Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-481-755/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-481-755/2016, dėl nurodytos ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-4712-450/2016, sujungimo.

Panevėžio apygardos teismas sprendė, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl nurodytų civilinių bylų sujungimo, nes ginčai kildinami iš tos pačios sutarties, procese dalyvauja tos pačios šalys.

Civilinės bylos sujungtinos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, jog teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas).

Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 str.). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tarp jų ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.

Susipažinus su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO pateikiama informacija apie Panevėžio apygardos teisme ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas civilines bylas Nr. e2-481-755/2016 ir Nr. e2-4712-450/2016, yra pagrindas spręsti, kad šios civilinės bylos yra tarpusavyje susijusios ir jas sujungus ginčas bus išnagrinėtas operatyviau ir ekonomiškiau.

Nurodytose civilinėse bylose šalių reikalavimai kildinami iš tos pačios 2015 m. birželio 12 d. Rangos sutarties Nr. SRS 15-01. Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Vestartus“ prašo taikyti atsakovei UAB „Lakaja“ civilinę atsakomybę, nes pastaroji netinkamai įvykdė sutartį, t. y. atsakovė neperdavė sutartyje numatytų darbų nustatytais terminais, atsakovė nesutvarkė statybvietės ir neišvežė šiukšlių, atsakovės atlikti darbai yra nekokybiški. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismui pateiktu ieškiniu, ieškovė UAB „Lakaja“ siekia prisiteisti iš atsakovės UAB „Vestartus“ skolą ir delspinigius už statybos darbų atlikimą.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, abejose bylose turėtų būti nustatinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, vertinami iš esmės tie patys šalių argumentai ir įrodymai, todėl darytina išvada, jog bylų sujungimas nagrinėjamu atveju atitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, leistų koncentruotai ir ekonomiškai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. Be to, bylos gali būti susijusios prejudiciniais ryšiais. Vadinasi, sujungus bylas, bus išvengta vienos iš jų sustabdymo ir nereikės laukti vieno proceso pabaigos, kad būtų tęsiamas kitas procesas.

Atsižvelgiant į tai, kad abi sujungtinos bylos yra pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, todėl Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-481-755/2016, kuri Panevėžio apygardos teisme gauta 2016 m. birželio 6 d., turi būti prijungta prie Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-4712-450/2016, kuri Vilniaus apygardos teisme gauta 2016 m. gegužės 10 d. ir abi bylos perduotinos nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi CPK 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sujungti Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-481-755/2016 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-4712-450/2016, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-481-755/2016 prie civilinės bylos Nr. e2-4712-450/2016.

Panevėžio apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-481-755/2016 perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.