- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-165-378/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gražina Davidonienė (pirm.), Leonas Jachimavičius, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- E. A. M., UAB „Neolara“, M. K., M. M.
- Advokatai
- Marytė Vietaitė, Sniežana Raižienė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Neolara“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 09 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovams UAB „Neolara“, E. A. M. , M. K. ir M. M. dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, dėl tvirtinamojo įrašo panaikinimo bei sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ieškovė J. A. Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovams UAB “Neolara“, Eugenijui A. M. , M. K. , M. M. ir prašė pripažinti negaliojančiu
2005-07-23 UAB “Neolara“ akcininkų susirinkimo sprendimą Nr.050723-1s;
2005-08-05 UAB “Neolara“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr.050805-1s dėl įmonės įstatinio kapitalo didinimo papildomais akcininkų įnašais;
2005-08-08 akcijų pasirašymo sutartį, sudarytą tarp UAB “Neolara“ ir E. A. M. .
Panaikinti Kauno rajono 2 –ojo notarų biuro notarės R. B. 2005-09-05 tvirtinamąjį įrašą kaip teisinį pagrindą Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui įregistruoti UAB “Neolara“ įstatinio kapitalo padidinimą.
Pripažinti negaliojančia iš dalies akcijų dovanojimo sutartį, sudarytą 2005-09-07 tarp E. A. M. ir M. M. , pagal kurią E.A. M. perleido M. M. UAB “Neolara“ 7500 paprastųjų vardinių akcijų;
Pripažinti negaliojančia iš dalies akcijų dovanojimo sutartį, sudarytą 2005-09-07 tarp E. A. M. ir M. K. , pagal kurią E.A. M. perleido M. K. UAB “Neolara“ 7500 paprastųjų vardinių akcijų.
Pripažinti negaliojančia 2006-02-25 akcijų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp E. A. M. ir M. M. , pagal kurią E.A. M. padovanojo M. M. 5000 UAB “Neolara“ paprastųjų vardinių akcijų;
Pripažinti negaliojančia 2006-02-25 akcijų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp E. A. M. ir M. K. , pagal kurią E.A. M. padovanojo M. K. 5000 UAB “Neolara“ paprastųjų vardinių akcijų.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad ji yra UAB “Neolara“ akcininkė, turinti 50 % visų bendrovės akcijų. 2005-08-10 registruotu laišku ieškovė gavo pranešimą pasirašyti akcijų pasirašymo sutartį, iš kurios turinio sužinojo, kad 2005-08-05 įvyko UAB “Neolara“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo priimtas sprendimas padidinti įmonės įstatinį kapitalą papildomais akcininkų įnašais. Ieškovės nuomone, šiame susirinkime priimti nutarimai turi būti pripažinti negaliojančiais. Ieškovė buvo informuota, jog 2005-07-23 šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, tačiau ieškovei atvykus į susirinkimą jis neįvyko, nes nebuvo paruoštas sprendimas ir nebuvo advokato. Tuo tarpu bendrovės direktorius 2005-07-23 surašė akcininkų susirinkimo sprendimą Nr.050723-1s, kuriame konstatavo, kad susirinkimas neįvyko dėl kvorumo nebuvimo. Taip pat neįvyko ir 2005-07-31 susirinkimas. Ieškovė nurodė, kad jai pareikalavus, ji gavo 2005-08-05 akcininkų susirinkimo sprendimą Nr.0500805-1s ir pranešimo kopiją, iš kurio turinio matyti, kad 2005-07-25 yra surašytas pranešimas, kad pakartotinis susirinkimas įvyks 2005-08-05, tačiau šio pranešimo ieškovė negavo. Ieškovės teigimu, bendrovės direktorius, kuris yra ir 50 % bendrovės akcijų savininkas, pasinaudojo tarnybine padėtimi ir tyčia suklaidino ieškovę organizuodamas susirinkimus, tam, kad būtų galima priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą nedalyvaujant ieškovei, tikslu pakeisti bendrovės akcijų procentinę išraišką, naudingą bendrovės direktoriui E.A. M. . Ieškovės nuomone 2005-08-05 visuotinis akcininkų susirikimo sprendimas padidinti įstatinį kapitalą pripažintinas negaliojančiu, kadangi nebuvo laikomasi jo sušaukimo ir pravedimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Teismas nustatė, jog ieškovė ir atsakovas E.A. M. yra UAB ”Neolara” akcininkai, kurie iki bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo valdė po 50 % bendrovės akcijų. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, konstatavo, jog 2005-07-23 susirinkimas galėjo įvykti, todėl nebuvo jokio pagrindo šaukti pakartotinį susirinkimą. Teismas padarė išvadas, jog E.A. M. būdamas bendrovės direktoriumi bei akcininku, pasinaudojo savo padėtimi ir tyčia suklaidino ieškovę žodžiu įvardindamas vienokią susirinkimo neįvykimo priežastį, o sprendime nurodydamas visiškai kitokią, tokiu būdu pažeisdamas jos, kaip akcininkės teisę dalyvauti akcininkų sprendime ir balsuoti, todėl ieškovės reikalavimą pripažinti 2005-07-23 susirinkimo sprendimą negaliojančiu tenkintino. Taip pat teismas nustatė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė buvo informuota, kad susirinkimo data iš 2005-07-31 perkelta į 2005-08-05, todėl buvo pažeista akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka numatyta tiek bendrovės įstatuose, tiek Akcinės bendrovės įstatymo nuostatose. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė ir atsakovas iki bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo valdė po 50 % bendrovės akcijų, nustatė, kad atsakovas, keisdamas susirinkimo datas, siekė apriboti ieškovės įtaką balsavimo rezultatams ir ginčijamu sprendimu iš ieškovės buvo atimta galimybė turėti sprendžiamąjį balsą. Todėl ieškovės reikalavimus pripažinti neteisėtu UAB ”Neolara” įstatinio kapitalo padidinimą bei 2005-08-05 akcininkų susirinkimo sprendimą negaliojančiu tenkino. Kadangi teismas nustatė, jog bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas ir akcijos išleistos neteisėtai, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, todėl teismas akcijų pasirašymo sutartis bei dovanojimo sutartis pripažino neteisėtomis. Vadovaujantis LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 23 p., teismas 2005-09-07 dovanojimo sandorius pripažino negaliojančiais dalyje dėl 7 500 akcijų, nes pirmiausia atsakovas padovanojo po lygiai (t.y. po 2 500) jau turėtų akcijas ir atitinkamai po 7 500 akcijų, įsigytų neteisėtai padidinus bendrovės įstatinį kapitalą
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB “Neolara“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Apeliantas nurodė, jog teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė materialinės bei procesinės teisės normas. Teismas, pripažindamas 2005-07-23 UAB “Neolara“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr.050723-1s negaliojančiu, vienašališkai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai priimdamas tik ieškovės pateiktus argumentus bei atmesdamas atsakovo pateiktus argumentus. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, jog antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas turi įrodomąją galią, kadangi sutinkamai su CPK 197 str. 2 d. antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neatitinka Antstolių įstatymo 23 str. 4 d. Taip pat skunde nurodoma, kad pati ieškovė neketino dalyvauti 2005-07-23 bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime ir šiai situacijai pasiruošė iš anksto pasikviesdama antstolį, kad jis patvirtintų, jog bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko neva dėl bendrovės direktoriaus kaltės. Teismas neatsižvelgė į tai, jog bendrovių akcininkai nevyksta į visuotinius bendrovės susirinkimus kartu su antstoliais, nes akcininkų susirinkimuose turi teisę dalyvauti tik bendrovės akcininkai. Taip pat apeliantas nurodė, kad teismas rėmėsi bendrovės įstatų redakcija, kuri juridinių asmenų registre buvo įregistruota jau po ginčijamų akcininkų susirinkimų pravedimų, t.y. po 2005-09-07. Tuo tarpu pagal 2004-09-27 bendrovės įstatų redakcijos 7.10 p. buvo numatyta, kad jeigu šaukiamas pakartotinis susirinkimas, akcininkams turi būti pranešta pasirašytinai arba registruotu laišku likus ne mažiau kaip 10 dienų iki jo. Tai bendrovės direktorius ir padarė vadovaudamasis galiojančiais bendrovės įstatais, t.y. sprendimas perkelti pakartotinio akcininkų susirinkimo datą iš 2005-07-31 į 2005-08-05 yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovei apie susirinkimo datos perkėlimą buvo pranešta registruotu laišku, teismui pateiktas pranešimas apie šio laiško įteikimą. Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog šio laiško, kuriame buvo pranešimas, negavo. Todėl atsižvelgiant į tai, apelianto manymu teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 2005-08-05 akcininkų susirinkimas buvo pravestas pažeidžiant jo sušaukimo tvarką. Sprendime teismas neteisingai nustatė, jog susirinkime priimtas sprendimas neigiamai įtakos ieškovės kaip akcininkės teises, nes ginčijamu sprendimu iš ieškovės buvo atimta galimybė turėti sprendžiamą balsą. Apeliantas nurodė, kad šalys turėjo po 50 % bendrovės akcijų, priėmus sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą 90 000 Lt išleidžiant 90 000 vnt. vieno lito nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų, E.A. M. įsigijo tik dalį akcijų – 45000 vnt. , o likusią dalį ( 45000 vnt.) buvo pasiūlyta įsigyti ieškovei ir ji būtų turėjusi tą pačią dalį – 50 %visų bendrovės akcijų. Bendrovė teisėtai padidino įstatinį kapitalą išleisdama naujas akcijas, šias akcijas įsigyti turėjo bendrovės akcininkai, todėl E.A. M. įsigydamas 45 000 vnt. bendrovės akcijų ir už jas apmokėdamas nepažeidė įstatymų nustatytos tvarkos. Dėl to, apelianto teigimu, teismui nebuvo pagrindo tenkinti ieškinį dalyje dėl akcijų pasirašymo sutarčių, bei dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Atsakovai M. M. , E. A. M. ir M. K. prisidėjo prie apeliacinio skundo ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. A. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė nurodė, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė buvo atvykusi į pirmąjį susirinkimą, kuris turėjo įvykti 2005-07-23, tačiau kuris neįvyko dėl bendrovės direktoriaus kaltės. Kadangi tarp šalių, kaip bendrovės akcininkų, buvo konfliktas, todėl ieškovė pasielgė apdairiai atvykdama į susirinkimą su antstoliu, kuris surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir teismas šiuo protokolu pagrįstai rėmėsi. Taip pat teismas, ieškovės teigimu, pagrįstai nustatė, jog atsakovui pagrindo keisti pakartotinio susirinkimo datos nebuvo jokio pagrindo, kadangi ieškovė gavusi 2005-06-21 pranešimą apie šaukiamą susirinkimą, kuriame taip pat buvo nurodyta jog neįvykus susirinkimui, pakartotinis susirinkimas įvyks 2005-07-31, jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovės teigimu, teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovei buvo išsiųstas pranešimas apie įvyksiantį susirinkimą 2005-08-05.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas ir atstovė pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė panaikinti. Ieškovė ir jos atstovė pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad, nagrinėjant ginčus dėl visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, būtina atsižvelgti į tai, kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, nustatančios visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų negaliojimo pagrindus, turi dvejopą paskirtį. Viena vertus, šios teisės normos skirtos apsaugoti akcininkų interesus, kad nebūtų priimami neteisėti nutarimai, pažeidžiantys akcininkų turtines ar neturtines teises, taip pat viešąjį interesą, kita vertus – apsaugoti pačios akcinės bendrovės bei už ginčijamą nutarimą balsavusių akcininkų teises, kad nepagrįstais ieškiniais bendrovei nebūtų daroma žala, sutrukdant jos veiklą ar kenkiant teisėtiems bendrovės interesams. Taigi sprendžiant pirmiau nurodytus ginčus svarbu yra siekti suderinti akcininkų ir bendrovės interesus, išlaikyti jų pusiausvyrą. Akcininkas, reiškiantis ieškinį dėl akcinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, turi ne tik nurodyti, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą nutarimą, bet ir kuo tokio nutarimo priėmimas pažeidė šio akcininko teises ar teisėtus interesus. Be to, byloje turi būti nustatyta, kad pažeidimo (jeigu toks konstatuojamas) negalima pašalinti niekaip kitaip, o tik pripažinus ginčijamą nutarimą negaliojančiu. Taip pat svarbu ir tai, kad teismas, spręsdamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, turi išsiaiškinti, kokią įtaką ginčijamo nutarimo priėmimui būtų turėjęs ieškovas, jeigu pažeidimų nebūtų padaryta ir jis būtų dalyvavęs ir balsavęs susirinkime. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimai neturėtų būti pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų pasekmių nei bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2001, 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002, 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003, ir kt.). Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo šios nusistovėjusios teismų praktikos nagrinėjamoje byloje nuosekliai laikėsi.
Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame dienraštyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Šioje normoje nustatyti visi trys pranešimo apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą būdai yra lygiaverčiai ir kiekviena bendrovė turi teisę pasirinkti patį optimaliausią, ekonomiškiausią ir visuotinai (akcininkų atžvilgiu) priimtiniausią būdą. Šio pranešimo būdas didžia dalimi priklauso nuo akcininkų skaičiaus, jų gyvenamosios ar darbo vietos. Tais atvejais, kai akcininkų yra daug, racionaliausias būdas yra pranešimą apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą viešai paskelbti įstatuose nurodytame dienraštyje. Kai akcininkų yra keletas, paprastai taikomas Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nurodytas būdas – pranešimas išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas kiekvienam akcininkui pasirašytinai. Pastarasis būdas dažniausiai taikomas tada, kai akcininkai dirba toje bendrovėje arba dėl kitų priežasčių su jais reguliariai bendraujama. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendrovėje yra tik du akcininkai, turinys po 50 procentų akcijų, atsakovo buveinė buvo tame pačiame pastate, kuriame dirba ieškovė. Tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad tarp šalių yra susiklosčiusi akivaizdžiai konfliktinė situacija ir šalys tarpusavyje bendrauja tik registruotu paštu. Iš ieškovės pareikštų reikalavimų turinio akivaizdu, kad ji siekia neprarasti įtakos bendrovės valdyme, kaip 50 procentų akcijų turėtoja. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visus pažeidimus, kaip turėjusius neigiamas pasekmes ieškovės J. A. , kaip akcininkės, interesams.
Vienu iš savo reikalavimų ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu 2005-07-23 UAB “Neolara“ akcininkų susirinkimo sprendimą Nr.050723-1s, tuo pagrindu, kad jame nurodyta neteisinga susirinkimo neįvykimo priežastis. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino ir pagrįstai sprendė, jog susirinkimas neįvyko ne dėl to, kad į jį neatvyko ieškovė J. A. , o dėl paties atsakovo nurodytos priežasties – nesant tinkamo pasirengimo susirinkimui. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrindė byloje surinktais įrodymais – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b.l.9). Kolegija atmeta apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog šis protokolas nevertintinas kaip įrodymas byloje, dėl jų nepagrįstumo. Visų pirma, kolegija nesutinka su apelianto nuomone, jog tik teismo pavedimu surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas gali būti laikomas įrodymu. Antstolių įstatymo 23 straipsnio 4 dalis suteikia teisę antstoliui konstatuoti faktines aplinkybes fizinių ar juridinių asmenų prašymu. To paties straipsnio 1 dalis nustato kokius reikalavimus turi atitikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Kolegija konstatuoja, jog ieškovės pateiktas protokolas tokius reikalavimus atitinka ir sprendžia, jog nesavalaikis šio protokolo perdavimas į Antstolių informacinės sistemos duomenų bazę nedaro savaime jo negaliojančiu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.400 patvirtinti Antstolių informacinės sistemos nuostatai numato šios sistemos paskirtį: tai duomenų gavimas, saugojimas, sisteminimas ir naudojimas. Antstolių įstatymo 23 straipsnio 3 dalis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kaip oficialaus rašytinio įrodymo įrodomąją galią sieja ne su jo registracija, o su surašymo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį dokumentą vertino ir juo vadovavosi kaip įrodymu. Kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, paminėtų įrodymų pagrindu, pagrįstai pripažino negaliojančiu 2005-07-23 UAB “Neolara“ akcininkų susirinkimo sprendimą Nr.050723-1s, kadangi jis pažeidė ieškovės teises ta prasme, jog sąlygojo pakartotinio susirinkimo sušaukimą, nors tam nebuvo jokio pagrindo.
Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, kuriais remdamasis teismas pripažino negaliojančiu 2005-08-05 UAB “Neolara“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr.050805-1s dėl įmonės įstatinio kapitalo didinimo papildomais akcininkų įnašais. Teismas pagrįstai konstatavo, kad susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant įstatymais nustatytą tvarką. Ta aplinkybė, kad ginčo santykių atsiradimo metu galiojusi UAB „Neolara“ įstatų redakcija numatė, kad jeigu šaukiamas pakartotinis susirinkimas, akcininkams turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 10 dienų iki jo, šiuo atveju esminės reikšmės neturi (b.l.65, t.3). Bet kuriuo atveju, atsakovas turėjo pareigą ieškovę tinkamai apie tokį susirinkimą informuoti. Pažymėtina tai, kad apeliantas teismo sprendime išdėstytų argumentų, jog jis ieškovei atsiuntė kitus dokumentus, o ne pranešimą apie pakeistą pakartotinio susirinkimo datą, neįrodė, apeliacinės instancijos teisme leistinais įrodymais taip pat nepaneigė (CPK 178 str.). Esant tokiai situacijai, atsižvelgiant į tai, kad visa korespondencija ieškovei buvo siunčiama paštu, jis turėjo teisę pateikti teismui įrodymus apie 2005-07-22 informacijos išsiuntimą kitu laišku (b.l.14, t.1), kadangi ieškovė įrodė šią informaciją gavusi būtent 2005-07-29 (t.1, b.l.15). Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė turėjo (turi) 50 procentų akcijų, kad 2005 m. rugpjūčio 05 d. pakartotiniame akcininkų susirinkime priimti labai svarbūs bendrovei sprendimai – dėl įstatinio kapitalo padidinimo, kuriems priimant paprastame (ne pakartotiniame) visuotiniame akcininkų susirinkime būtų reikėję kvalifikuotos balsų daugumos ir ieškovės balsas būtų turėjęs esminės įtakos priimamiems sprendimams, taip pat į tai, kad apie pakartotinį akcininkų susirinkimą ieškovei buvo pranešta registruotu laišku, kuriame, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo ne pranešimas, o visiškai kiti dokumentai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu pasielgė nesąžiningai, nesudarė ieškovei būtinų sąlygų įgyvendinti akcininko teises, susijusias su visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimu ir tinkamu dalyvavimu akcininkų susirinkime. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įgyvendindamas CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatas (teismo pareigą aiškinant įstatymus ir juos taikant vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais) priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Visi kiti ieškovės reikalavimai yra išvestiniai iš jau analizuotųjų, todėl kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jų pagrįstumo, šių išvadų nebekartoja.
Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovei iš apelianto priteistinos jos turėtos išlaidos advokatės, dalyvavusios apeliacinės instancijos teisme, pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 09b d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei J. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Neolara“, įmonės kodas 135893498, 400 (keturis šimtus) litų advokato atstovavimo išlaidų.