Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistajam G. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. G. B. bausmę atlieka nuo 1994 m. balandžio 28 d.

5. Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam G. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

5.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis bendraudamas su administracijos darbuotojais yra mandagus, taktiškas, jo bendravimo įgūdžiai geri, jis komunikabilus, valios savybės išugdytos gerai. Tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs, tarp nuteistųjų autoriteto neturi. Nuteistasis socialinius ryšius palaiko su seserimis, broliu, dukra ir žmona skambučių, laiškų pagalba. Šiuo metu žmona gyvena nakvynės namuose. Apie artimuosius nuteistasis kalba su meile, artimųjų parama gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo nusikalstamumo. Buityje nuteistasis tvarkingas, laisvalaikiu mėgsta sportuoti, skaityti knygas, žiūrėti televizorių. Bausmės atlikimo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuteistasis išreiškė norą dirbti ir buvo įdarbintas. Dirbo nuo 2003 m. birželio mėn. iki perkėlimo į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių VĮ „Mūsų amatai“ Medienos ir gamybos ceche. Atvykęs į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių išreiškė norą dirbti ir buvo įdarbintas būrio tvarkinio pareigose. Nuteistasis suvokia darbą kaip privalumą ir žino darbo naudą. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis vieną kartą pažeidė įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, nuobaudomis nebaustas. Septyniolika kartų skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse. Pataisos įstaiga nuteistojo G. B. vardu vykdomųjų dokumentų nėra gavusi. Nuteistasis bausmės atlikimo metu pilnai padengė jam priteistus civilinius ieškinius. Šiuo metu finansiškai padeda artimieji.

5.2. Nuteistajam 2016 m. gruodžio 21 d. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kurio vykdymo laikotarpiu nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Individualių konsultacijų metu buvo kalbėta kriminalinės subkultūros apraiškų mažinimo tema, aiškinti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK), pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių ir dienotvarkės reikalavimai. Konsultuotas dėl dalyvavimo tikslinėse poveikio priemonėse, taip pat buvo kalbėta apie savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo vietose prevenciją. Bausmės atlikimo metu nuteistajam buvo atliktas HCR-20 vertinimas, nustatyta vidutinė rizika. Atlikus 2020 m. rugpjūčio 27 d. pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta, vidutinė rizika – 58 balai, kuri nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 6 balais dėl bausmės atlikimo metu matomų teigiamų elgesio pokyčių. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 20 balų. Po atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką išryškėjo kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo sąlygos, stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai: socialiniai ryšių palaikymas su artimaisiais; išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti (turi specialybę); lėšų tvarkymas ir pajamos (padengęs civilinius ieškinius ir turi santaupų); kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas.

6. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimo netenkinti, nuteistasis prašė teikimą tenkinti, o Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovas prašė teikimą spręsti teismo nuožiūra.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

7. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

8. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Kaip matyti iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal pataisos proceso metu surinktus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Spręsdama šį klausimą, teisėjų kolegija įvertina visas reikšmingas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, asmens pavojingumą, nuteistojo amžių veikos padarymo metu, jo gyvenimo būdą iki nusikaltimo padarymo, elgesį bausmės atlikimo metu, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, galimybę ir norą adaptuotis, resocializuotis ir pastangas laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. B. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį (20 metų), pateikė bausmę vykdančiai įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti įstaiga atliko nuteistojo socialinį tyrimą ir kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Tačiau vien šių formalių pagrindų nepakanka pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

10. Iš G. B. asmens bylos nustatyta, kad jis didžiąją dalį bausmės atliko kalėjimo sąlygomis. Nuteistasis iki bausmės atlikimo buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą ir suvirintojo specialybę, laisvėje dirbo suvirintoju ir vairuotoju, taip pat su žmona užsiėmė individualia veikla. Bausmės atlikimo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje G. B. nuo 2003 m. birželio mėn. iki jo perkėlimo į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių dirbo VĮ „Mūsų amatai“ Medienos ir gamybos ceche. Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje buvo įdarbintas būrio tvarkinio pareigose. Nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, individualių konsultacijų metu su juo kalbėta kriminalinės subkultūros apraiškų mažinimo ir kitomis temomis. Jis tvarkingas, laisvalaikiu mėgsta sportuoti, skaityti knygas, žiūrėti televizorių, palaiko artimus ryšius su artimaisiais, buvo 17 kartų skatintas, nebaustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis R. B. stengiasi keisti savo elgesį teigiama kryptimi.

11. Vis dėlto, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinamas ne vien tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Kaip minėta, privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, duomenis, atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą. Būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. B. anksčiau neteistas, tačiau šiuo metu jis atlieka pačią griežčiausią baudžiamajame įstatyme įtvirtintą bausmę už septynių nusikalstamų veikų padarymą, tarp kurių ir už labai sunkius nusikaltimus – du kvalifikuotus nužudymus ir pasikėsinimą nužudyti. Nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje. Tokio pobūdžio nusikaltimai rodo ypatingai didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Atkreiptinas dėmesys, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu G. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino tik iš dalies (prisipažino dėl įvykdytos vagystės, tačiau dėl nužudymų ir pasikėsinimo nužudyti kaltu neprisipažino). Nuteistasis visiškai savo kaltę pradėjo pripažinti tik 2019 metais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis veiksmas buvo atliktas iš esmės priverstinai, po to, kai tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas atmetė pataisos įstaigos teikimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, akcentuodami, be kita ko, ir jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad nuteistasis iki šiol nusikaltimus sąlygojusių aplinkybių atvirai neanalizavo, o toks nuteistojo požiūris tik patvirtina, kad jis nėra pasirengęs gyvenimui laisvėje ir bausmės tikslai jo atžvilgiu dar nepasiekti. Be to, nors aplinkybės dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio, sunkumo buvo įvertintos nuteistajam skiriant bausmę, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas. Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Juo labiau, remiantis 2020 m. rugpjūčio 31 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 62-5349 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) duomenimis, informacija apie G. B. teisės pažeidimus (ankstesnius nusikaltimus) yra kriminogeninis veiksnys, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

13. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam yra nustatyta vidutinė – 58 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš kurių 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) svertiniai taškai ir 38 balus – dinaminiai (kintantys) svertiniai taškai. Taigi, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Nors pripažintina, kad vien tik nustatytas rizikos nusikalsti balų skaičius nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau nuteistasis visais atvejais privalo daryti akivaizdžią ir įtikinančią pažangą, keisdamas savo netinkamą elgesį ir mąstymą, tačiau šiuo atveju tai nėra nustatyta.

14. Atkreiptinas dėmesys ir į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus kitus nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius rizikos veiksnius: gyvenimo sąlygas, stilių ir draugus, emocinę gerovę, mąstymą ir elgesį. G. B. yra būdingas smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio. Laisvėje nuteistasis neturi pastovios gyvenamosios vietos, po paleidimo galimai būtų bedarbis, būdamas laisvėje jis pasirinkdavo ne tuos draugus ir situacijas, dėl ko buvo įvykdyti nusikaltimai. Nors nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, tačiau jo santykiai apsiriboja daugiau paviršutinišku bendravimu. Jis linkęs pabrėžti savo gerąsias savybes, sunku įvardinti neigiamus bruožus. Taip pat nors jo gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau jis ne vieną kartą naudojo smurtą siekdamas, kad kiti paklustų. Pats nuteistasis pripažįsta retus nekontroliuojamus pykčio protrūkius, jis neišskiria sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos jo nusikalstamumui, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe ir savo tiesioginiu patyrimu. Nuteistasis apie savo tikslus kalba labai nekonkrečiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors egzistuoja ir nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, t. y. socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, išsilavinimo turėjimas ir galimybė įsidarbinti, civilinių ieškinių padengimas, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas, tačiau šių aplinkybių nepakanka išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir kad jo asmenybė prarado pavojingumą. Be to, glaudžius santykius su artimaisiais G. B. palaikė ir iki įkalinimo, tačiau tai neapsaugojo jo nuo nusikalstamų veiksmų, sukėlusių, be kita ko, ir negrįžtamas pasekmes.

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, reikšmingai besikeičiantis teigiama linkme, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam G. B. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu dar tikrai neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. G. B. elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi ir įtikinanti.

16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam G. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam G. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.