- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-891-186/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis, Egidijus Žironas (pran.)
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- V. T.
- Advokatai
- Linas Jakas
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui V. T. dėl 36 107,45 Lt nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. T. , prašydamas priteisti iš atsakovo 36107,45 Lt nuostolių atlyginimo, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2005-06-16 tarp UAB „Restruktūrita“ ir UAB „Zorsus“ buvo sudaryta rangos darbų sutartis, pagal kurią UAB „Zorsus“ įsipareigojo atlikti sutartyje nurodytus rangos darbus, o UAB „Restruktūrita“ įsipareigojo sumokėti rangovui sutartimi sulygtą kainą. Užsakovo turtinių įsipareigojimų rangovui įvykdymui užtikrinti ieškovas, būdamas UAB „Restruktūrita“ akcininku, užtikrindamas piniginės prievolės pagal rangos sutartį įvykdymą, sumokėjo V. T. , ėjusiam UAB „Zorsus“ direktoriaus pareigas, 33705 Lt dydžio užstatą, ką šalys patvirtino 2005-06-21 pasirašydamos pinigų perdavimo aktą. Atsakovui atlikus rangos sutartimi sulygtus rangos darbus, užsakovas sumokėjo UAB „Zorsus“ visą sutartyje numatytą kainą, tačiau atsakovas užstato negrąžino. Atsižvelgiant į tai, nurodė ieškovas, atsakovas privalo atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius, o jo privaloma grąžinti užstato suma turi būti didinama LR CK 6.210 str. 1 d. nustatytu palūkanų dydžiu, skaičiuojant jas nuo 2005-07-29. Tokiu būdu bendras atlygintinų nuostolių dydis – 36107,45 Lt (33 705 Lt + 2402,45 Lt).
Atsakovas V. T. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis skolino ieškovui pinigus, kurių grąžinimą šalys patvirtino, pasirašydamos 2005-06-21 pinigų perdavimo aktą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2007-05-23 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo V. S. 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai. Teismas nurodė, jog ieškovo pateiktas pinigų perdavimo aktas įrodo tik pinigų perdavimo faktą, tačiau šis faktas savaime nesukuria prievolės sugrąžinti gautus pinigus. Akte nenurodyta, kad gavusi pagal aktą pinigus šalis yra skolininkas, o perdavęs pinigus ieškovas yra kreditorius, nenurodyta, kad atsakovas prisiima prievolę grąžinti gautus pinigus, o ieškovas prisiima prievolę juos priimti. Teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pinigų perdavimo aktą aiškinti plečiamai, pagal ieškovo nurodytas aplinkybes, jog ieškovas neįrodė, kad perdavimo akte įvardinti pinigai buvo perduoti rangos sutarties įvykdymo užtikrinimui ir konstatavo, kad 2005-06-16 rangos sutartis ir 2005-06-21 pinigų perdavimo aktas nėra priežastiniame santykyje.
Šalies argumentai
Ieškovas V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-05-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Teismas nepagrįstai sprendė, jog 2005-06-21 pinigų perdavimo aktu nebuvo siekiama užtikrinti rangos sutarties įvykdymą ir kad minėtu aktu ieškovas atsakovui perdavė užstatą. Įstatymas tokio prievolės įvykdymo užtikrinimo nedraudžia, šalys pasirašydamos šį aktą jį suprato kaip rangos sutartimi prisiimamų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatinėjo priežastinį ryšį tarp rangos sutarties ir pinigų perdavimo akto, kadangi priežastinis ryšys yra viena iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, o prievolės įvykdymo užtikrinimas yra papildoma, šalutinė prievolė, kurios atsiradimą nulemia pagrindinės prievolės buvimas. Net ir nusprendus, kad perduoti pinigai nebuvo ieškovo prievolių pagal rangos sutartį įvykdymo užtikrinimas, atsakovui bet kokiu atveju tenka pareiga grąžinti 2005-06-21 pinigų perdavimo aktu gautus pinigus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas įrodė faktinį ieškinio pagrindą, o teismas pripažino įrodytu patį pinigų perdavimo atsakovui faktą. Byloje nėra duomenų apie neatlygintiną pinigų perdavimo, o atsakovas neįrodė paskolos santykių tarp šalių buvimo. Todėl teismas, atsižvelgiant į jam tenkančią pareigą pritaikyti teisės normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą, turėjo tenkinti ieškinį priteisinat iš atsakovo be pagrindo įgytą turtą.
Atsiliepimas
Atsakovas V. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-05-23 sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas pareigos neperžengti apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių netinkamo vertinimo ir pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė neįrodytas ieškinyje nurodytas faktines bylos aplinkybes, jog ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo nuostolių suma, grindžiama 2005-06-21 pinigų perdavimo aktu, susidarė ieškovui sumokant užstatą, kurį šalys pasirinko kaip 2005-06-16 rangos sutarties pagrindu kylančios užsakovo UAB „Restruktūrita“ piniginės prievolės rangovui UAB „Zorsus“ užtikrinimo būdą. LR CK 6.70 str. nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Šalys sutartimi gali numatyti ir kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, tame tarpe ir užstatą. Vadovaujantis LR CPK 178 str., būtent ieškovui teko pareiga įrodyti, jog šalys susitarė dėl užstato kaip užsakovo piniginės prievolės pagal 2005-06-16 rangos sutartį užtikrinimo būdo. Ieškovas šalių susitarimo buvimą dėl užstato kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo įrodinėjo vieninteliu įrodymu – 2005-06-21 pinigų perdavimo aktu. Šiame akte užfiksuota ir šalių parašais patvirtinta, jog V. T. iš V. S. gavo 33 705 Lt. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino 2005-06-21 pinigų perdavimo akto įrodomąją reikšmę. Šiame akte užfiksuotas pinigų gavimo faktas neįrodo susitarimo dėl užstato kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo buvimo. Tokio susitarimo nėra ir pagrindinėje 2005-06-16 rangos sutartyje, kurios tekstas yra išsamus, teisiškai pakankamai išsamus. Be to, nesutampa 2005-06-16 rangos sutarties šalys su pinigus pagal 2005-06-21 pinigų perdavimo aktą perdavusia ir priėmusia šalimis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė savo reiškiamus reikalavimus patvirtinančio faktinio ieškinio pagrindo. Kadangi užstatas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas yra papildoma, šalutinė prievolė, lyginant su UAB „Restruktūrita“ pagrindine prievole pagal 2005-06-16 rangos sutartį, kurios įvykdymas, pasak ieškovo, buvo užtikrintas užstatu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ryšio tarp šių prievolių buvimo.
Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apelianto argumentus, jog fakto dėl pinigų perdavimo atsakovui V. T. įrodymas, o taip pat ta aplinkybė, jog atsakovas neįrodė tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių, sąlygojo teismo pareigą pritaikius tinkamą teisės normą priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys. Tai paaiškina rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principai (LR CPK 5 str., 13 str.). Kai byloje pareikštas tik ieškinys, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis. Ieškinio ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas – tai ieškininiame pareiškime ieškovo suformuluotas materialinis teisinis reikalavimas atsakovui (LR CPK 146 str. 2 d. 7 p.). Faktinį ieškinio pagrindą sudaro ieškininiame pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (LR CPK 146 str. 2 d. 6 p.). Ieškovas ieškinyje privalo nurodyti būtent faktinį, o ne teisinį ieškinio pagrindą, kadangi teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas yra saistomas ieškovo nurodytu faktiniu ieškinio pagrindu ir turi parinkti ir pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio pagrindą, turėjo teismas. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo (LR CPK 265 str. 2 d.).
Ieškovas V. S. ieškinio pagrindu nurodo 33705 Lt užstato sumos kaip UAB „Restruktūrita“ piniginės prievolės pagal 2005-06-16 rangos sutartį įvykdymą užtikrinančios priemonės sumokėjimą atsakovui ir dėl to ieškovo patirtus nuostolius, kai jam tinkamai įvykdžius pagrindinę piniginę prievolę nebuvo grąžinta užstato suma. Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Todėl teismas dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo turėjo spręsti ieškovo nurodyto ieškinio faktinio pagrindo ribose, nes būtent ieškovui tenka pareiga nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžia ieškinio dalyką. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog pinigų perdavimo atsakovui V. T. fakto įrodymas buvo pakankamas pagrindas teismui pritaikius tinkamą teisės normą tenkinti ieškovo reikalavimus. Ieškovo pareiga ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą apima ir pareigą nurodyti teisinius santykius, iš kurių ieškovas kildina savo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ieškovo reikalavimo atlyginti nuostolius, kylančius iš rangos teisinių santykių, pagrįstumo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčas byloje išspręstas neįvertinus ieškinio faktinio pagrindo ir netinkamai pritaikius ginčo santykius reglamentuojančias materialines teisės normas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-05-23 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo V. S. atsakovo V. T. naudai priteistinos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kurios, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, ankstesnį dalyvavimą šioje byloje mažinamos iki 500 Lt (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.