- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-07-20
- Bylos Nr.
- 1-1340-953/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32105-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- S. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje
S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – tėvui A. K., o būtent: 2018 m. liepos 6 d. apie 13.00 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. K. į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą.
Kaltinamasis S. K. ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2018 m. liepos 6 d. iš ryto namuose kartu su tėvais pradėjo gerti alų. Galėjo išgerti apie 3 litrus alaus, gėrė 7.5 stiprumo alų. Begeriant, tik ne jau neprisimena dėl kokių priežasčių, tarp jo ir tėvo įvyko žodinis konfliktas, kiek prisimena, tėvui du kartus kumščiu smogė į veido sritį, konfliktą matė ir kambaryje buvusi mama. Tėvas nesipriešino, smūgių nesudavė. Apie įvykį tėvas pranešė policijai ir jį uždarė į areštinę. Pilnai prisipažįsta sumušęs savo tėvą, bei tokiais savo veiksmais jam sukėlė trumpalaikį fizinį skausmą, dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, atsiprašė savo tėvo, jis atleido, pretenzijų neturi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 72, 79).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo duotų paaiškinimų, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad sutinka duoti parodymus sūnaus S. K. atžvilgiu. Su sūnumi trejus metus gyvena kartu, tarpusavio santykiai yra geri, sutaria normaliai tol, kol abu būna blaivūs. 2018 m. liepos 5 d. į svečius atvyko buvusi sutuoktinė ir sūnaus mama I. K. bei anūkas. Kartu su ja vartojo alkoholį. Vakare, tikslaus laiko neprisimena, sūnus kažkur išėjo ir tą naktį į namus negrįžo. 2018 m. liepos 6 d. apie 11 val. sūnus, būdamas girtas, grįžo į namus. Namuose tuo metu buvo jis, I. K. ir anūkas. Tuoj po jo grįžimo, anūkas išėjo susitikti su draugais, norėjo eiti maudytis į tvenkinį. Namuose liko trise, visi sėdėjo namo kieme, pavėsinėje, vartojo alkoholį. Matė, kad jis yra labai girtas, sėdėdamas miegojo. I. K. pradėjo sakyti sūnui, kad jis eitu į kambarį ir atsigultų, išsimiegotų. Jis taip pat pradėjo jo prašyti, kad eitų miegoti, netriukšmautų. Tada pasakė, kad eina į kambarį žiūrėti televizoriaus. Tik atėjus į kambarį, iš paskos atėjo sūnus ir I. K.. Sūnus reikalavo, kad eitų su juo į lauką, toliau sėdėtų pavėsinėje ir vartotų alkoholį. Sakė jam, kad jeigu jis nenusiramins, tai niekur neis. Norėjo nuvesti sūnų į kitą kambarį, kad jis eitų miegoti, tačiau jis nenorėjo eiti, tarpusavyje apsistumdė. Dėl to fizinio skausmo nepatyrė. Stumdantis sūnus tyčia du kartus iš eilės kumščiu sudavė į galvos sritį. Abu smūgiai kliuvo į galvos plaukuotą dalį, skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuo metu tarp jų įsiterpė I. K., ramino, prašė eiti gultis. Kai atvyko policijos pareigūnai, sūnus buvo sulaikytas ir išvežtas iš namų. Dėl suduotų smūgių į medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nežada vykti, nes sužalojimo žymių nėra. Turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia. Po šio įvykio sūnus atsiprašė, labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 45-46).
Tarnybiniame pranešime, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nurodyta, kad 2018 m. liepos 6 d. apie 13.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus (3,18 prom.) S. K. sumušė savo neblaivų (1,97 prom.) tėvą A. K. (b. l. 5).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 11-20).
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad policiją kvietė A. K., nes namuose sumušė sūnus S. K., suduodamas keletą smūgių į galvą ir tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 21-23).
BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2018 m. liepos 6 d. apie 13.00 val. namuose neblaivus S. K. sumušė neblaivų savo tėvą A. K. (b. l. 27- 31).
Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo S. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Išdėstyti įrodymai, t. y., kaltinamojo S. K. prisipažinimas, nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniai pranešimai ir kt. patvirtina, jog S. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. K. į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kaltinamasis S. K. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo S. K. tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį – tėvą, pagal atsiradusius padarinius, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog S. K. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 104-106).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams.
Kaltinamasis S. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Nusikaltimą padarė būdamas neteistas, tačiau 2017-05-10 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl fizinio skausmo sukėlimo tėvui (b. l. 85-91), baustas administracine tvarka (b. l. 99-101), nedirbantis (b. l. 95), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 98). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad nustatyta po vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį parenkant didesnį sankcijoje numatytam šios bausmės minimumui, bei remiantis BK 48 straipsnio nuostatomis, paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla baigta baudžiamuoju įsakymu, be to, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas.
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, S. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. liepos 6 d. 13.49 val. iki 2018 m. liepos 7 d. 12.05 val. (1 parą) (b. l. 64, 66).
S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 82-83).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
S. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. liepos 6 d. 13.49 val. iki 2018 m. liepos 7 d. 12.05 val. (1 parą ir laikyti, kad yra atlikęs 2 laisvės apribojimo dienas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, įpareigoti S. K. per visą bausmės atlikimo laiką :
būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymųsi; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; nesilankyti baruose, restoranuose, kavinėse, naktiniuose klubuose, lošimų namuose bei prekybos įmonėse, išskirtinai prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais ir (ar) tabako gaminiais;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.