Kauno apygardos teismo nuosprendis

kaltinamajam L. U., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, kaltinamojo atstovui pagal įstatymą Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Vygintui Akštuoliui, Svetlanai Čumačenko,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, mokėsi (duomenys neskelbtini), šiuo metu besimokantis (duomenys neskelbtini) 9 klasėje, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. vasario 23 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodesko178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą ar dirbti, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 150 straipsnio 4 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, BK 150 straipsnio 3 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. U. seksualiai prievartavo mažametį asmenį. Būtent, jis būdamas nepilnamečiu, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1d. iki 2017 m. kovo 4 d., tikslesniu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiose patalpose, savo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo mažamečio R. K. T., gim. (duomenys neskelbtini), būkle dėl mažametystės bei lengvo protinio atsilikimo, dėl ko nukentėjusysis negalėjo visiškai suprasti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės bei tiems veiksmams pasipriešinti, panaudodamas fizinį smurtą - spardydamas ir nenustatytą skaičių kartų mušdamas į įvairias kūno vietas, trenkdamas kumščiu R. K. T. į krūtinę, jėga prieš nukentėjusiojo valią laikydamas pakeltas pastarojo kojas, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų kišo savo lyties organą mažamečiui R. K. T. į išeinamąją angą, tokiu būdu tyčia tenkino savo lytinę aistrą su mažamečiu R. K. T. prieš šio valią analiniu būdu, t. y. seksualiai prievartavo mažametį bejėgiškos būklės R. K. T..

Šiuose L. U. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje.

Taip pat L. U. seksualiai prievartavo nepilnametį asmenį, tai yra tą patį nukentėjusįjį, kai šiam jau buvo suėję 14 metų amžius. Būtent, jis būdamas nepilnamečiu, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 4 d. iki 2017 m. spalio 28 d., tikslesniu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiose patalpose, savo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, pasinaudodamas bejėgiška R. K. T., gim. (duomenys neskelbtini), būkle dėl lengvo protinio atsilikimo, dėl ko nukentėjusysis negalėjo visiškai suprasti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės bei tiems veiksmams pasipriešinti, panaudodamas fizinį smurtą - spardydamas ir nenustatytą skaičių kartų mušdamas į įvairias kūno vietas, trenkdamas kumščiu R. K. T. į krūtinę kumščiu, jėga prieš nukentėjusiojo valią laikydamas pakeltas pastarojo kojas, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, kišo savo lyties organą nepilnamečiui R. K. T. į išeinamąją angą, tokiu būdu tyčia tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamečiu R. K. T. prieš šio valią analiniu būdu, t. y. seksualiai prievartavo nepilnametį bejėgiškos būklės R. K. T..

Šiuose L. U. veiksmuose yra požymiai nusikalstamų veikų, numatytų BK150 straipsnio 3 dalyje.

L. U. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad seksualiai prievartaudamas nukentėjusįjį R. K. T., pastarajam fizinio smurto pasekoje nesunkiai sutrikdė sveikatą, kadangi R. K. T. buvo diagnozuotas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su mažamečio R. K. T. seksualiniu prievartavimu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad minėtas veikas, susijusias su nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu, kaltinamasis padarė iki 2017 m. spalio 28 d. tai yra to laiko, kai pačiam kaltinamajam nebuvo suėjęs 16 metų amžius, nuo kada galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnį (BK 13 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo užfiksuota vieta, esanti (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini) patalpos yra antrame aukšte, įėjus pro duris patenkama į koridorių, iš koridoriaus į svetainę (b. l. 28–37, t.1).

2017 m. lapkričio 29 d. – 2017 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) pateiktoje „Nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos“, įvertinimo išvadoje nurodoma, kad, apibendrinant R. K. T. afektų kilmę ir kaitą, stebimas konfliktiškumas ir susirūpinimas tarpasmeninių santykių tema. Vaikinas pats pasakoja apie galimai patirtą seksualinį smurtą, jo pasakojimo būdas nuoseklus. Pasakojimą lydi adekvačios emocinės reakcijos. Apibendrinus visą psichologinio tyrimo medžiagą keliama prielaida apie R. K. T. galimai patirtą seksualinį smurtą. (b. l. 162–164, t.1)

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-49/2018 konstatuojama, jog R. K. T. jo atžvilgiu galimai padarytų nusikalstamų veikų metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. 2010 m. jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas. R. K. T., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinį išsivystymą bei turimas žinias (šiuo metu supranta pobūdį, tačiau jų reikšmės supratimas yra ribotas, fragmentiškas), jo būseną įvykių metu (pastovi įtariamojo baimė dėl grasinimų), negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams. R. K. T. atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinį išsivystymą, galėjo duoti parodymus apie konkrečias faktines reikšmingas bylos aplinkybes (įvykio vieta, jų dalyviai ir veiksmai) byloje nagrinėjamus įvykius; nekelia abejonių, kad kalbėdamas apie įtariamojo veiksmus savęs atžvilgiu, jis remiasi asmenine patirtimi. Ekspertizės atlikimo metu jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį R. K. T. parodymams, t. y. jų turiniui, negauta. R. K. T. emocinė būsena, kalbant apie įtariamąjį ir jo veiksmus, atitinka pasakojimo turinį (stebimas nerimas, padidėjusi įtampa, pyktis įtariamajam ir kt.). Tokių individualių ypatumų (padidintas polinkis į įtaigumą, padidintas polinkis fantazuoti, mąstymo, atminties ženklių sutrikimų ir pan.), dėl kurių R. K. T. negalėtų duoti parodymų, negauta. Turimi duomenys patvirtino, kad R. K. T. kaip asmenybė yra labiau pažeidžiama nei jo bendraamžiai, tačiau jo reagavimo ir elgesio ypatumus iš esmės paaiškina jo emocinė būsena (įtariamojo baimė). Šiuo (ekspertizės atlikimo) metu R. K. T. gali duoti parodymus apie byloje nagrinėjamus įvykius, tačiau dėl išliekančio įvykio psichotraumuojančio poveikio, toliau jam dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose nerekomenduojama.

Šiuo metu R. K. T. konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamojo veiksmų ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas(b. l. 181–191, t.1).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3769/2017(02) nurodoma, kad nukentėjusiajam R. K. T. išoriniuose lytiniuose organuose, tarpvietėje, išangėje ar kitur kūne mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Radinių kompleksas leido teigti R. K. T. turėjus nevienkartinių seksualinių analinių santykių, klausimas, ar šie santykiai prievartiniai, ar savanoriški, nebuvo spręstas (b. l. 158, t.1).

2018 m. kovo 8 d. - gegužės 15 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus, įtariamojo L. U. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-48/2018 nurodoma, kad L. U. nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. L. U. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl jam konstatuoto lengvo protinio atsilikimo su reikšmingais elgesio sutrikimais (F70.1) galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. L. U. šiuo metu dėl jam konstatuoto lengvo protinio atsilikimo su reikšmingais elgesio sutrikimais (F70.1) gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Su įtariamuoju L. U. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje. L. U. nereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas. (b. l. 34-43, t.2)

2018 m. balandžio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1302/2018(02) nurodoma, kad įtariamasis L. U. apžiūros atsisakė, motyvuojant, kad jam lytiniai santykiai į tiesiąją žarną nebuvo atliekami (b. l. 4, t. 2).

Taigi, vertinant paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, nors ir ne itin išsamius, paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis seksualiai prievartavo analiniu būdu R. K. T.. Nukentėjusysis ne tik teikdamas paaiškinimus žodžiu, bet ir panaudojant vizualines priemones aiškiai nurodė kokiu būdu kaltinamasis atliko seksualinį prievartavimą, iš esmės tas pačias aplinkybes nurodė ir (duomenys neskelbtini) psichologei. Teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje taipogi konstatuojama, kad nukentėjusysis turėjo nevienkartinius seksualinius analinius santykius, kas tik patvirtina nukentėjusiojo parodymų tikroviškumą ir objektyvumą. Nukentėjusysis aiškindamas su juo atliktų santykių pobūdį, pabrėžė ir tai, kad tokie santykiai kiekvienu iš atvejų buvo sąlygoti kaltinamojo smurtinių veiksmų – spyrių, smūgių sudavimu kumščiu į įvairias kūno vietas, grasinimu susidoroti. Tai rodo kaltinamojo atliktų lytinių santykių prievartinį pobūdį. Iš paties kaltinamojo aiškinimo seka ir tai, kad jam buvo žinomas nukentėjusiojo amžius, fizinis ir intelektualinis išsivystymas (atsilikimas), todėl, įvertinant ir (duomenys neskelbtini) darbuotojų parodymus apie kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis tenkindamas lytinę aistrą pasinaudojo mažamečio (vėliau ir nepilnamečio) R. K. T. bejėgiška būkle, negebėjimu tinkamai pasipriešinti ir santykius analiniu būdu atliko prieš nukentėjusiojo valią. Iš bylos aplinkybių matyti, kad pirmus lytinius santykius kaltinamasis su nukentėjusiuoju atliko prieš pastarojo 13 – tąjį gimtadienį, tai yra 2016 m. kovo 4 d., juos tęsė sulaukus amžiaus, nuo kada galima baudžiamoji atsakomybė – t. y. nuo 2016 m. spalio 1 d. ir tęsė nenustatytą kartų skaičių iki R. K. T. suėjo 14 m. amžius, tai yra 2017 m. kovo 4 d. Šie kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 150 str. 4 d., kaip padaryti prieš mažametį. Gi toliau nuo 2017 m. kovo 4 d. iki 2017 m. spalio 28 d., kai nukentėjusysis buvo iškeltas į kitą gyvenamąją grupę, kaltinamojo tęsti analogiški veiksmai to paties nukentėjusiojo atžvilgiu kvalifikuotini pagal BK 150 str. 3 d., kaip padaryti prieš nepilnametį. Nors pagal bylos duomenis nėra galimybės nustatyti tikslų skaičių, kiek kartų, kaip tiksliai periodiškai, kaltinamasis atliko seksualinio prievartavimo veiksmus, teismo nuomone tai esminės reikšmės nusikalstamų veiksmų kvalifikacijai neturi.

Kaip jau aptarta aukščiau, pagal BK 138 straipsnį kaltinamasis negali atsakyti, nes šios veikos padarymo metu L. U. neturėjo amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, todėl jis išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumo laipsnį, kilusias pasekmes, pačio kaltinamojo asmenybę. Vienas iš kaltinamojo padarytų nusikaltimų baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių (BK 150 str. 4 d.), kitas prie sunkių nusikaltimų (BK 150 str. 3 d.). Kaltinamasis kaip asmenybė charakterizuotinas neigiamai, jis anksčiau teistas. Atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamajam nustatyta negalia dėl nežymaus intelekto sutrikimo, nustatytas elgesio sutrikimas, jam reikalingi dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Tad yra pagrindas manyti, kad ir tokie veiksniai turėjo įtaką kaltinamojo asmenybės formavimuisi bei vėliau įvykdytai nusikalstamai veiklai. Tokiu būdu atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, jų visumą, teismo nuomone bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu artimas minimaliam įstatymo sankcijoje numatytam dydžiui. Kaip asmenybė kaltinamasis taisytinas tik izoliuotas nuo visuomenės.

Pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos R. K. T. atlyginimo tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl L. U. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam R. K. T. buvo sukeltas ir fizinis skausmas, ir sužalojimas, ir dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas, stresas, dėl ko jam išsivystė psichoemocinės būklės pablogėjimas, padidėjo socialinė izoliacija ir, todėl reikalinga sisteminga pagalba. Tokiu būdu akivaizdu, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, kurios dydį nukentėjusiojo interesus atstovaujanti institucija nustatė 3000 eurų. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Todėl įvertinant šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajam turi būti atlyginama 3000 eurų dydžio neturtinė žala. Iš bylos duomenų seka, kad žalą L. U. padarė būdamas nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus, ir tuo metu kai jam buvo paskirta nuolatinė globa, jis apgyvendintas (duomenys neskelbtini). CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šie asmenys turi dalinį veiksnumą (CK 2.8 straipsnis). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Taigi pagal šią įstatymo normą tėvai ar atitinkama institucija atsako subsidiariai, kuri ribojama padariusio asmens pilnametystės, įgyto turto ar uždarbio iki sukankant pilnametystės (CK 6.276 straipsnio 3 dalis). Todėl šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant, kad kaltinamasis neturi jokio turto ar pajamų iš kurių jis galėtų atlyginti padarytą žalą, neturtinė žala subsidiariai priteistina ir iš (duomenys neskelbtini), kurie rūpinosi ir prižiūrėjo L. U..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu,

nusprendžia:

L. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, BK 150 straipsnio 3 dalyje ir:

pagal BK 150 straipsnio 3 dalį paskirti jam bausmę vienerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę dvejus metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su bausme paskirta 2018 m. vasario 23 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę dvejus metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. sausio 18 d., nuo 2018 m. sausio 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus L. U. pasiųsti atlikti bausmę.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus, 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą L. U. išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti. Priteisti R. K. T. 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimą iš L. U., jam neturint turto ar uždarbio (iki pilnametystės) iš (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)).

Daiktinius įrodymus:12 vnt. kompaktinių plokštelių su apklausų vaizdo įrašais palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam L. U. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.