- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-04
- Bylos Nr.
- 1-564-373/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23857-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Dumskienė
- Nukentėjusysis
- G. D.
- Kaltinamasis
- S. D.
- Kategorijos
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, VRM pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. D. 2024 m. birželio 20 d. apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, suėmęs sutuoktinės G. D. rankas, jas suko, ir pargriovęs ant lovos ne mažiau kaip penkis kartus kumščiais smogė į nugaros sritį, tokiais veiksmais dėl poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, juosmens kryžmens srityse, dešinėje šlaunyje bei kairiojo XI-to šonkaulio lūžio nukentėjusiajai G. D. nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai
2. Kaltinamasis S. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2024 m. birželio 20 d. susikivirčijo su sutuoktine, bet jos nemušė. Nežino kas prieš nukentėjusiąją naudojo smurtą. Jis buvo išvažiavęs dviem dienoms į žvejybą. Penktadienį išvažiavo, o nukentėjusi dėl smurto kreipėsi tik sekmadienį. Konfliktas su sutuoktine kilo dėl to, kad jos telefone rado susirašinėjimo žinutes su kitu vyru. Teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta.
3. Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
4. Nukentėjusioji G. D. parodė, kad jos sutuoktinis S. D. 2024 m. birželio 20 d. jos telefone rado susirašinėjimą Facebooke su nepažįstamu vyru, kuris ją buvo pakvietęs į draugus ir su kuriuo apie savaitę laiko bendravo. Kaltinamasis buvo truputį neblaivus, pradėjo priekaištauti dėl susirašinėjimo, norėjo paimti jos telefoną. Ji telefono nedavė. Tada jis paėmęs už abiejų riešų suko jai rankas. Delnais ne mažiau kaip 2 kartus smogė į galvą, pargriovęs ant lovos ne mažiau kaip 5 kartus trenkė kumščiais į nugaros sritį. Tą ir kitą dieną jautė didelį skausmą, kuo toliau, tuo darėsi blogiau ir sekmadienį kreipėsi į VšĮ Utenos ligoninės priėmimo skyrių.
5. Nukentėjusioji G. D. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, kad S. D. suėmė jai už dilbių ir suko rankas, tuomet stumtelėjo ją, pasekmėje ji atsisėdo ant lovos ir jis ne mažiau kaip du kartus delnais smogė jai galvą. Ji ketino pabėgti nuo jo, atsistojo nuo lovos ir jis iškart pargriovė ją ant kitos, tame pačiame kambaryje už sekcijos esančios lovos, ir ne mažiau kaip penkis kartus kumščiais smogė į apatinę nugaros dalį (t.1, b. l. 27-30, 50-53).
6. Nukentėjusioji G. D. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b. l. 56-66).
7. Liudytoja V. K. parodė, kad 2024 m. birželio 21 d. ryte jai paskambino nukentėjusioji ir pasakė, kad kaltinamasis ją mušė per nugarą už kažkokias žinutes. 2024 m. birželio 23 d. vežė nukentėjusiąją į ligoninės priėmimo skyrių, nes ji skundėsi nugaros skausmu.
8. Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad lyg ir 2024 m. birželio 21 d., tikrai buvo penktadienis, G. D. jai paskambino apsiverkusi ir pasakė, kad ją primušė S. D.. Kaip suprato iš G. D. kalbų, S. D. prieš ją smurtavo dėl kažkokių žinučių, rastų jos telefone, neva S. D. namuose sudavė jai smūgius į nugarą, dėl ko ji juto labai stiprų skausmą. Maždaug po poros dienų, lyg ir buvo sekmadienis, G. D. jai paskambino ir pasakė, kad negali iškęsti skausmo ir eis iki Utenos skubios pagalbos skyriaus. Pasisiūlė ją pavėžėti, paėmė ją nuo namų ir nuvežė iki skubios pagalbos skyriaus (t.1, b. l. 117-120).
9. Liudytoja G. P., policijos pareigūnė, parodė, kad 2024 m. birželio 23 d. buvo gautas pranešimas iš VšĮ Utenos ligoninės priėmimo skyriaus, kad kreipėsi sutuoktinio sumušta moteris. Nuvykus į priėmimo skyrių, moteris paaiškino, kad konflikto metu sutuoktinis griebė ją, užsuko rankas, delnais iš abiejų pusių mušė į veidą ir pargriovęs ant lovos kumščiu apie 5 kartus trenkė į apatinę nugaros dalį.
10. 2024 m. birželio 23 d. nukentėjusiosios G. D. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad nugarinėje jos kūno dalyje, ties juosmeniu matomos dvi gelsvai melsvos spalvos minkštųjų audinių kraujosruvos, kairės pusės šone, ties liemeniu bei ant kairės kojos šlaunies išorinės pusės matoma viena gelsvos spalvos kraujosruva (t.1, b. l. 36-47).
11. Specialisto išvadoje Nr. G2294/2024 (01) konstatuota, kad G. D. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, juosmens kryžmens srityse, dešinėje šlaunyje, kairiojo XI-o šonkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, ar galimai paviršiais prieš kreipiantis medicininės pagalbos 2024 m. birželio 23 d. G. D. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku – 2024 m. birželio 20 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais ir visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl XI-o šonkaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t.1, b. l. 79-80).
12. Ekspertė I. D. paaiškino, kad G. D. šonkaulio lūžis turėjo sukelti skausmą, bet neturėjo įtakos judėjimui, vaikščiojimui, kažkokių veiksmų atlikimui. Neatmeta galimybės, kad juosmens srityje esančio 11 šonkaulio priekinio galo lūžis galėjo būti padarytas suduodant smūgį į tą sritį.
13. Policijos pareigūno tarnybine kamera darytame vaizdo įraše užfiksuotas bendravimas su nukentėjusiąja 2024 m. birželio 23 d. VšĮ Utenos ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. G. D. pareigūnams nurodė, kad ją ketvirtadienį vakare sumušė vyras. Teigė, kad nesikreipė iškart į medikus ir policiją, nes bijojo sutuoktinio. Nukentėjusioji skundėsi nugaros skausmu, teigė, kad jai buvo suduota kumščiais į nugaros sritį (t.1, b. l. 137-139).
14. Kaltinamasis parodė, kad G. D. galėjo būti sužalota kitomis aplinkybėmis, nes po jų kivirčo 2024 m. birželio 20 d., kurio metu teigė smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojęs, kitą rytą jie abu išvyko į darbą, o tą pačią dieną po darbo jis dviem dienoms buvo išvažiavęs į žvejybą. Nukentėjusi dėl smurto į medikus kreipėsi tik sekmadienį.
15. Ši kaltinamojo versija vertinama kaip jo pasirinkta gynybos taktika ir atmetama, nes paneigta kitais byloje surinktais įrodymais.
16. Kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusios parodymai. Ji, bendraudama su policijos pareigūnais VšĮ Utenos ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme davė vienodus ir nuoseklius parodymus, kad S. D. paėmęs jai už abiejų riešų suko rankas, delnais ne mažiau kaip 2 kartus smogė į galvą, pargriovęs ant lovos ne mažiau kaip 5 kartus trenkė kumščiais į nugaros sritį.
17. Nukentėjusios parodymus apie kaltinamojo prieš ją pavartotą smurtą atitinka teismo medicinos specialisto išvados duomenys apie jai padarytų sužalojimų lokalizaciją, kur konstatuotos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, juosmens kryžmens srityse, dešinėje šlaunyje, kairiojo XI-o šonkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti nukentėjusiai kontaktuojant su kietais bukais daiktais, ar galimai paviršiais (t.1, b. l. 79-82). Žmogaus kumštis atitinka kieto buko daikto sąvoką. Ekspertė I. D. patvirtino, kad nukentėjusiajai 11 šonkaulio, esančio juosmens srityje, priekinio galo lūžis galėjo būti padarytas suduodant smūgį į šią juosmens sritį. Taip pat nurodė, kad nukentėjusiajai šonkaulio lūžis turėjo sukelti skausmą, bet neturėjo įtakos jos judėjimui, vaikščiojimui, kažkokių veiksmų atlikimui.
18. Nukentėjusioji parodė, kad po kaltinamojo smurto jautė didelį skausmą, tačiau kitą dieną vyko į darbą, nors lankstytis nelabai galėjo. Kuo toliau, tuo darėsi blogiau, todėl sekmadienį kreipėsi į VšĮ Utenos ligoninės priėmimo skyrių. Nukentėjusios apibūdinta jos savijauta po kaltinamojo smurto atitinka ekspertės paaiškinimus apie būklę, kurią žmogui sukelia šonkaulio lūžis. Taip pat teismo medicinos specialisto išvada ir ekspertės paaiškinimai patvirtina, kad G. D. kūno sužalojimas galėjo būti padarytas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku.
19. Tai, kad būtent kaltinamasis sužalojo nukentėjusiąją ir tai padarė 2024 m. birželio 20 d. patvirtina ir liudytojos V. K. parodymai teisme, kad 2024 m. birželio 21 d. ryte jai paskambino nukentėjusioji ir pasakė, kad kaltinamasis ją mušė per nugarą už kažkokias žinutes. V. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad lyg ir 2024 m. birželio 21 d., tikrai buvo penktadienis, G. D. jai paskambino apsiverkusi ir pasakė, kad ją namuose primušė S. D., sudavė smūgius į nugarą, dėl ko ji juto labai stiprų skausmą. Maždaug po poros dienų, lyg ir buvo sekmadienis, G. D. jai paskambino ir pasakė, kad negali iškęsti skausmo ir eis iki Utenos skubios pagalbos skyriaus. Pasisiūlė ją pavėžėti, paėmė nuo namų ir nuvežė iki skubios pagalbos skyriaus (t.1, b. l. 117-120).
20. Liudytoja G. P., policijos pareigūnė, taip pat parodė, kad nukentėjusioji jai sakė, jog sutuoktinis jai suko rankas, delnais iš abiejų pusių mušė į veidą ir pargriovęs ant lovos apie 5 kartus trenkė kumščiu į apatinę nugaros dalį.
21. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad būtent kaltinamasis konflikto su nukentėjusiąja metu prieš ją smurtavo, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
22. Tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajai suko rankas, kumščiais mušė į nugaros sritį patvirtina objektyvūs medicininiai duomenys, kuriuose konstatuoti jai padaryti sužalojimai būtent šiose kūno vietose. VšĮ Utenos ligoninės G. D. ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuotos kraujosruvos dešinio dilbio, juosmens, kryžmens, kairės šlaunies srityje, kairiojo XI-to šonkaulio lūžis (t.1, b.l.74-75).
23. Byloje, išskyrus nukentėjusios parodymus, nėra jokių kitų objektyviais duomenimis patvirtintų įrodymų, kad kaltinamasis delnais ne mažiau kaip du kartus smogė jai į galvos sritį. Nukentėjusiajai sužalojimai galvos srityje nekonstatuoti. Kaltinamasis naudojęs tokį smurtą, kaip ir visą kitą smurtą prieš nukentėjusiąją, neigia. Nesant pakankamų įrodymų, kad S. D. delnais ne mažiau kaip du kartus smogė nukentėjusiajai į galvos sritį, ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama.
24. Kaltinamojo veika pagal G. D. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir kvalifikuojantį veikos padarymo šeimos nariui – sutuoktinei požymį sudaro nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sudėtį.
25. Kaltinamojo S. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
26. Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto būdamas neteistas, 5 metų laikotarpyje du kartus baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą, VRM pensininkas, į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas neįrašytas, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl jo elgesio nėra.
27. S. D. padarė tyčinį baigtą apysunkį smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai.
28. Kaltinamajam skirtina vienintelė sankcijoje už jo padarytą veiką numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis, nesant jo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių, atsižvelgiant į minėtus teigiamus asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo bausmės vidurkio iki minimumo (BK 61 straipsnis).
29. S. D. teisiamas pirmą kartą, pagal byloje nustatytas veikos padarymo aplinkybes akivaizdu, kad jis nusikalto spontaniškai, iš anksto nusikalstamų veiksmų neplanavo, jį charakterizuojantys duomenys iš esmės yra teigiami, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant bei skiriant įpareigojimus.
30. Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 75,15 eurų nukentėjusios gydymo išlaidų atlyginimo pagrįstas įrodymais (t.1, b.l. 94-97), kaltinamasis jį pripažįsta ir tenkinamas visa apimtimi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalis).
31. Kaltinamajam S. D. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios G. D., nesiartinti prie jos arčiau nei 15 metrų atstumu, uždraudžiant bendrauti ir ieškoti ryšių su ja, lankytis jos gyvenamojoje vietoje (t.2, b.l.4-5, 10-11, 18-19), naikintina.
32. Vaizdo įrašas (t.1, b.l.136) paliktinas saugoti byloje, remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
S. D. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams dviem mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: atsiprašyti nukentėjusios G. D., dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Priteisti iš S. D. 75,15 eurus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buv. Europos aikštė 1, LT-03505 Vilnius, sąskaitą Nr. LT217300010002484333.
Vaizdo įrašą palikti saugoti byloje, remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
S. D. panaikinti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios G. D., nesiartinti prie jos arčiau nei 15 metrų atstumu, uždraudžiant bendrauti ir ieškoti ryšių su ja, lankytis jos gyvenamojoje vietoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.