Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. B. (A. B.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria A. B., kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. balandžio 8 d.

Teisėja, išnagrinėjusi kaltinamojo skundą ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent:

2007 metų antroje pusėje Lietuvos Respublikoje J. B., pravarde „L“, R. B., pravarde „R“, G. L., pravardėmis „G“, „Ch“, J. D., pravardėmis „M“, „K”, „Ch“, „J“, A. D., pravarde „Ch“, susitarė ir bendrai nusikalstamai veiklai vykdyti organizavo „L“ nusikalstamą susivienijimą, kurio organizatorius, vadovus ir narius siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų, užduočių pasiskirstymas, skirtą daryti labai sunkius, sunkius, apysunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai gaminti, perdirbti, įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jas platinti, neteisėtai, neturint leidimo, įgyti, laikyti, nešioti, gabenti šaunamuosius ginklus, šaudmenis. J. B. nurodymu Lietuvoje R. B., G. L., J. D., A. D. bendrai nusikalstamo susivienijimo veiklai parinko bei sutelkė asmenis, kuriuos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas: nuo 2007 m. pabaigos J. Z., nuo 2008 m. pradžios D. K., nuo 2008 m. pavasario N. E., nuo 2008 m. pavasario J. S. nuo 2008 m. vasaros A. R., nuo 2008 m. vasaros pabaigos M. R., nuo 2009 metų pradžios S. L., nuo 2009 m. pradžios A. Š., nuo 2009 m. pradžios J. Š., nuo 2009 m. pradžios A. F., nuo 2009 m. pradžios J. J., nuo 2009 metų sausio mėn. E. B., nuo 2009 m. sausio mėn. S. K., nuo 2009 m. vasario mėn. A. K., nuo 2009 m. kovo mėn. L. G. nuo 2009 m. pavasario R. B., nuo 2009 m. pavasario A. B., nuo 2009 m. balandžio mėn. D. S., nuo 2009 m. balandžio mėn. Ž. T., nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. A. T., nuo 2009 m. antros pusės G. Č. nuo 2009 m. liepos mėn. R. A., nuo 2009 m. vasaros A. M., nuo 2009 m. antros pusės M. D., nuo 2009 m. liepos mėn. V. B., nuo 2009 m. rugsėjo mėn. J. K..

A. B. nuo 2009 m. pavasario iki 2009 m. gruodžio mėn. Vilniuje ne mažiau kaip per 13 kartų neteisėtai įgijo iš G. L., J. D. ne mažiau kaip 250 gramų baltos spalvos miltelių ir iš pastarųjų per A. F. ne mažiau kaip 10 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 73 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, nurodytu laikotarpiu įgytą psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini), jos dalį – 1,054 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,073 g amfetamino, iki 2009-12-03 kratos neteisėtai laikė namuose, (duomenys neskelbtini), minėtu laikotarpiu Vilniuje, 0,25 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau 0,073 g amfetamino, neteisėtai pardavė už 10 Lt liudytojai S. S., 42 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau 12,264 g amfetamino, neteisėtai pardavė už 1260 Lt R. B., 1,018 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,370 g amfetamino, 2009-08-05, apie 13 val., Vilniuje, Prūsų g., kartu su R. B. pardavė už 50 litų liudytojui Nr. 2, kuriam taikomas anonimiškumas ir kuris veikė pagal sankcionuotą nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį, ir likusią dalį amfetamino tuo pačiu laikotarpiu Vilniuje per keliasdešimt kartų, iš jų ne mažiau kaip per 50 kartų su R. B., išplatino ne mažiau kaip po 30 Lt už gramą amfetamino. Taip pat A. B., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, 2009 m. gruodžio mėn. pradžioje Vilniuje, neteisėtai įgijo iš tyrimo nenustatyto asmens 5 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 0,010 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurias neteisėtai laikė ir nešiojosi iki 2009-12-03 asmens kratos namuose, Vilniuje, Šaltkalvių g. 68-12. Taip pat R. B. ir A. B., dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, 2009 m. rugpjūčio mėn. Lietuvos Respublikos teritorijoje įgijo iš tyrimo nenustatytų asmenų rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga heroinas, kurios masė 0,035 g, kurią nuo įgijimo momento Vilniuje neteisėtai laikė, gabeno, po to 2009-08-06, apie 16 val., nurodytą narkotinę medžiagą R. B. pardavė už 170 litų liudytojui Nr. 2. Be to, A. B., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, 2009-08-07 Vilniuje, Statybininkų g., įgijo iš tyrimo nenustatyto asmens 0,209 g rusvos spalvos miltelių ir kietų rusvos spalvos medžiagos fragmentų mišinių, kurių sudėtyje buvo 0,059 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią tą pačią dieną, apie 12 val., už 50 Lt pardavė liudytojui Nr. 2. Tokiu būdu A. B. neteisėtai iš nusikalstamų veikų gavo 7 818,38 Lt;

Taip pat dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje A. B., pardavęs išplatino ne mažiau kaip 26 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 73 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, disponavo 5 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 0,010 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, narkotinę medžiagą – heroiną, kurio masė 0,035 g, 0,209 g rusvos spalvos miltelių ir kietų rusvos medžiagos fragmentų mišinių, kurių sudėtyje buvo 0,059 g narkotinės medžiagos – heroino, bei dalyvaudamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais išplatino ne mažiau 63105 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga amfetaminas ir metamfetaminas, ne mažiau 9986 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, ne mažiau 1125 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga kokainas, ne mažiau 404 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga heroinas, ne mažiau 13015 vnt. psichotropinių tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos l-(3-chlorofenil) piperazinas ir MDMA.

A. B. 2010 m. sausio 8 d. sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 9 d. nutartimi A. B. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams. To paties teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi suėmimo terminas A. B. pratęstas trims mėnesiams. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 2 d., 2010 m. spalio 5 d. ir 2010 m. gruodžio 30 d. nutartimis kaltinamajam suėmimo terminas tęsė iki 2011 m. balandžio 8 d.

Teismo posėdyje kaltinamasis A. B. ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis gali būti padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys išsamiai nurodyti kaltinamajame akte. Kaltinamojo A. B. skundo argumentas (kartoja ankstesnio skundo argumentą), kad prieš jį buvo panaudotas smurtas, todėl jis padarė nusikaltimą, yra visiškai nepagrįstas. Šioje baudžiamojo proceso stadijoje aukštesnysis teismas tik patikrina nutarties dėl suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau kaltės klausimų nesprendžia. A. B. kaltės, įrodymų pakankamumo ir kitus klausimus gali išspręsti tik teismas, išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje.

Pažymėtina, jog svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar A. B. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesprendžiama.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo A. B. dalyvavimą procese, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Šiame straipsnyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti minėtame straipsnyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. A. B. praeityje teistas, niekur nedirbantis. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. B. dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, A. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo ne atsitiktinės, o gerai organizuotos ir iš anksto suplanuotos, buvo daromos ilgą laikotarpį. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, A. B. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 3 punkte numatytus suėmimo skyrimo pagrindus. Šių pagrindų buvimo nešalina kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis turi pastovią gyvenamąją vietą bei mažametę dukrą, šios aplinkybės nelaikytinos pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pasibaigęs (iš Teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų manyti, jog šiai bylai nagrinėti paskirtos 17 teisiamojo posėdžio datų), todėl atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, teismo nutartis A. B. suėmimo terminą pratęsti dar trims mėnesiams nepažeidžia ir BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatų. Teismas pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas BPK 44 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti Baudžiamojo proceso kodekso numatytų tikslų. Remiantis formuojama teismų praktika svarbu pažymėti, kad viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę, todėl įvertinus nusikaltimus, kuriais kaltinamas A. B., jų pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo nutartis pratęsti kaltinamajam A. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

kaltinamojo A. B. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.