- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2S-2623-912/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22866-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Pareiškėjas
- T. J.
- Suinteresuotas asmuo
- notaras R
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos T. J. prašymą išduoti teismo leidimą; suinteresuotas asmuo – notaras R. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė išduoti teismo leidimą gauti iš Vilkaviškio rajono 3–iojo notaro biuro notaro R. K. pareiškėjos motinos G. Š. (mirusios 2021 m. sausio 26 d.) testamento bei kitų su palikimo pagal šį testamentą priėmimu susijusių dokumentų kopijas.
2. Pareiškėja nurodė, kad siekia ginčyti motinos testamentą, pagal kurį mirusiosios turtą paveldėjo mirusiosios sūnaus vaikai. Pareiškėja kreipėsi į notarą R. K., prašydama pateikti motinos testamento kopiją, kitų susijusių dokumentų kopijas bei įpėdiniams išduotų paveldėjimo teisės liudijimų kopijas, bet notaras atsisakė pateikti prašomus dokumentus. Pareiškėja, neturėdama testamento, kitų su motinos palikimo priėmimu susijusių dokumentų, neturi galimybės parengti teisės aktų reikalavimus atitinkančio ieškinio dėl testamento (jo dalies) nuginčijimo. Testamentų registre, į kurį pasiūlė kreiptis notaras, reikiami duomenys nekaupiami. Dėl to pareiškėjai būtina juos gauti iš notaro prieš pareiškiant ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą.
4. Teismas pažymėjo, kad įrodymų išreikalavimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 198 straipsnio 1 dalis ir 199 straipsnis. Pastarajame straipsnyje nurodyta, kokius duomenis turi pateikti asmuo, prašantis išreikalauti įrodymus, taip pat įtvirtinta įrodymų išreikalavimo procedūra ir įrodymams išreikalauti taikytini ribojimai. Šiose proceso teisės normose nenustatyta savarankiško įrodymų išreikalavimo proceso, bet jos taikomos kaip teismo nagrinėjamos konkrečios civilinės bylos pagal pareikštą asmens materialųjį reikalavimą proceso dalis, t. y. jose nustatyta tvarka ir sąlygos, kaip byloje, kurioje pareikštiems reikalavimams pagrįsti asmuo neturi galimybės gauti reikiamų įrodymų, įrodymai gali būti išreikalaujami iš juos turinčių asmenų su teismo pagalba.
5. CPK 198 ir 199 straipsnių normose įtvirtinat ir detalizuota tvarka, kuria įgyvendinamos byloje dalyvaujančio asmens teisės teikti įrodymus ir pateikti prašymus, nustatytos CPK 42 straipsnyje. Tai reiškia, kad CPK 198 ir 199 straipsniuose nustatyta įrodymų išreikalavimo tvarka taikytina nagrinėjamoje byloje šaliai teikiant tokį prašymą teismui. Be to, asmuo savo teisę prašyti išreikalauti įrodymus gali įgyvendinti jau bylos iškėlimo stadijoje, t. y. teismui paduodamas ieškinį (pareiškimą, prašymą), jame turi teisę suformuluoti prašymą išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti ir kurie reikalingi jo reikalavimams pagrįsti. Kitais žodžiais tariant, visi įrodymai, kurių šalis pati negali gauti, turi būti reikalaujami būtent toje byloje, kuriai išnagrinėti jie ir yra reikšmingi.
6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad proceso įstatymuose nereikalaujama iš šalies pirmame procesiniame dokumente, kuriuo kreipiamasi į teismą, galutinai suformuluoti reikalavimus ir pateikti visus juos pagrindžiančius įrodymus. Tam yra skirta pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadija (CPK 225–233 straipsniai). Jeigu šalis negali gauti reikiamų įrodymų ir atitinkamai dėl to negali tiksliai suformuluoti reiškiamų reikalavimų, ji gali prašyti teismą išreikalauti trūkstamus įrodymus ir vėliau jų pagrindu patikslinti reikalavimus (CPK 112, 226 straipsniai). Taigi pareiškėja, jeigu ji kreipsis į teismą su materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimu dėl savo motinos testamento nuginčijimo, toje byloje turės teisę pareikšti prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių ji pati negali gauti.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjos prašymą išduoti teismo leidimą ir jį tenkinti, priteisti pareiškėjai iš suinteresuoto asmens notaro R. K. bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pareiškėja – mirusiosios dukra, todėl atitinka CK 5.17 straipsnyje įtvirtintus subjekto, kuriam suteikiama teisė ginčyti testamentą, požymius, todėl turi teisę susipažinti su paveldėjimo bylos dokumentais. Pareiškėja kreipėsi į notarą, prašydama pateikti jai dokumentus, susijusius su G. Š. palikimu, bet notaras prašymo netenkino.
7.2. Notaro sprendimas nepateikti pareiškėjai reikalingų dokumentų pažeidė jos teises ir interesus. Teisės aktai nenumato kitų būdų (administracinių procedūrų) pareiškėjos teisėms apginti. Dėl to pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama išduoti teismo leidimą gauti nurodytus dokumentus.
7.3. Teismas nepagrįstai atsisakė ginti pareiškėjos interesus. Spręsdamas, jog CPK normos tiesiogiai nereglamentuoja pareiškėjos prašymo nagrinėjimo teisme tvarkos, teismas turėjo taikyti panašius santykius reglamentuojančias CPK nuostatas ir negalėjo atsisakyti ginti pažeistą asmens teisę. Pareiškėjos prašyme suformuluotas reikalavimo turinys atitinka reikalavimus, nagrinėjamus bylose dėl teismo leidimų išdavimo.
7.4. Pareiškėja nesutinka, kad ji pareiškė procesinį, bet ne materialinį teisinį reikalavimą, jos prašymas negali būti savarankiškos bylos dalyku. Materialinis teisinis reikalavimas – tai prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos asmens teisės ir pareigos. Jis susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką. Tenkinus pareiškėjos prašymą, notaras būtų įpareigotas pateikti pareiškėjai dokumentus, t. y. kiltų analogiškos teisinės pasekmės kaip ir išdavus teismo leidimą veiksmams atlikti.
7.5. Siūlymas pirmiau iškelti teisme bylą dėl testamento nuginčijimo ir tuomet reikšti prašymą surinkti reikalingus įrodymus, po to tikslinti ieškinio reikalavimus vertintinas kaip neekonomiškas, neproporcingas ir tam tikra prasme neteisėtas pareiškėjos procesinis elgesys. Asmuo kreipiasi į teismą, kai yra įsitikinęs, kad jo teisės pažeistos, ir siekia šias teises apginti. Pareiškėja, neturėdama galimybės susipažinti su paveldėjimo byla, užvesta po jos motinos mirties, nėra įsitikinusi, jog motinos sudarytas testamentas tikrai pažeidžia jos interesus ir egzistuoja pagrindas testamentui nuginčyti. Nesutiktina, jog būtų teisėta kelti teisme bylą, siekiant surinkti dokumentus, kad būtų įvertinta, ar yra pagrindas kreiptis į teismą. Be to pareiškėja patirtų papildomų bylinėjimosi išlaidų. Paaiškėjus, kad ieškinys neperspektyvus, ji būtų priversta atsiimti ieškinį, apmokėti savo ir kitos šalies bylinėjimosi išlaidas.
7.6. Nesusipažinus su paveldėjimo byla, nėra galimybės parengti kokybišką procesinį dokumentą, nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindus, nustatyti atsakovus byloje.
7.7. Pareiškėja priversta kreiptis į teismą dėl leidimo gauti dokumentus dėl notaro nepagrįsto ir neteisėto atsisakymo pateikti pareiškėjai dokumentus. Dėl to iš notaro priteistinos pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos už prašymo išduoti teismo leidimą parengimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar asmuo turi teisę prašyti teismo CPK nustatyta ypatingosios teisenos tvarka išduoti teismo leidimą gauti iš notaro savo motinos testamento bei kitų su palikimo pagal šį testamentą priėmimu susijusių dokumentų kopijas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
11. Skundas atmestinas dėl tokių priežasčių.
Ar pareiškėja turi įstatyme nustatytą teisę reikalauti iš notaro su paveldėjimo byla susijusių dokumentų CPK nustatyta teismo leidimų išdavimo tvarka (civilinio proceso ypatingąja teisena)?
12. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
13. CPK XXXIX skyriuje reglamentuota bylų dėl teismo leidimų išdavimo nagrinėjimo supaprastinto proceso tvarka. Pagal CPK 579 straipsnį, Civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, jeigu šis kodeksas nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos.
14. Pagal CPK 198 straipsnio 1 dalį, rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo. Rašytinių įrodymų išreikalavimas nustatytas CPK 199 straipsnyje.
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja prašė teismo išduoti leidimą gauti iš notaro įrodymus, kurie jai reikalingi ieškiniui dėl mirusios motinos testamento nuginčijimo parengti. Pareiškėja teigia, kad ji – mirusiosios duktė, todėl atitinka CK 5.17 straipsnyje įtvirtintus subjekto, kuriam suteikiama teisė ginčyti testamentą, požymius, todėl turi teisę susipažinti su paveldėjimo bylos dokumentais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos nurodytame CK 5.17 straipsnyje įstatymų leidėjas neįtvirtino, kad mirusiojo įpėdiniai gali prašyti teismo išduoti leidimą gauti paveldėjimo bylos duomenis. Pareiškėja nenurodė pagrindo, įtvirtinto CK ar kitame įstatyme, suteikiančio teisę kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, kad gautų iš notaro pirmiau nurodytus dokumentus.
16. Dėl visų pirmiau išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėja neturi teisės reikalauti iš notaro su paveldėjimo byla susijusių dokumentų CPK nustatyta teismo leidimų išdavimo tvarka (civilinio proceso ypatingąja teisena).
Ar pareiškėja turi procesinę teisę ginčo teisena ar ypatingąja teisena (pareiškus skundą dėl notaro atsisakymo atlikti veiksmus) nagrinėjamoje byloje prašyti teismo išreikalauti įrodymus?
17. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad įrodymų išreikalavimo tvarka nustatyta CPK 198, 199 straipsniuose, šios proceso teisės normose nenustatyta savarankiško įrodymų išreikalavimo proceso, bet jos taikomos kaip teismo nagrinėjamos konkrečios civilinės bylos pagal pareikštą asmens materialųjį reikalavimą proceso dalis, t. y. nustato tvarką ir sąlygas, kaip byloje, kurioje pareikštiems reikalavimams pagrįsti asmuo neturi galimybės gauti reikiamų įrodymų, įrodymai gali būti išreikalaujami iš juos turinčių asmenų su teismo pagalba. Taigi įstatymų leidėjas nustatė kitokią, negu įtvirtinta CPK XXXIX skyriuje, prašymų išreikalauti įrodymus nagrinėjimo tvarką, kurios turi laikytis pareiškėja (CPK 5 straipsnis).
18. CPK XXXI skyrius skirtas byloms dėl antstolių ir notarinių veiksmų. Pagal CPK 511 straipsnį, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti. Į bylą pateiktas notaro R. K. 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsakymas, kuriuo notaras atsisakė pateikti pareiškėjai įpėdinio duomenis, testamentą bei paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Pareiškėja teigia, kad notaro sprendimas nepateikti jai reikalingų dokumentų pažeidė jos teises ir interesus, bet byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, nesutikdama su notaro veiksmu (atsisakymu jį atlikti), siekdama apginti savo teises, pateikė skundą CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Tai, kad pareiškėja nesinaudojo CPK įtvirtintais teisių gynybos būdais, nereiškia, kad teisės aktuose nenustatyta kitų būdų (procedūrų) pareiškėjos teisėms apginti.
19. Pareiškėja teigia, kad tik gavusi paveldėjimo bylos duomenis, nuspręs, pažeidžia testamentas jos teises ar ne, reikš ieškinį dėl testamento nuginčijimo ar ne. Pareiškėja siekia gauti įrodymus, nepareiškusi teismui ieškinio ir nebūdama įsitikinusi, kad pareikš ieškinį, t. y. ji, gavusi prašomus duomenis, nuspręs, pažeistos jos teisės ir interesai ar ne. Toks pareiškėjos prašymo išduoti teismo leidimą tikslas, tam kad ji apsispręstų, pažeistos jos teisės ar ne, neatitinka CPK 2 straipsnyje įtvirtintų proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami. Pažymėtina, kad civilinio proceso teisės doktrinoje toks įrodymų rinkimas, kai siekiama surinkti įrodymų dar neprasidėjus bylos procesui dėl ginčo esmės ir ateityje galbūt ketinamam apreikšti ieškiniui pagrįsti, vadinamas „įrodymų žvejojimu“, „įrodymų žvejojimo operacijomis“ (angl. fishing expedetions) (žr. pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinės advokatės Juliane Kokott 2007 m. liepos 18 d. išvadą byloje A. T. vs Tomasoni Fittings Sr ir RWO Marine Equipment Ltd, pareiškimo Nr. C-175/06 EU:C:2007:451, 67–75 punktai). CPK įtvirtina teismo leidimų išdavimo tvarka neskirta šiam įrodinėjimo procesui kitoje byloje pasirengti.
20. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėja pareiškė ne materialųjį, bet procesinį teisinį reikalavimą, kuris negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes sukels tik procesinius teisinius padarinius, t. y. padėtų pasirengti ateityje pareikšti (suformuluoti ir pagrįsti) ieškinį. Pirmiau nurodyta, kad CPK reglamentuota tvarka, kuria prašoma teismo išreikalauti įrodymus. Taigi pareiškėja turi teisę ir galimybę teikti teismui prašymą išreikalauti įrodymus konkrečioje byloje, kurioje ji pareikš materialiuosius reikalavimus ir juos ketins grįsti įrodymais, kurių pati negali gauti (surinkti) (CPK 198, 199 straipsniai).
Ar apskųstas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas pagrįstas?
21. Atsižvelgęs į visa tai, kas pirmiau šioje nutartyje išdėstyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas nenagrinėtinas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė proceso normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems argumentams, todėl jų nekartoja. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjos T. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartį.