Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus atstovui Auriui Amuliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. U. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nesutikdama su šiuo argumentu pareiškėja paaiškino, kad ginčo gyvenamojo namo, pastato-tvarto ir pastato-pirties, esančių (duomenys neskelbtini) kaime Zarasų r. sav. savininke tapo 2005 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Aplink šiuos statinius buvo naudojamas iki 1 ha žemės sklypas. Pareiškėja pažymėjo, kad jai buvo suformuoti du žemės sklypai – Nr. K-5 ir K-4, o trečiasis sklypas, jungiantis du aukščiau pažymėtus žemės sklypus nebuvo pažymėtas, nes pateko į miškų ūkio paskirties žemę. Nesutikdama su tokiu sklypų suformavimu, pareiškėja kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, vėliau į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT). Pabrėžė, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais jos skųsti aktai buvo panaikinti, be to, LVAT 2012 m. kovo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1478/2012 įpareigojo NŽT per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patikslinti Zarasų rajono Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą bei teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuoti pareiškėjai namų valdos žemės sklypą, tačiau teismo įpareigojimas nebuvo vykdomas. Pareiškėjos teigimu, jos vardu yra registruoti trys statiniai – gyvenamasis namas, tvartas ir pirtis. Nagrinėjant minėtą administracinę bylą, šių statinių būklės klausimas nebuvo keliamas, be to, statinių būklė, dėl kurios yra atsisakoma suformuoti žemės sklypą aplink minėtus statinius, tiek administracinės bylos metu, tiek dabar yra nepakitusi ir NŽT Zarasų skyriaus pareigūnams buvo žinoma. Pasak pareiškėjos, ji neturi galimybės pradėti tinkamai eksploatuoti statinių, kol nėra suformuotas žemės sklypas. Be to, pareiškėjos nuomone, priimant ginčijamus sprendimus buvo pažeisti teisės aktai reglamentuojantys asmenų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 34 str., nes 2013 m. rugsėjo 6 d. Įsakymas ir šio įsakymo pagrindu patvirtintas Zarasų rajono Degučių seniūnijos Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, 2013 m. spalio 24 d. NŽT Zarasų skyriaus raštas Nr. 42SD-(14.42.104.)-2613 buvo priimti tik praėjus daugiau nei metams nuo administracinės bylos pabaigos. Be to, šiuose raštuose jai buvo nurodyta klaidinga apskundimo tvarka, aktai gauti pavėluotai.

NŽT pabrėžė, kad faktiškai neišlikę (sunykę) statiniai, tvarto ar pirties nunykę pamatai, negali būti naudojami pagal paskirtį, neatlieka jokių funkcijų ir neturi jokios įtakos sunykusio gyvenamojo namo liekanoms. Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2004 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2004, nurodė, kad vien nunykusio pastato pamatų egzistavimo faktas nėra pakankama aplinkybė išvadai, kad namų valdos statinys yra išlikęs, todėl, atsakovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nesinaudoja neišlikusiais statiniais, o namų valda neegzistuoja, be to, pareiškėja niekada neturėjo gyvenamojo namo (ji paveldėjo tik nunykusio namo sienų fragmentus ir pirties nunykusių pamatų liekanas), nenaudojo savo reikmėms ginčo žemės sklypo, todėl jis jai negali būti parduotas. Paaiškino, kad žemės sklypo pardavimas be aukciono siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Taigi, svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu. Valstybinės žemės sklypas, jeigu jame nėra aiškios paskirties ar apibrėžto naudojimo statinių, negali būti parduodamas lengvatinėmis sąlygomis, t. y. be aukciono. Nunykus statiniui, buvusio statinio savybės tampa nebepanaudojamos jo naudotojo reikmėms tenkinti, t. y. statinys nenaudojamas pagal jo paskirtį, tai reiškia, jog ir žemės sklypas nebenaudojamas statiniui eksploatuoti, todėl valstybinės žemės plotas, kuriame yra nunykusio statinio pamatai (gyvenamas namas, ūkio pastatas, kiti statiniai), negali būti parduota asmenims be aukciono pagal Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p. bei Taisyklių 2.4 p.

Atkreipė dėmesį, jog LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2004 taip pat pažymėjo, kad, ar asmeniui išliko teisė naudotis namų valda po statinių sunykimo, turi būti vertinama pagal tai, kaip elgėsi pastatų savininkas po to, kai neliko statinių sklype, ar jis elgėsi kaip namų valdos žemės sklypo naudotojas ar mokėjo mokesčius už žemę, ar naudojo žemės sklypą statinių išdėstymui, daržui, kiemui ar atvirkščiai, faktiškai atsisakė nuo šio sklypo naudojimo. Pasak atsakovės, pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, kad naudojosi namų valda, mokėjo mokesčius, ar naudojosi daržu bei kiemu, todėl pareiškėjai, realiai nesinaudojant nunykusiais statiniais (pamatais), namų valdos sklypas nėra būtinas. Pagal Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. ir Taisyklių 2.1, 4, 6 p. reikia nustatyti atitinkamą faktą, suteikiantį teisę įgyti nuosavybėn namų valdai naudojamą žemės sklypą.

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 138, 195).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies. Dalis bylos nutrauktina.

Ginčas iš esmės kilęs dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo prie pareiškėjai priklausančių statinių (duomenys neskelbtini) kaime, Degučių seniūnijoje, Zarasų rajone.

Nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise, remiantis paveldėjimo teisės liudijimu, (duomenys neskelbtini) kaime Zarasų rajone priklauso 1938 m. statybos gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1970 m. statybos pagalbinio ūkio pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1980 m. statybos pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Statiniai fiziškai pažeisti, daiktinės teisės įregistruotos 2005 m. rugpjūčio 25 d., kadastro duomenys fiksuoti 2001 m. balandžio 31 d. Pareiškėjos motina šiuos nekilnojamuosius daiktus įgijo pirkimo-pardavimo sutartimi 1991 m. gegužės 8 d. (b. l. 147–148).

2006 m. gegužės mėn. pareiškėja Utenos apskrities viršininko administracijos Zarasų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą suformuoti namų valdą prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių. Utenos apskrities viršininko įsakymu 2006 m. spalio 24 d. Nr. 16-746 buvo patvirtintas Zarasų rajono savivaldybės Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame pareiškėjai (duomenys neskelbtini) kaime buvo suformuoti 0,20 ha ir 0,05 ha ploto namų valdos žemės sklypai (b. l. 91–93), o Utenos apskrities viršininkas 2007 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 14-1544 patvirtino kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypus K-4 (0,16 ha) ir K-5 (0,01 ha) (b. l. 89–90).

Pareiškėja nesutiko su nustatytais namų valdos paskirties žemės sklypų dydžiais, kadangi vienai namų valdai turėjo būti suformuotas vienas žemės sklypas, kuriam turėjo būti nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, todėl kreipėsi į teismą dėl minėtų Utenos apskrities viršininko sprendimų panaikinimo. Pažymėtina, kad LVAT 2012 m. kovo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1478/2012 konstatavo, kad toks namų valdos žemės sklypo formavimas neatitinka racionalios žemėnaudos principų, prieštarauja CK 4.14 str. 1 d. nustatytai taisyklei, kad priklausinys (šiuo atveju pirtis) egzistuoja tik su pagrindiniu daiktu ir jį ištinka pagrindinio daikto likimas, todėl panaikino Utenos apskrities viršininko 2006 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 16-746 dalį dėl žemės sklypo Nr. K-5, esančio bloke 0003 ir sklypo Nr. K-4, esančio bloke 0002, (duomenys neskelbtini) k. Degučių sen. Zarasų r. suformavimo ir įpareigojo NŽT per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patikslinti Zarasų rajono Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą bei teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuoti pareiškėjai namų valdos žemės sklypą. LVAT minėtoje nutartyje taip pat atkreipė dėmesį, jog specialiųjų miško, patenkančio į pareiškėjai formuojamą kitos paskirties žemės sklypą, naudojimo sąlygų nustatymas yra ta priemonė, kuri užtikrina skirtingų įstatymais ginamų interesų pusiausvyrą.

2013 m. kovo 7 d. pareiškėjai kreipėsi į NŽT Zarasų skyrių, prašydama, kad būtų vykdoma 2012 m. kovo 15 d. LVAT nutartis ir pareiškėjai būtų suformuotas naujas namų valdos žemės sklypas (b. l. 86–87).

Nustatyta, kad pareiškėjai buvo suprojektuotas 0,18 ha ploto kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypas Nr. 279 su 3 m. pločio priėjimu (taku) prie pirties pamatų suprojektuoto 0,01 ha sklypo, kuris patvirtintas NŽT Zarasų skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 6 d. Įsakymu (b. l. 17–21).

Nesutikdama su jai suprojektuoto Sklypo Nr. 279 ribomis, pareiškėja kreipėsi į NŽT, tačiau NŽT direktorius 2014 m. kovo 3 d. Sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą bei panaikino pretendentų, kuriems Degučių seniūnijos Degučių kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąrašo, patvirtinto 2013 m. rugsėjo 6 d. Įsakymu, dalį, t. y. 27 p., kuriame nurodyta, kad minėtame žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjai suformuotas ir patvirtintas Sklypas Nr. 279, bei šį sklypą priskyrė laisvos žemės fondo žemei (b. l. 23–33).

Taigi, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pareiškėjai jos prašymu nuo 2006 m. iki 2014 m. buvo formuojamas namų valdos žemės sklypas (sklypai) prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių (duomenys neskelbtini) k., tačiau 2014 m. kovo 3 d. Sprendimu nuspręsta, kad pareiškėjai apskritai negalėjo būti formuojamas ir be aukciono parduodamas namų valdos žemės sklypas. NŽT 2014 m. kovo 3 d. sprendimo pagrįstumą grindžia tuo, kad pareiškėjai priklausantys statiniai yra nunykę, faktiškai nenaudojami, statinių liekanos nesusiję su sodybos egzistavimu ir gyvenamosios teritorijos tvarkymu, taigi namų valda ginčo teritorijoje neegzistuoja.

Teismo vertinimu, NŽT 2014 m. kovo 3 d. Sprendimu pažeidė teismo sprendimų privalomumo reikalavimą ir teisėtų lūkesčių principus.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 str. 1 d. nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kaip minėta, LVAT 2012 m. kovo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1478/2012 įpareigojo NŽT per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patikslinti Zarasų rajono Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą bei teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuoti pareiškėjai namų valdos žemės sklypą. Nors atsakovė NŽT teigia, kad minėtą reikalavimą ji įvykdė priimdama 2013 m. rugsėjo 6 d. Įsakymą, tačiau toks įgyvendinimas gali būti pripažįstamas tik formaliu, kadangi 2014 m. kovo 3 d. Sprendimu NŽT minėto įsakymo dalį, susijusią su pareiškėja, panaikino, taigi darytina išvada, kad LVAT nutartimi atsakovei NŽT duotas įpareigojimas patikslinti Zarasų rajono Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą bei teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuoti pareiškėjai namų valdos žemės sklypą liko neįgyvendintas.

Teismas taip pat pažymi, kad visa nuo 2006 m. besitęsianti situacija dėl namų valdos pareiškėjai suformavimo ir 2012 m. kovo 15 d. LVAT nutartis sukėlė pareiškėjai teisėtą lūkestį, kad namų valdos žemės sklypas ginčo teritorijoje jai bus suformuotas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje nuosekliai teigiama, kad konstitucinis teisinės valstybės principas apima ir teisėtų lūkesčių principą, kitaip tariant, nors šis principas nėra pažodžiui įtvirtintas Konstitucijoje, tačiau yra neatsiejama kitų konstitucinių normų turinio dalis. Pradinis šio principo turinys, t. y. teisėtų lūkesčių principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjai priklausančių statinių būklė NŽT turėjo būti žinoma nuo pat pareiškėjos kreipimosi dėl namų valdos žemės sklypo formavimo, kadangi jų baigtumo procentas bei būklė nurodyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose. Be to, galima daryti išvadą, kad statinių būklė atsakovei ne tik turėjo būti, bet ir buvo žinoma, kadangi ginčo teritorijos ir joje esančių statinių nuotraukos buvo pateiktos ir ankstesnėje Panevėžio apygardos administracinio teismo pagal pareiškėjos skundą nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-43-552/2011 (teisminio proceso Nr. 3-65-3-00038-2010-1) (prijungta byla, t. I, b. l. 164–170, 179–181). Pažymėtina, kad iki 2014 m. kovo 3 d. Sprendimo priėmimo tarp pareiškėjos ir atsakovės NŽT buvo kilę ginčai tik dėl namų valdos žemės sklypo ploto, formos, tačiau nei NŽT, nei NŽT Zarasų skyrius niekada nekėlė klausimo dėl namų valdos žemės sklypo formavimo negalimumo.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad NŽT 2014 m. kovo 3 d. Sprendimu jame nurodytu pagrindu neturėjo teisės panaikinti pretendentų, kuriems Degučių seniūnijos Degučių kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąrašo, patvirtinto 2013 m. rugsėjo 6 d. Įsakymu, 27 p. bei minėtame projekte pareiškėjai suformuoto ir patvirtinto sklypo Nr. 279 priskirti laisvos žemės fondo žemei, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju NŽT turėjo panaikinti 2013 m. rugsėjo 6 d. Įsakymo dalį dėl pareiškėjai suformuoto ir patvirtinto Sklypo Nr. 279.

Pažymėtina, kad Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (toliau – ir Metodika) 46 p. (redakcija galiojusi 2013 m. rugsėjo 6 d. Įsakymo priėmimo metu) nustatyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Be to, žemės sklypų ribos ir dydžiai taip pat nustatomi atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus, žemės dirbimo sąlygas, kultūros paveldą ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai suformuotas Sklypas Nr. 279, teismo vertinimu, neatitinka minėtų Metodikos reikalavimų. Kaip matyti iš Zarasų rajono Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plano ištraukos (b. l. 66), nors NŽT šiuo atveju suformavo vieną bendrą žemės sklypą pagrindiniam statiniui ir jo priklausiniams, tačiau tai nereiškia, kad Sklypas Nr. 279 atitinka kitus teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjai suformuotas sklypas yra netaisyklingos formos – tai iš esmės du žemės sklypai sujungti siauru (apie 3 m) žemės ruožu. Sutiktina su pareiškėjos teiginiu, kad dalies žemės sklypo iš esmės nebus galima panaudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, todėl yra pagrindas panaikinti tiek 2013 m. rugsėjo 6 d. Įsakymo dalį dėl pareiškėjai suformuoto žemės sklypo bei šio įsakymo pagrindu patvirtinto Zarasų r. Degučių seniūnijos Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį dėl pareiškėjai R. U. suformuoto Sklypo Nr. 279, tiek ir 2014 m. kovo 3 d. Sprendimą bei įpareigoti NŽT per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patikslinti Zarasų r. Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą iš teisės aktų nustatyta tvarka, spręsti pareiškėjos namų valdos projektavimo klausimą, t. y. suprojektuoti pareiškėjai taisyklingos formos vientisą namų valdos žemės sklypą.

Pažymėtina, kad pareiškėja taip pat prašo panaikinti 2013 m. spalio 24 d. NŽT Zarasų skyriaus raštą Nr. 42SD-(14.42.104.)-2613 (b. l. 16).

Atkreiptinas dėmesys, kad aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, LVAT praktikoje nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (LVAT 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011). Teismas pažymi, kad pareiškėjos skundžiamas 2013 m. spalio 24 d. NŽT Zarasų skyriaus raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie jai suformuotą Sklypą Nr. 257. Pažymėtina, kad minėtas raštas pareiškėjai jokių teisių ar pareigų nesukelia, todėl negali būti savarankišku skundo administraciniam teismui objektu, taigi bylos dalis dėl reikalavimo jį panaikinti nutraukiama ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 101 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. U. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2013 m. rugsėjo 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 42VĮ-(14.42.2.)-1029 „Dėl Zarasų rajono Degučių seniūnijos Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį dėl pareiškėjai suformuoto ir patvirtinto 0,18 ha ploto žemės sklypo, projekto plane pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) bei šio įsakymo pagrindu patvirtintą Zarasų rajono Degučių seniūnijos Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį dėl R. U. suformuoto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-9.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patikslinti Zarasų rajono Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir teisės aktų nustatyta tvarka spręsti pareiškėjos namų valdos projektavimo klausimą, t. y. suprojektuoti pareiškėjai taisyklingos formos vientisą namų valdos žemės sklypą.

Bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus raštą Nr. 42SD-(14.42.104.)-2613 nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.