- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-16
- Bylos Nr.
- 1A-217-245-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00941-2008-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Evaldas Gražys, Regina Cemnolonskienė
- Kaltinamasis
- L. M.
- Advokatai
- Eugenijus Senovaitis
- Kategorijos
Teisėjas G. Varanavičius Proceso Nr.1-61-1-00941-2008-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.2; 1.2.14.1.2.4; 1.1.7.2.5
2012 m. kovo 16 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, išteisintajai L. M., jos gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-29 nuosprendžio, kuriuo L. M. išteisinta, jos veikoje nesant nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d., požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. buvo kaltinama nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d. padarymu tuo, kad 2008-06-24, apie 09.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, Jonavoje, prie Klaipėdos g. namo Nr.4, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, veikdama bendrininkų grupėje su R. V. (pasislėpusiu nuo teismo, kurio byla išskirta į atskirą), pro neužrakintas duris įsibrovė į G. V. priklausantį automobilį Volvo S 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 28800 Lt vertės bei šį automobilį pagrobė, kartu pagrobdama ir šio automobilio raktelius, signalizacijos pultelį, buto šarvuotų durų spynos raktą 200 Lt vertės ir du raktus bendros 200 Lt vertės, tokiu būdu padarydama 29200 Lt žalą, be to, ji buvo kaltinama į nusikaltimo darymą įtraukusi nieko neįtariantį G. Z., kurio paprašė pavogtą automobilį parvairuoti į Kauną.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011-11-29 nuosprendžiu L. M. išteisino, nesant jos veiksmuose nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d., požymių. Nuosprendyje nurodyta, kad L. M. savo kaltę kategoriškai neigė, nei vienas iš apklaustų asmenų nepatvirtino jos siekio tyčia automobilį pagrobti ir užvaldyti, siekiant neteisėto praturtėjimo. Liudytojų parodymai patvirtina L. M. versiją, kad ji paimdama G. V. automobilį, siekė išaiškinti prieš ją pačią du sunkius nusikaltimus padariusį asmenį ir jį sulaikyti. Tokią versiją tiesiogiai patvirtino ir įsiteisėjęs, todėl neabejotinas ir neginčijamas Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-02-08 nuosprendis, kuriuo G. V. buvo pripažintas kaltu dėl L. M. išžaginimo ir Kauno apygardos teismo 2010-06-18 nutartis, patvirtinusi šio nuosprendžio teisėtumą. L. M. veika visuomenei nesukėlė jokio pavojaus ir niekam jokios žalos nepadarė. L. M. išteisintina, jos veikoje nesant nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d. sudėties ir požymių.
Šalies argumentai
Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-29 išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: L. M. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir paskirti jai 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismo nuosprendis naikintinas, kadangi netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismo padaryta išvada, kad L. M. veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas besąlygiškai vadovavosi išteisintosios parodymais, nevertindamas jų nenuoseklumo ir prieštaravimo kitiems įrodymams. Priešingai, kitus įrodymus interpretavo ir iškraipė taip, kad šie atitiktų kaltinamosios parodymus, neatskleidė įrodymų tarpusavio ryšio, paviršutiniškai juos analizavo, todėl neteisingai vertino. 2009-12-29 apklausiama ikiteisminio tyrimo metu L. M. parodė, kad 2008-06-24 ryte, po to, kai ją išžagino G. V. ir ji grįžo prie Jonavos PK, jos draugas R. V. pasiūlė važiuoti G. V. automobiliu Volvo, kurį matė stovint prie komisariato. Suprato, kad R. V. norėjo prisivilioti G. V.. Tokias išvadas pasidarė pati, apie tai R. V. jai nieko konkretaus nesakė. R. V. suorganizavo automobilio nuvairavimą ir būtent jis tarėsi su taksistu. Tą pačią dieną savo namuose ji matė automobilio Volvo raktelius. 2009-06-19 apklausos metu L. M. patvirtino, kad viską suorganizavo R. V., tačiau nebenurodė automobilio nuvairavimo tariamo tikslo (prisivilioti G. V.). Apklausiama teisiamajame posėdyje 2011-09-20 L. M. savo kaltę iš dalies pripažino bei parodė, kad būtent ji tarėsi su taksistu dėl automobilio nuvarymo į Kauną. Automobilį nuvaryti pasiūlė R. V., kad prisiviliotų G. V.. Analizuojant kaltinamosios parodymus matyti, kad dėl esminio dalyko (automobilio nuvairavimo motyvo) jos parodymai nenuoseklūs ir evoliucionuojantys priklausomai nuo jai žinomų bylos aplinkybių. Iš pradžių teigusi, kad su automobilį nuvairuoti suorganizavusiu R. V. prisivilioti G. V. nesitarė, po to sako, kad jai apskritai buvo nesvarbu su kuo važiuoti. Ši aplinkybė rodo, kad tariamas tikslas prisivilioti G. V. buvo sugalvotas vėliau, teisinant savo poelgį. Kad L. M. nurodyta paskutinė įvykio versija yra išgalvota (nepavykus pagrobto automobilio nuvaryti į Kauną), o iš tiesų tikslas buvo pagrobti G. V. automobilį ir raktus, įrodo ir šios aplinkybės: tuo metu, kai pagrobė G. V. automobilį, L. M. nebuvo parašiusi pareiškimo dėl išžaginimo. Pagal liudytojos A. Š. parodymus, po to, kai L. M. sužinojo, kad pareiškimo nebus galima atsiimti ir iš D. Č. artimųjų gavo 6000 Lt, rašyti pareiškimo nebegrįžo, o apie automobilio priklausomybę teiravosi ir pretenzijas pareigūnams pradėjo reikšti jau po to, kai su pagrobtuoju automobiliu buvo priversta parvažiuoti atgal. L. M. teigimu, pinigus iš D. Č. mamos ji paėmė už R. V. sužalojimą, tačiau D. Č. prieš R. V. apskritai jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Liudytojas G. Z. parodė, kad L. M. jo paprašė parvairuoti automobilį į Kauną, tačiau artėjant link Spanėnų pastebėjusi, kad kažkas juos seka, liepė sukti į degalinę, o po to grįžti į Jonavą. L. M. patvirtino, jog ji žinojo, kad G. V. automobilis Volvo su rakteliais stovi prie policijos komisariato, žinojo, kad G. V. draugas D. Č. sulaikytas Jonavos PK, bendravo su jo tėvais - tai rodo, kad automobilio Volvo savininką buvo galima nustatyti ir negrobiant automobilio. L. M. turėjo servetėlę su G. V. sperma. Iš to, kad ją saugojo, daroma išvada, jog kaltinamoji suprato, kad tai įrodymas, pagal kurį gali būti nustatytas kaltininkas. Iš 2008-07-23 pokalbio stenogramos matyti, kad L. M. su R. V. kalba apie apklausą, „derina“ parodymus apie automobilio Volvo nuvairavimo aplinkybes – neva automobilį paėmė „prisiviliojimui", apie pagrobtus raktus. Pokalbį šia tema nutraukia L. M.. Iš 2008-07-08 pokalbio stenogramos matyti, kad L. M. vengė bendradarbiauti su policija tiriant nusikaltimą, kurio metu pati nukentėjo. Nuolat tyrėjos raginama grąžinti G. V. raktus, L. M. juos pareigūnams pateikė praėjus pusei metų nuo jų pagrobimo t. y. po to, kai jai buvo įteiktas pranešimas apie vagyste. Aplinkybė, kad L. M. sąmoningai negrąžino raktų (3300 Lt vertės) tokį ilgą laiką, tariamai norėdama prisivilioti G. V., kuriam jau seniai buvo pareikštas įtarimas, rodo jos tyčią užvaldyti svetimą turtą.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendį grindžia parodymais, kurių nedavė nei vienas apklaustas asmuo ir konstatuoja faktines aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos teisiamajame posėdyje: neva liudytoja A. Š. patvirtino, kad budėtojų dalyje L. M. G. V. siūlė apsigalvoti dėl pareiškimo apie išžaginimą rašymo. Atkreiptinas dėmesys, kad teisiamojo posėdžio protokole tokie parodymai neužfiksuoti, nes tokių parodymų liudytoja A. Š. nedavė, niekada taip neteigė net ir L. M.. Jei G. V. būtų buvęs PK, L. M. neliktų net ir tariamo tikslo jį kur nors „prisivilioti“. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas vėlgi remiasi tariamais liudytojos A. Š. parodymais, neva L. M. pareigūnams pranešė, jog ją vejasi žagintojas. Iš tiesų liudytoja parodė, kad apie tai, jog L. M. vijosi ją išžaginęs asmuo, paaiškėjo paskui, pastarajai grįžus į komisariatą ir pareikalavus įvardinti automobilio Volvo savininką. Liudytojai A. Š. pasiūlius L. M. užbaigti rašyti pareiškimą ir viską išsiaiškinti, pastaroji, pareiškusi pretenzijas dėl to, kad jai neteikiama informacija apie automobilio savininką ir nurodžiusi, kad kreipsis į Kauną (nors tyrėja jai paaiškino, kad Kaune pareiškimo išjos priimti negalės), pareiškimą rašyti atsisakė.
Skunde nurodyta, kad teismas nuosprendyje remiasi pokalbio suvestine, nurodydamas, kad telefonu kalbėdama su Kauno apygardos prokurore, L. M. pranešė, kad norėdama prisivilioti ją išžaginusį asmenį paėmė jo automobilį ir raktelius, ir pasiteiravus, ar nevertėtų raktelius nunešti į policiją, pati prokurorė pataria jų negrąžinti, nes tai yra vienas iš įrodymų šaltinių, ryšys su byla ir galimas DNR ar daktiloskopinės ekspertizės tyrimo objektas. Teismas iškraipė ir interpretavo šio pokalbio tekstą, ištraukdamas atskiras frazes iš konteksto. Iš tikrųjų priešingai, nei nurodo teismas, būtent prokurorė 2008-07-18 pokalbio metu L. M. aiškina kaip vyksta tyrimas ir kai pastaroji pasako, kad policininkei raktelių neatidavė, pataria raktelius grąžinti sakydama: „pagal mano supratimą geriau gal būtų tuos raktelius grąžinti, nes visų pirma, tyrimą daro policija, jūsų veiksmai nelabai gali būti teisingai suprasti“.
Atkreipiamas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas vagystės dispoziciją, nenurodė nusikaltimo tikslo – neteisėto praturtėjimo. Nepriklausomai nuo to, kokiais motyvais būtų padaromas šis nusikaltimas, jis yra pavojingas veikimas, juo kėsinamasi pažeisti nuosavybės neliečiamumą ir padaryti žalą savininkui, ir visai nesvarbu, ką kaltininkas su juo veiks toliau. Be to, aptarti įrodymai paneigia L. M. versiją, kad automobilio paėmimo tikslas buvo sulaikyti prieš ją nusikaltimus padariusį asmenį. Neneigiama, kad L. M. nukentėjo nuo G. V., tačiau ši aplinkybė nepateisina jos elgesio užvaldant jo turtą. Teismas nuosprendyje neteisingai nurodo, kad L. M. niekam jokios žalos nepadarė, tačiau bendros 29200 litų vertės turto pagrobimas negali būti vertinamas kaip nesukėlęs jokio pavojaus ar nepadaręs žalos. Nors L. M. grąžino G. V. automobilį netrukus po to, kai jį pagrobė, tačiau dar šešis mėnesius liko užvaldžiusi jo automobilio ir buto raktus, tuo atimdama galimybę nukentėjusiajam disponuoti turtu. G. V. patvirtino, kad naujų raktų gamyba jam kainavo 3000-4000 litų.
Teismas konstatavo, kad L. M. siekė sulaikyti prieš ją pačią sunkius nusikaltimus padariusį asmenį, kurio jos įsitikinimu, sulaikyti kitaip nebuvo galima dėl, jos manymu, Jonavos policijos pareigūnų aplaidumo ir šališkumo. Šiuo atveju taikant BK 29 str. 1 d., L. M. pagal baudžiamąjį kodeksą neatsako už atliktus aktyvius veiksmus sulaikant asmenį, padariusį nusikalstamą veiką. Tačiau pagal BK 29 str. 1 d. asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus tik tuomet, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba padaro sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Taigi, pagal nurodytą straipsnį vertintinas tik aktyviai sulaikymo vengiančio nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymas. Žalos padarymas sulaikant nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kuris nevengia sulaikymo, negali būti vertinamas kaip aplinkybė, šalinanti baudžiamąją atsakomybę. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas nepagrįstai taikė BK 29 str. nuostatas šiam atvejui, nes L. M. veiksmai (G. V. automobilio pagrobimas) neatitiko šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, nes žala gali būti padaroma tik aktyviai sulaikymo vengiančiam asmeniui.
Apeliantas nurodė, kad visetas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktų duomenų įrodo, kad L. M. įvykdė jai ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotą nusikaltimą, todėl jos atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, išteisintąją ir jos gynėją, prašiusius prokuroro apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.
Išteisindamas L. M., pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė jos kaltę patvirtinančius įrodymus ir padarė išvadas, kurios prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas daro priešingą išvadą – byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių L. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., todėl išteisinamasis nuosprendis jos atžvilgiu naikinamas ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 2 p.).
Teisėjų kolegija nustatė, kad 2008-06-24, apie 09.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, Jonavoje, prie Klaipėdos g. namo Nr. 4, L. M., būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir veikdama bendrininkų grupėje su R. V., kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, pro neužrakintas duris įsibrovė į G. V. priklausantį 25800 Lt vertės automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei šį automobilį pagrobė, kartu pagrobdama ir šio automobilio raktelius, signalizacijos pultelį, buto šarvuotų durų spynos raktą 200 Lt vertės ir du raktus bendros 200 Lt vertės, tokiu būdu nukentėjusiajam G. V. padarydama 29200 Lt žalą. L. M. veika kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 d.
Kad L. M. padarė šį nusikaltimą, patvirtina visuma išnagrinėtų įrodymų, kurie išdėstomi šiame nuosprendyje.
Žemesnės instancijos teismas
Apklausta pirmosios instancijos teisme L. M. savo kaltės dėl automobilio vagystės nepripažino ir parodė, kad 2008-06-24 G. V. ją sumušė, praskėlė lūpą, išprievartavo, išniekino ir išžagino. Jį bandė sulaikyti jos draugas R. V., tačiau G. V. sumušė ir jį. Policijos pareigūnai nieko nepadėjo, nesiėmė jokių veiksmų, todėl jie patys, norėdami sulaikyti žagintoją, sugalvojo paimti G. V. automobilį, kurio rakteliai buvo užvedimo spynelėje ir nuvaryti jį į Kauną, manant, kad jis juos atsivys ir nesuinteresuotų Kauno policininkų bus sulaikytas. Kadangi buvo Joninių šventė ir jie buvo lengvai apgirtę, be to, neturėjo ir vairuotojo pažymėjimų, paimtą automobilį į Kauną vairavo jų pasamdytas taksi vairuotojas, kuris apie šiuos įvykius nieko nežinojo. Pakeliui į Kauną, juos pasivijo G. V. draugai ir mašiną teko grąžinti. Vėliau ji savo namuose rado G. V. automobilio raktelius, todėl iš karto telefonu paskambino į Kauno apygardos prokuratūrą. Jai atsiliepusi prokurorė patarė šių raktelių negrąžinti ir pasilikti kaip įkaltį. Dėl išžaginimo ji bandė rašyti pareiškimą Jonavos PK, tačiau ten pareigūnai su žagintojo draugo mama kalbėjosi asmeniškai, vadinosi vardais, todėl pareiškimą buvo nuspręsta rašyti Kaune.
Nors savo kaltės L. M. ir nepripažino, apie jos psichinį santykį su padaryta veika bei jos padariniais sprendžiama įvertinus jos pačios ir kitų liudytojų parodymus bei objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius.
Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad L. M. parodymai dėl automobilio Volvo S80 nuvairavimo motyvo yra nenuoseklūs ir besikeičiantys. Ikiteisminiame tyrime 2009-12-29 apklausos metu pastaroji parodė, kad pati padarė išvadą, jog nuvažiuoti G. V. automobiliu R. V. norėjo, siekiant prisivilioti G. V., kad būtent R. V. tarėsi su taksistu dėl automobilio nuvairavimo į Kauną (1 t., b.l. 47-48). 2009-06-19 apklausos metu L. M. nebenurodė motyvo, jog automobiliu Volvo S80 nuvažiavo tikslu prisivilioti G. V., be to, nurodė žinojusi, jog automobilis priklauso būtent G. V. (1 t., b.l. 58). Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje L. M. savo kaltę iš dalies pripažino, tvirtindama, kad būtent ji tarėsi su taksistu dėl automobilio Volvo S80 nuvarymo į Kauną, automobilį nuvaryti pasiūlė R. V., kad prisiviliotų G. V. link Kauno. Toks parodymų nenuoseklumas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tariamas tikslas prisivilioti G. V. buvo sugalvotas vėliau, siekiant pateisinti savo poelgį. Šią aplinkybę patvirtina ir 2008-07-23 užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp R. V. ir L. M., be to, šį pokalbį nutraukė pati L. M. ,,nekalbam čia tom temom iš tikrųjų“ (1 t., b.l. 66).
Liudytoja A. Š. pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jos kabinete aiškinantis nusikaltimo aplinkybes, L. M. nurodė, kad ją išžagino, pasakė, kad vienas asmuo buvo pažįstamas, kurį sutiko prieš valandą, o kitas nepažįstamas. Pradėjus rašyti pareiškimą dėl išžaginimo (užpildžius L. M. anketinius duomenis), į kabinetą įėjo R. V. ir kažką pasitarė su L. M., po to abu išėjo į koridorių. Pastaroji paprašė jos palaukti, nes nežinojo, rašys pareiškimą, ar ne. L. M. į jos kabinetą negrįžo ir pareiškimo neberašė. Paskui paaiškėjo, kad į komisariatą atėjo Čekanausko giminaičiai ir L. M. tarėsi su jais dėl atlygio. Vėliau ji išėjo iš komisariato, po kurio laiko paskambino į budėtojų dalį ir pasakė, kad ją vejasi kompanija, kurioje yra ją išžaginęs asmuo. Po kurio laiko L. M. grįžo pilkos spalvos G. V. automobiliu ir policijos budėtojų reikalavo pasakyti, kam priklauso tas automobilis. Policijos pareigūnams atsisakius teikti tokią informaciją, L. M. pasakė, kad žino, kur kreiptis. Ji pasiūlė L. M. užeiti pas ją į kabinetą ir išsiaiškinti šią situaciją, išsamiai surašyti pareiškimą, tačiau pastaroji to atsisakė, tvirtindama, kad čia visi pažįstami ir kad ji kreipsis į policiją Kaune.
Nukentėjusysis G. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad švenčiant Jonines, prie Jonavos rajono policijos komisariato trumpam paliko automobilį Volvo S80, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio rakteliai buvo palikti užvedimo spynelėje. Grįžęs automobilio neberado, jo draugas G. matė, kaip L. M. važiavo jo automobiliu, vairavo taksistas. Jis yra nuteistas už L. M. išžaginimą, nuosprendis įsiteisėjęs. Automobilį atidavė gal po pusės metų, raktelius grąžino tyrėja. Realiai žala nepadaryta, rakteliai kainavo 3000-4000 litų. Jo nuomone, L. M. jo automobilį norėjo parduoti, nes iš draugų žinojo, kad ji ne kartą taip darė.
Liudytojas G. Z. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo kaip taksisto mergina paprašė nuvairuoti automobilį Volvo į Kauną, padavė raktelius. Mergina sėdėjo priekyje, ji nurodė, kur važiuoti. Važiuojant juos pradėjo persekioti kitas automobilis, mergina liepė sukti į degalinę, gal ten niekas nieko nesiaiškins. Degalinėje sustojo, iš besivejančio automobilio išlipo vaikinas, po to jam buvo liepta parvairuoti automobilį atgal į Jonavą. Šio liudytojo parodymus iš dalies patvirtino liudytojas R. G., kuris teigė, kad G. Z. per raciją paprašė jo parvežti jį iš Kauno. Jis važiavo G. Z. iš paskos, matė, kaip jis nusuko į degalinę, iš kito automobilio išlipo vaikinas, pribėgo prie G. Z. vairuoto automobilio, tada automobilis apsisuko ir važiavo atgal Jonavos kryptimi.
Liudytoja G. V. parodė, kad 2008-06-24 jos vyras G. V. automobilį Volvo S80, kitą dieną, o gal po kelių dienų jis pasakė, kad automobilis pavogtas. Automobilį grąžino po pusės metų.
Iš 2009-07-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad G. V. pateikė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Šis dokumentas patvirtina, kad G. V. sutuoktinė G. G. (G. V.) 2007-02-20 pirkimo-pardavimo sutartimi už 25800 litų įgijo automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 21-26).
Iš 2008-12-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad L. M. pateikė automobilio Volvo S80 raktelį su signalizacijos pulteliu, susegtus 4 vnt. raktų, juodos spalvos medžiaginį raktų pakabuką (1 t., b.l. 49). 2009-02-09 daiktai apžiūrėti ir grąžinti nukentėjusiajam G. V. (1 t. b.l. 50-55).
Kauno miesto apylinkės teismo 2011-040-6 nutartimi baudžiamoji byla R. V. atžvilgiu, išskirta į atskirą baudžiamąją bylą (2 t., b.l. 92).
Šių įrodymų visetas patvirtina, kad L. M., būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir veikdama bendrininkų grupėje su R. V., įsibrovę pro neužrakintas dureles, pagrobė G. V. 25800 Lt vertės automobilį Volvo S 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei šio automobilio raktelius, signalizacijos pultelį, buto šarvuotų durų spynos raktą 200 Lt vertės ir du raktus bendros 200 Lt vertės. Tokia jos veika kvalifikuotina kaip automobilio vagystė pagal LR BK 178 str. 2 d.
Būtina įvertinti tai, kad tuo metu, kai pagrobė G. V. automobilį Volvo S80, L. M. nebuvo parašiusi pareiškimo dėl jos išžaginimo. LR BK 149 str. 5 d. nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Gavusi pinigų iš D. Č. artimųjų, L. M. į tyrėjos kabinetą nebegrįžo ir pareiškimo neberašė. Ji susitarė su taksistu G. Z., kad šis nuvairuotų G. V. automobilį Volvo S80 į Kauną, nes, kaip teigė L. M., ji ir R. V. buvo lengvame girtumo laipsnyje. Nepavykus automobilio nuvairuoti į Kauną, nes iš pradžių automobilyje buvo pastebėta G. V. draugo, o po to juos pasivijo pats G. V., L. M. Jonavos rajono policijos komisariato budėtojų dalyje teiravosi apie šio automobilio priklausomybę, nors, kaip ji pati teigė, sėsdama į automobilį, žinojo, kad šis priklauso G. V.. 2008-07-23 telefoninio pokalbio stenogramoje užfiksuota, kaip L. M. kalbasi su R. V., apie įvykusią pastarojo apklausą policijos komisariate, jie derino parodymus apie automobilio Volvo S80 nuvarymo aplinkybes, neva, automobilį paėmė, kad prisivilioti G. V.. Be to, L. M. pusmetį vengė grąžinti G. V. raktus.
Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad L. M. suvokė daromos veikos pavojingumo pobūdį, numatė baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo galimybę ir norėjo, kad kiltų baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t.y. ji veikė tiesiogine tyčia, siekdama užvaldyti G. V. automobilį.
Tai, kad nukentėjusysis G. V. apklausos metu nurodė dėl L. M. padarytos veikos nepatyręs turtinės žalos, L. M. nepašalina baudžiamosios atsakomybės.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismui iškilus abejonių dėl veikos kvalifikavimo pagal LR BK 178 str. 2 d., nebuvo pasisakyta dėl L. M. veikos atitikimo LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ar 294 str. 1 d. numatytų veikų sudėčių. Teisėjų kolegija pažymi, kad L. M. veika šiuo atveju negali būti vertinama kaip pasikėsinimas pagrobti G. V. automobilį Volvo S80, kadangi teismų praktikoje nusikaltimas laikomas baigtu, kai automobiliu nuvažiuojama nors keletą metrų. Tokiu būdu kaltininkas įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti svetimu turtu pagal savo valią. Taip pat pažymėtina, kad automobilio Volvo S80 grąžinimas nukentėjusiajam G. V. šiuo atveju nelaikytinas savanorišku atsisakymu pabaigti nusikalstamą veiką (LR BK 23 str.), kadangi L. M., važiuojanti automobilyje Volvo S80, buvo pastebėta G. V. draugo, kuris apie tai pranešė nukentėjusiajam. G. V. juos pasivijo ir L. M. buvo priversta grįžti atgal į Jonavą.
L. M. veika negali būti pripažinta ir savavaldžiavimu pagal LR BK 294 str., kadangi jos veiksmuose nėra šio nusikaltimo objektyviųjų požymių. Pagal LR BK 294 str. dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, numatytą LR CK 1.136 str., kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Tikra yra tokia teisė, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančią jam ar kitam asmeniui, kurio interesams jis atstovauja, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra. Šių veiksmų dalyvis turi būti susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, kurių pagrindu atsiranda reikalavimo teisė. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės nerealizuojamos dėl to, jog nukentėjusysis jas ginčija arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-24 nutartis Nr. 2K-65/2009). Šiuo atveju, pagrobdama nukentėjusiojo automobilį, L. M. dar nebuvo parašiusi pareiškimo apie išžaginimą, nukentėjusysis G. V. neturėjo jokios pareigos vykdyti kokius nors jos reikalavimus, todėl nesant objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, L. M. veika negali būti kvalifikuojama pagal LR BK 294 str.
Pirmosios instancijos teismas L. M. atžvilgiu nepagrįstai taikė LR BK 29 str. 1 d. nuostatas, skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, kad pastaroji siekė sulaikyti prieš ją pačią du sunkius nusikaltimus padariusį asmenį, kurio L. M. įsitikinimu, sulaikyti kitaip nebuvo galima dėl Jonavos policijos komisariato pareigūnų aplaidumo ar šališkumo. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, jog pagal LR BK 29 str. vertintinas tik aktyviai sulaikymo vengiančio nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymas. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog G. V. siekė išvengti sulaikymo, juo labiau, aktyviais veiksmais. Žalos padarymas sulaikant nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kuris nevengia sulaikymo, negali būti vertinama kaip aplinkybė, šalinanti baudžiamąją atsakomybę.
L. M. pripažinus kalta dėl G. V. automobilio vagystės, jai skirtina bausmė, atsižvelgiant į LR BK 178 str. 2 d. sankciją ir 54 str. 2 d. reikalavimus. Įvertinama tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, kvalifikuota vagystė, veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. L. M. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai, augina du vaikus. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai (BK 59 str. 1 d. 10 p.). Nukentėjusioji L. M. keletą valandų iki nusikaltimo padarymo buvo nukentėjusi nuo nukentėjusiojo nusikalstamų veiksmų, tai yra, pastarojo buvo išžaginta. Už tai nukentėjusysis G. V. yra nuteistas. Tačiau yra dvi jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes L. M. skirtina laisvės apribojimo bausmė mažesnė už vidurkį, paskiriant jai įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,
nusprendžia:
prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-29 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
Pripažinti L. M. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir nubausti ją laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant ją per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.