentuoti ir netgi priešingi. Pažymi, kad vienas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų, taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas, buvo tas, kad I. G. suvokė (žinojo), kad jos elgesys pavojingas, priešingas teisei, bet siekė gauti vairuotojo pažymėjimą nesilaikydama teisės aktais reglamentuotais vairuotojo pažymėjimo išdavimo (atgavimo) tvarkos. Teigia, kad byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios mažintų nuteistosios padaryto nusikaltimo ar jos asmenybės pavojingumą tiek, kad BK 300 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-88/2008, 2K-98/2008, 2K-123/2008, 2K-251/2008, 2K-376/2008, 2K-381/2008, 2K-87/2007, 2K-594/2007, 2K-264/2005 ir kt.).

Pasak apelianto, teismas nuosprendyje nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurios rodytų mažesnį padarytų nusikalstamų veikų ir kaltininkės asmenybės pavojingumą – viena nusikalstama veika truko apie šešis mėnesius, per tą laiką nuteistoji piktnaudžiavo savo teisėmis, o būtent įsigijo ir laikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Teigia, kad skiriant bausmę teigiami momentai, apibūdinantys kaltininkės asmenybę, nelaikytini išimtinėmis aplinkybėmis, ir jie negali nusverti padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio ir kitų nusikalstamas veikas apibūdinančių aplinkybių (veikos buvo baigtos; priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai; jos nebuvo atsitiktinės, nes padarytos sąmoningai, kaltininkė veikė tiesiogine tyčia). Prokuroro manymu, teismo nuosprendyje išsakyti motyvai, kuriais remiantis buvo pritaikyta BK 54 str. 3 d., būtų tinkami priimant sprendimą taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir parenkant tinkamas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas.

Be to, prokuroras skunde nurodo, kad kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia, nes kaltinamoji suvokė (žinojo), kad jos elgesys pavojingas, priešingas teisei, bet siekė gauti vairuotojo pažymėjimą nesilaikydama teisės aktais reglamentuotos vairuotojo pažymėjimo išdavimo (atgavimo) tvarkos, ir iš savanaudiškų paskatų norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Atkreipia dėmesį, kad kaltinamoji dirba, jos teigimu, gauna apie 1200 Lt mėnesinį darbo užmokestį, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą ir, kadangi I. G. savo nusikalstamos veikos pasekmes suvokė, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, todėl bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą, o nuteistoji I. G. ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti tik veikos perkvalifikavimo dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, kurių savo skundu neginčija nei prokuroras, nesutikdamas tik su I. G. veikos kvalifikacija ir pastarajai taikyta baudžiamąja atsakomybe. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismui dar sykį analizuoti pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines I. G. nusikalstamo veikimo aplinkybes nėra pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame nuosprendyje pasisako tik dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir I. G. baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad I. G. buvo pripažinta kalta ir nuteista už dvi atskiras nusikalstamas veikas, kurių viena kvalifikuota pagal BK 24 str. 6 d. ir BK 300 str. 2 d., kita – pagal BK 300 str. 2 d. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent tokiai kvalifikacijai pritarė ir kaltinimą byloje palaikęs prokuroras tiek su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka kreipdamasis į teismą (43 b. l.), tiek sakydamas baigiamąją kalbą (50 b. l.), o tos pačios prokuratūros apeliaciniame skunde deklaruojama jau kitokia pozicija. Nepaisant to, pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes I. G. baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant jos padarytą veiką pagal du BK straipsnius, pritaikytas netinkamai.

Byloje nustatyta, kad I. G. nenustatytam asmeniui pateikė atitinkamas priemones – savo nuotrauką ir asmens duomenis, kad tas asmuo galėtų pagaminti netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo po to atitinkamą laiką nuteistoji disponavo, kol, pateikdama policijos patruliui, panaudojo žinomai suklastotą dokumentą. Pagal BK 300 str. 2 d. atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Minėto straipsnio dispozicijoje išvardinti alternatyvus veiksmai – atitinkamo dokumento suklastojimas, jo laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas, todėl bet kurio vieno įgyvendinimas ar kelių atlikimas asmeniui užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 str. 2 d. Byloje nustatyta, kad I. G. bendrininkavo su nenustatytu asmeniu suklastojant vairuotojo pažymėjimą, vėliau tą dokumentą laikė ir panaudojo. Taigi visi I. G. inkriminuojami veikimai yra alternatyvūs to paties, BK 300 str. 2 d., numatyto nusikaltimo objektyvieji sudėties požymiai, kuriuos jungia vieninga tyčia ir bendras tikslas – siekis disponuoti žinomai netikru dokumentu. Todėl kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad I. G. inkriminuoti veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal vieną baudžiamąjį įstatymą – BK 300 str. 2 d., kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas I. G. padarytą veiką kvalifikavo kaip du nusikaltimus – pagal BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 2 d. bei BK 300 str. 2 d., todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai. Šiuo atveju skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 str. 1 p. nustatytu pagrindu, t. y. I. G. padaryta veika iš BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 2 d., BK 300 str. 2 d. perkvalifikuotina į BK 300 str. 2 d. ir naujai sprendžiamas klausimas dėl I. G. taikytinos baudžiamosios atsakomybės, nes byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal prokuroro skundą.

BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kolegija, spręsdama dėl nuteistajai I. G. taikytinos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 2 d., atsižvelgusi į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK VIII skyrius), mano, kad nuteistajai skirtina minėto baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad I. G., būdama neteista, tačiau turėdama galiojančią administracinę nuobaudą už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai, padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Nuteistoji dirba, visiškai pripažino savo kaltę ir išreiškė nuoširdų apgailestavimą dėl to, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Šių išvadų savo skundu nekvestionuoja ir prokuroras. Paminėtos aplinkybės nerodo itin didelio nuteistosios asmens pavojingumo, tačiau jos padaryto nusikaltimo pobūdis ir įstatymo leidėjo už jo padarymą sankcijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė (areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų) savaime byloja apie didesnį I. G. veikimo pavojingumą.

Pagal BK 300 str. dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinė byla Nr. 2K-290/2008). Dokumento turinys ir forma, kaip nagrinėjamu atveju suklastotas vairuotojo pažymėjimas, turi ypatingą reikšmę, nes juo melagingai deklaruojama, kam atsiranda sukurto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos. Būtent tokių tikslų, kaip nustatyta, ir siekė nuteistoji – teismo nutarimu atėmus jai teisę vairuoti transporto priemones už padarytą administracinį teisės pažeidimą, ji tikslingai ėmėsi nusikalstamų priemonių, kad išvengtų paskirtos administracinės nuobaudos neigiamų padarinių.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas I. G. atžvilgiu taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas, remdamasis iš esmės tik BK 55 str., kur numatyta, jog asmeniui, kuris pirmą kartą teisiamas už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atkreipiamas dėmesys, kad BK 55 str. gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje, pagal kurį asmuo teisiamas, alternatyviai su laisvės atėmimo bausmėmis numatytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, todėl prokuroras skundu su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija pagrįstai nesutinka. Iš visų BK 54 str. nuostatų esmės ir paskirties darytina išvada, kad teismas, taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas, turėtų byloje nustatyti tokias aplinkybes, kurios suponuotų išvadą, jog BK specialiosios dalies straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama kaltininko veika, sankcijoje numatytos, o ne švelnesnės bausmės paskyrimas būtent šiam asmeniui už jo nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, jų savo nuosprendyje nenurodė ir apylinkės teismas. Ankščiau paminėtos teigiamai I. G. asmenį apibūdinančios aplinkybės, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nerodo, kad jai BK 300 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau kolegija nemano, kad I. G. už padarytą nusikaltimą turėtų būti paskirta tokio dydžio bausmė, kurią savo skunde įvardija prokuroras, ir kartu, atsižvelgusi į visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, pritaria prokuroro nuostatai, kad bausmės tikslai nuteistosios atžvilgiu (BK 41 str.) bus pasiekti jai realiai neatliekant bausmės, skiriant tik baudžiamojo poveikio priemonę, be kitų įpareigojimų. Šioje dalyje skundžiamas nuosprendis taip pat keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p.,

nusprendžia:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendį pakeisti:

I. G. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 300 str. 2 d., 300 str. 2 d., kvalifikuoti kaip tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d. ir paskirti jai laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d., 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., I. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.