Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Sigitos Šabliauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. K., būdamas (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) akcininku ir direktoriumi, atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, žinodamas apie sunkią įmonės padėtį, jos nemokumą ir akivaizdžiai gresiantį bankrotą, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d., neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno kreditoriaus reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, o būtent: iš ilgalaikio turto ir prekių pardavimų gautų 79613,43 Eur pajamų, 77220 Eur panaudojo vieno kreditoriaus – (duomenys neskelbtini) kreditorinio reikalavimo tenkinimui; be to, (duomenys neskelbtini) pagal 2015-11-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)15 už 1815 Eur pardavė (duomenys neskelbtini) miltelinio dažymo liniją, pagal 2015-11-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)15 už 605 Eur pardavė krepšinio bloką, pagal 2015-11-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)15 už 3900 Eur pardavė automobilį „Fiat Ducato (duomenys neskelbtini) pagal 2015-11-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)15 už 4700 Eur pardavė automobilį „Lexus IS220, valst Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2015-11-12 tarpusavio skolų užskaitymo aktą padengė savo skolas (duomenys neskelbtini) 11020 Eur sumai, nors nuo 2008 metų bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams 23267,97 Eur sumai ir dėl to likusiems (duomenys neskelbtini) kreditoriams padarė 23267,97 Eur turtinės žalos.

2. Kaltinamasis V. K. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra įkurta 2003 m. rugsėjo 12 d., jos veikla buvo nestandartiniai gaminiai iš metalo, sporto įrangos gamyba. Nuo 2010-01-22 iki 2014-01-21 jis buvo vieninteliu (duomenys neskelbtini) akcininku, turėjo 100 procentų įmonės akcijų. (duomenys neskelbtini) direktoriumi jis buvo nuo pat įmonės įkūrimo iki bankroto paskelbimo 2016-12-08. 2014 m. sausio 21 d. dalį (duomenys neskelbtini) akcijų nupirko (duomenys neskelbtini), kuri užsiėmė marketingu. Tuo pat metu jis buvo ir (duomenys neskelbtini) direktoriumi. (duomenys neskelbtini) patalpos buvo (duomenys neskelbtini), kurios buvo nuomojamos. Minėtu adresu buvo statomas naujas įmonės pastatas, kurio statybai buvo paimta paskola iš (duomenys neskelbtini). Tačiau vėliau, krizės metu, įmonė negalėjo atsiskaityti bankui, todėl jis surado privačią bendrovę (duomenys neskelbtini), kuri grąžino įmonės vardu paimtą kreditą bankui ir metams buvo pasirašyta kreditavimo sutartis. Tačiau susidarė dar didesnės skolos, todėl įmonė turėjo minėtą pastatą parduoti kreditą suteikusiai įmonei (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo su įvairiomis įmonės, tame tarpe ir su (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą nuo 2003 metų vedė A. S.. Po (duomenys neskelbtini) bankroto paskelbimo A. S. perėjo dirbti į (duomenys neskelbtini). Nuo 2008 metų, prasidėjus krizei, sumažėjo užsakymų, jis darbuotojų atleisti neskubėjo, vis dar reikėjo mokėti jiems darbo užmokestį, reikėjo mokėti paskolą bankui, kreditus už įrangą ir automobilius. (duomenys neskelbtini) bendradarbiaudama su (duomenys neskelbtini) pavedimais iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą pervesdavo avansinius mokėjimus gamybos užsakymams. Tačiau buvo daug skolų, nesumokėtų mokesčių, todėl dalį tų pinigų iškarto nuskaičiuodavo bankas, mokesčių inspekcija, Sodra. Už likusią pinigų dalį buvo pagaminta produkcija, tačiau ne visa. Taip susidarė skolos (duomenys neskelbtini). Jis nešaukė akcininkų susirinkimo, nes tikėjosi, kad įmonė atsigaus, nes panaši įmonės padėtis jau yra buvusi ir įmonė tuo metu atsigavo. Tikėjosi sudaryti sutartį su mokesčių inspekcija atidėti PVM mokėjimą. Tokias sutartis jis yra sudaręs anksčiau ir įmonė buvo išmokėjusi tuos mokesčius. Jis nesitikėjo, kad bus iškelta bankroto byla, kadangi iki to laiko įmonė mokesčių inspekcijai nebuvo skolinga. Kadangi (duomenys neskelbtini) turėjo didžiausią skolą (duomenys neskelbtini), norėdamas atsikratyti tos skolos jis pardavė automobilius ,,Lexus“ ir ,,Fiat Ducato“, miltelinio dažymo liniją, krepšinio bloką (duomenys neskelbtini) ir gavosi taip, jog (duomenys neskelbtini) prekes nusipirko, tačiau pinigų nemokėjo, nes (duomenys neskelbtini) buvo skolingas ir šiomis prekėmis buvo padengta skola. Šiuo atveju buvo padengta 11020 eurų. Taip pat buvo surašyti visi prekių pardavimo dokumentai. Parodė, kad jis neturėjo jokio tikslo perkelti (duomenys neskelbtini) turto ir veiklos į (duomenys neskelbtini), tiesiog norėjo sumažinti esamą skolą. Jis manė, kad tai bus naudingas sandoris, kadangi (duomenys neskelbtini) buvo vienintelė įmonė, kurios pagalba (duomenys neskelbtini) galėjo vystyti savo veiklą. Jis nemokėjo kitiems kreditoriams eiliškumo tvarka, kadangi tikėjosi atsiskaityti vėliau, tikėjosi sudaryti su mokesčių inspekcija sutartį dėl vėlesnio PVM mokesčio sumokėjimo. Manė, kad įmonė atsistatys ir toliau vykdys savo veiklą. Nurodė, kad skolų sudengimo aktai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo surašyti. Visi (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai buvo pateikti bankroto administratoriui, jis pats juos nuvežė. Kiek prisimena, važiavo ne mažiau du kartus. Įmonės buhalterė sudėjo visus dokumentus, kurių reikalavo telefonu bankroto administratorius, į dėžutes, surašė lydraščius. Buhalterė taip pat surašė dokumentų lydraščius, kiek jų buvo, jis neprisimena. Jis nuvežė visus dokumentus bankroto administratoriui. Atvykus pas bankroto administratorių, jis peržiūrėjo lydraščius, nurodė visus dokumentus nunešti į kitą kabinetą ten dirbančioms darbuotojoms. Jis tuos dokumentus nunešė ir paliko kartu su lydraščiais. Bankroto administratorius nesutikrino atvežtų lydraščių su atvežtais dokumentais, nepasirašė ant lydraščių ir nedavė jokio dokumento, patvirtinančio (duomenys neskelbtini) dokumentų pateikimą. Kiek prisimena, pirmą kartą atvežė administratoriui ir įmonės antspaudą. Tas antspaudas, kiek prisimena, buvo kažkokiame plastikiniame maišelyje. Parodė, kad bankinius pavedimus jo nurodymu atlikdavo (duomenys neskelbtini) buhalterė A. S.. Prisijungimo teisė buvo išduota buhalterei A. S.. Įtarime nurodytus penkis bankinius pavedimus iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2015 metų spalio 8 dienos iki 2015 metų spalio 28 dienos bendrai 66200 Eur sumai atliko A. S.jo nurodymu. Jis nurodė pervesti visas tas sumas, kadangi (duomenys neskelbtini) buvo skolinga (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini) reikėjo pirkti žaliavas, iš kurių (duomenys neskelbtini) gamino įrenginius. Jis prisipažįsta, kad nesilaikė kreditorių eiliškumo ir pirmiausiai išmokėjo dalį skolų (duomenys neskelbtini), tačiau taip elgėsi nesavanaudiškai, o tiesiog norėjo išsaugoti (duomenys neskelbtini) veiklą ir toliau dirbti. Jis nesitikėjo, kad taip greitai bus iškelta įmonės bankroto byla. Savo kaltę jis pripažįsta, gailisi ir pasirengęs sumokėti teismo jam paskirtą baudą (3 t., 182–184 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. liudytojo G. G. parodymais apie tai, kad po 2016-12-21 jis siuntė pranešimus (duomenys neskelbtini) direktoriui V. K., adresu (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) turto ir dokumentų perdavimo. 2017-01-13 ir 2017-02-10 V. K. buvo atvykęs pas jį į biurą, esantį (duomenys neskelbtini) ir perdavė įmonės dokumentus. V. K. nurodė, kad įmonė turto neturi, atvežė tik dokumentus. Jis (liudytojas) buvo nuvykęs į įmonę ((duomenys neskelbtini)), tačiau nieko ten nerado, jokių iškabų apie įmonę nebuvo (1 t., 38 b. l.);

3.2. liudytojos A. S. parodymais apie tai, kad nuo 2003 metų (duomenys neskelbtini) dirbo buhaltere. Į darbą ją priėmė direktorius V. K.. (duomenys neskelbtini) veikla – sporto reikmenų gamyba ir pardavimas. Įmonė dirbo daugiausiai su biudžetinėmis įstaigomis. (duomenys neskelbtini) ofisas buvo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Gamybinės patalpos buvo nuomojamos tuo pačiu adresu iš (duomenys neskelbtini), vėliau buvo paimta paskola iš banko ir (duomenys neskelbtini) pastatė savo gamybines patalpas tuo pačiu adresu. Dažniausiai ji dirbdavo namuose (duomenys neskelbtini), kartais ir ofise. V. K. jai atveždavo pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus arba ji pati atvykdavo į ofisą jų paimti ir pagal tuos dokumentus (duomenys neskelbtini) programoje vedė įmonės apskaitą: kasą, banko išrašus, pirkimus, pardavimus, atskaitingus asmenis, apskaičiuodavo darbo užmokesčius, teikdavo deklaracijas VMI, Sodrai, dokumentus Registrų centrui. Vėliau, kai atsirado galimybė, minėtas deklaracijas teikė elektroniniu būdu, jos vardu buvo suteikta el. parašo teisė. Visos buhalterinių dokumentų ataskaitos buvo atspausdinamos ir kartu su gautais pirminiais dokumentais segamos į atskirus segtuvus. Visi buhalteriniai dokumentai buvo laikomi pas ją namuose, ofise buvo tik sutartys ir kt. su darbo sauga susiję dokumentai. Jai pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini), be jos dar dirbo 5 ar 6 asmenys, kurie dirbo gamyboje. Vėliau darbuotojų skaičius padidėjo, buvo apie 10 darbuotojų. Nuo pat pradžių (duomenys neskelbtini) dirbo pelningai. Tiksliai neprisimena, nuo kurių metų, bendrovės situacija suprastėjo, bendrovė pradėjo dirbti nuostolingai, nebuvo užsakymų, tačiau reikėjo mokėti mokesčius darbo užmokesčius. Direktorius V. K. tikėjosi, kad padėtis pagerės. Jis ieškojo užsakovų, bandė reklamuotis, tačiau šioje srityje yra ir daug konkurentų. Direktorius bandė ieškoti užsakovų užsienyje, kurį laiką įmonė dirbo su Latvijos įmonėmis. Vienu metu padėtis buvo pagerėjusi, tačiau vėliau vėl suprastėjo. Buvo neatsiskaitoma su tiekėjais, po kelis mėnesius nemokami darbo užmokesčiai ir mokesčiai. Tuomet direktorius pardavė (duomenys neskelbtini) priklausantį gamybinių patalpų ir ofiso pastatą, tačiau to neužteko, kadangi minėto pastato statybai buvo paimta paskola iš (duomenys neskelbtini), ir po pastato pardavimo didžiąją dalį pinigų reikėjo grąžinti bankui. Po pastato pardavimo (duomenys neskelbtini) nuomojosi tas pačias patalpas. Taip pat pusvelčiui buvo parduoti prieš tai lizingu pirkti automobiliai. Kadangi už didelę kainą jų niekas nepirko, jie buvo parduoti nebrangiai. Taip buvo išparduota didžioji dalis ilgalaikio (duomenys neskelbtini) turto. Buvo likę tik keli įrengimai, kurie vėliau taip pat buvo parduoti (duomenys neskelbtini). Vėliau buvo paskelbtas įmonės bankrotas. Nuo 2015 metų V. K. buvo paskirtas ir (duomenys neskelbtini) direktoriumi. (duomenys neskelbtini) veikla – taip pat sporto reikmenų gamyba. Ji dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2013 metų gruodžio mėnesio buhaltere, tvarkė įmonės bendrovės buhalterinę apskaitą. Ten dirba ir šiuo metu. Tuo metu (duomenys neskelbtini) patalpos buvo prekybos ir pramogų centre (duomenys neskelbtini). Bendrovė buvo registruota (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pardavinėjo sporto prekes ir inventorių, nupirktus iš (duomenys neskelbtini). Vėliau (duomenys neskelbtini) pirko produkciją iš (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini) jau nuomojosi gamybines patalpas iš (duomenys neskelbtini) ir gamino savo prekes. Tai turėtų patvirtinti sutartys ir pirkimų-pardavimų dokumentai. Iš atspausdintų ataskaitų (skolų tiekėjams) ji matė, kad buvo susidariusi skola (duomenys neskelbtini), tai matė ir pats direktorius. Kelintais metais tai buvo ir už ką susidarė minėta skola, ji neprisimena. Direktorius V. K. tikėjosi, kad įmonės padėtis pagerės. Tačiau padėtis nepagerėjo, iš (duomenys neskelbtini) darbuotojai perėjo į (duomenys neskelbtini). Už ką (duomenys neskelbtini) liko skolingas (duomenys neskelbtini), ji neprisimena. Tačiau ji nurodė, kad buvo surašyti skolų suderinimo aktai, tačiau nežino, ar jie visi buvo surašyti. Ji neturi jokių įmonės dokumentų, kadangi visus juos V. K. perdavė bankroto administratoriui. 2015 metais, tikslios datos neprisimena, ji, direktoriaus V. K. nurodymu, atliko pinigų pervedimus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Tačiau buvo ir daugiau pervedimų iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Visus bankinius pavedimus atliko ji tik direktoriaus V. K. nurodymu. Banko generatorius, o pradžioje kodų kortelė buvo išduota (duomenys neskelbtini), tačiau ji buvo įrašyta kaip naudotoja, todėl ir atliko visus bendrovės bankinius pavedimus direktoriaus nurodymu (1 t., 64–65 b. l.);

3.3. liudytojos A. S. papildomais parodymais apie tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d. (duomenys neskelbtini) buvo vedami šie dokumentai: ilgalaikio ir trumpalaikio turto žiniaraščiai, kuriuose buvo nurodomas prekių įsigijimas, nusidėvėjimas ir likutis; prekių apyvartų žiniaraščiai, kuriuose nurodomos užpajamuojamos prekės, vėliau, kai iš prekių pagaminamas gaminys, tos prekės (atsargos) buvo nurašomos prekių nurašymo aktais; ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktai, kuriuose buvo nurodoma turto įsigijimo data ir vertė, nusidėvėjimo metai, t. y. per kiek laiko nusidėvės; pirkėjų įsiskolinimų, skolų tiekėjams, avansinių sumų pagal sutartis buhalterinių sąskaitų apyvartų registrai buvo vedami tik jie buvo kitaip vadinami. Pirkėjų įsiskolinimai ir įmonės skolos tiekėjams buvo rašomos buhalterinėje programoje (duomenys neskelbtini) ir vadinamos debitorinės ir kreditorinės operacijos. Taip pat buvo rašomi gautų avansų apyvartos žiniaraščiai ar registrai, tiksliai neprisimena. Taip pat buvo vedami klientų apyvartos registrai, kuriuose ji nurodydavo pirkėją, prekės sumą, apmokėjimą ir rezultatą. Mokėtinų mokesčių buhalterinių sąskaitų apyvartos registrai nebuvo vedami. Minėtoje buhalterinėje programoje buvo suvedamos pirkimo ir pardavimo sąskaitos, pagal kurias ji pildydavo PVM deklaracijas, o darbuotojų gyventojų pajamų deklaracijas pildė iš darbo užmokesčio žiniaraščių. Visus šiuos nurodytus žiniaraščius ji pildė buhalterinėje programoje (duomenys neskelbtini) ir visi šie dokumentai buvo atspausdinami ir segami į atskirus segtuvus. Visi šie segtuvai kartu su kitais įmonės dokumentais buvo laikomi pas ją namuose, (duomenys neskelbtini). Po to, kai bankroto administratorius pareikalavo įmonės dokumentų, visi šie dokumentai buvo sudėti į dėžes ir (duomenys neskelbtini) direktorius V. K. juos nuvežė bankroto administratoriui su jos surašytais lydraščiais pavadinimu ,,Dokumentų pateikimas“, ant kurių surašė visus pateikiamus dokumentus ir pateikimo datą. Šie lydraščiai buvo pateikiami kartu su dokumentais, tačiau administratorius nepateikė jokio rašto ar raštiško patvirtinimo, kad minėtus dokumentus jis gavo (1 t., 68–69 b. l.);

3.4. specialisto išvada, iš kurios matyti, kad 2012 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) buvo nemoki ir neturėjo pakankamai realių finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais ir valstybės biudžetu, vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesiėmė veiksmų bendrovės finansinei padėčiai pakeisti, tuo blogindamas bendrovės finansinius rodiklius. Būdama nemoki bendrovė toliau vykdė veiklą, sudarinėjo sandorius, t. y. 2014 metais palyginus su 2013 metų pardavimais, 2014 metais pardavimai sumažėjo 68,95 % (nuo 123771,16 Eur iki 38432,39 Eur) ir visų 2014 metų pardavimų 79,36 % sudarė suteiktos paslaugos susijusiai įmonei (duomenys neskelbtini) už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas; 2012-12-31, 2013-12-31, 2014-12-31 ataskaitinėmis datomis bendrovės finansiniai rodikliai buvo žemi arba nepatenkinami, nes bendrovės turtas visą šį laikotarpį buvo finansuotas skolintomis lėšomis; nuo 2014-01-21 (duomenys neskelbtini) įsigijo 48 % (duomenys neskelbtini) akcijų ir įmonės tapo susijusiomis įmonėmis bei nuo 2015-06-11 V. K. (likusių 52 % akcijų savininkas) atliko (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas; dalis darbuotojų iš (duomenys neskelbtini) 2013, 2014 metais perėjo dirbti į (duomenys neskelbtini); laikotarpiu nuo 2015-11-10 iki 2015-11-12 (duomenys neskelbtini) akcininkei, susijusiai įmonei (duomenys neskelbtini), pardavė ilgalaikio turto ir prekių iš viso už 11020 Eur, ar šie sandoriai buvo pelningi nėra galimybės nustatyti, nes tyrimui nepateikti (duomenys neskelbtini) ilgalaikio ir trumpalaikio turto bei atsargų apskaitos registrai, ilgalaikio turto apskaitos kortelės; laikotarpiu nuo 2015-10-08 iki 2015-11-12 iš ilgalaikio turto ir prekių pardavimų gautų 79613,43 Eur pajamų, kurias galėjo laikantis mokėjimų eiliškumo tvarkos panaudoti visų kreditorinių reikalavimų dengimui, 77220 Eur panaudojo vieno kreditoriaus (duomenys neskelbtini) kreditorinio reikalavimo tenkinimui; 2015-12-31 pardavus ilgalaikį turtą, nuosavas kapitalas tapo neigiamas, veikla buvo nuostolinga ir 2015 metų nuostoliai nebuvo dengiami 2016 metais bei nebuvo atkurtas nuosavas kapitalas iki ½ įstatinio kapitalo dydžio (1 t., 131–171 b. l.);

3.5. AB „SEB bankas“ mokėjimo nurodymais, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-10-15 iki 2015-10-28 (duomenys neskelbtini) atliko penkis piniginių lėšų pervedimus į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą 66200 Eur sumai (1 t., 121–125 b. l.);

3.6. PVM sąskaitomis faktūromis, pirkimo-pardavimo sutartimis, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) pardavė (duomenys neskelbtini) miltelinio dažymo liniją, krepšinio bloką, automobilius „Fiat Ducato (duomenys neskelbtini) ir „Lexus IS220“ (1 t., 115–120 b. l.);

3.7. tarpusavio skolų užskaitymo aktu, iš kurio matyti, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo atliktas priešpriešinių vienarūšių piniginių skolų įskaitymas 11020 Eur sumai (1 t., 147 b. l.);

3.8. Panevėžio apygardos teismo procesiniais sprendimais, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla; bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirtas (duomenys neskelbtini); patvirtintas B(duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašas bei jų finansinių reikalavimų dydis; (duomenys neskelbtini) bankrotas pripažintas tyčiniu (1 t., 2–5, 23–25, 156 b. l.);

3.9. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) juridinio asmens išrašais, iš kurių matyti, kad V. K. (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjo nuo 2003-09-12 iki 2016-12-27, o (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas eina nuo 2015-06-17 (1 t., 26–32 b. l.);

3.10. VĮ „Registrų centras“ pateiktu (duomenys neskelbtini) akcininkų sąrašu, iš kurio matyti, kad nuo 2014-01-21 48 vnt. paprastų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų įgijo (duomenys neskelbtini) (1 t., 178 b. l.);

3.11. taikos sutartimi ir Vilniaus apygardos teismo procesiniu sprendimu, iš kurių matyti, kad tarp B(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei V. K. buvo sudaryta taikos sutartis, kuria B(duomenys neskelbtini) atsisako reikalavimo 51442,15 Eur sumai, (duomenys neskelbtini) bei V. K. sumokėjus 7000 Eur B(duomenys neskelbtini); ši sutartis buvo patvirtina teismo (1 t., 46 b. l.; 3 t., 119–121 b. l.).

4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis V. K. kaltinime nurodytu laikotarpiu ir nurodytoje vietoje, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno kreditoriaus reikalavimus ir dėl to padarė 23267,97 Eur turtinę žalą likusiems kreditoriams. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo V. K. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausos metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 208 straipsnio 1 dalį.

5. BK 208 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam V. K. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2019 m. birželio 3 d. buvo surašytas pranešimas (3 t., 190–192 b. l.), kuriame nurodyta, jog jam žinoma galimybė užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės, jis pritaria prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausme ir jos dydžiu, prašo leisti baudą sumokėti dalimis.

6. Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (neteistas; baustas administracine tvarka, paskirtas nuobaudas įvykdęs, dirba) (3 t., 194–198 b. l.)), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – baudą, kuri yra žymiai mažesnė už nusikaltimo padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytos tokios bausmės vidurkį (baudos dydis iki 500 MGL) ir kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama vienu trečdaliu.

8. Kaltinamajam V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., 187–188 b. l.), kuri, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikinama.

9. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti – (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai ir jų kopijos, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (iš viso 7 dėžės) (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 54–55, 57, 84–86 b. l.; 3 t., 118 b. l.), perduodami saugoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos archyvui.

10. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 30 MGL (1129 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų)) dydžio bauda.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 20 MGL (753 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų)) dydžio baudos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti – (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus ir jų kopijas, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (iš viso 7 dėžės), perduoti saugoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos archyvui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti V. K., kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedime (pavedimuose) (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti baudžiamosios bylos numerį (duomenys neskelbtini), o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nesutikdamas su paskirta bausme V. K. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. V. K. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.