Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Ž. G. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, viešaisiais darbai 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui;

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ ir 64 straipsniais subendrinta viešųjų darbų bausme 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui;

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹, 64 straipsniais viešaisiais darbais 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui;

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63, 64¹ galutine subendrinta bausme – 30 MGL dydžio, t. y. 1 129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 Eur 00 ct) bauda;

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹, 64 straipsniais galutine subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., ir 53 MGL dydžio, t. y. 1995,98 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 98 ct) bauda. 2016 kovo 9 d. nutartimi paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 (devyniasdešimties) parų areštu;

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 90 (devyniasdešimties) parų arešto ir 53 (penkiasdešimt trijų) BBD (MGL) dydžio, t. y. 1 995,98 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 98 euro centų) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2018 m. balandžio 26 d., 22.22 val., Mažeikių m., prie Pavasario g. namo Nr. 15, vairavo automobilį „C. X.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 prom. alkoholio, t. y. jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,41 prom. etilo alkoholio.

Apklaustas kaip įtariamasis, R. K. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2018 m. balandžio 26 d. jis buvo pas savo tėvą namuose adresu (duomenys neskelbtini), ten vartojo alkoholinius gėrimus. Kodėl sugalvojo tėvo automobiliu „C. X.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuoti pasivažinėti būdamas girtas, dėl girtumo pasakyti negali, teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Automobilis turėjo galiojanti civilinės atsakomybės draudimą ir buvo techniškai tvarkingas. Prisimena, kad automobilio raktelius pasiėmė pats, tėvas jų nedavė ir nežinojo, kad jis ketina važiuoti jo automobiliu (b. l. 78-79).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. K. kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais įrodymais.

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. balandžio 26 d., apie 10.00 val., pas jį į namus atėjo sūnus R. K., abu kartu gėrė alkoholį. Sūnus prašė paskolinti automobilį, tačiau jis atsisakė ir paslėpęs raktelius nuėjo miegoti. Atsikėlęs pamatė, kad nebėra automobilio raktelių, o kieme automobilio. Apie tai pranešė bendram pagalbos centrui. Apie 17 val. dar kartą pranešė bendrajam pagalbos centrui, kad sūnus galimai neblaivus važinėjasi su jo automobiliu. Pranešė, nes bijojo, kad nepadarytų avarijos ir nesužalotų asmenų (b. l. 17–18).

Liudytojas P. Z. parodė, kad 2018 m. balandžio 26 d. vakare, važiuojant nuo Tirkšlių į Mažeikius, prieš pat įvažiuojant į Mažeikių miestą (netoli kapinių) prisivijo „Citroen“ markės automobilį. Automobilis važiavo lėtai, vinguriavo po kelią, tai jam sukėlė įtarimą, todėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Sujungus su policija, pranešė apie tai, pasakė, jog įtaria, kad vairuotojas gali būti neblaivus, nurodė, kokiu keliu jis važiuoja, ir kad minėtą automobilį jis seka iš paskos. Žiedinėje sankryžoje automobilis nuvažiavo tiesiai (Sedos g.), pervažiavus sankryžą, automobilis ženkliai padidino greitį. Minėtas automobilis kitoje sankryžoje (Žemaitijos- Sedos g.) pasuko į dešinę ir prie degalinės „Cirkle K“ pasisuko į kairę pusę, į Pavasario gatvėje automobilis įvažiavo į vieną iš kiemų, iš jo išsuko ir įvažiavo į kitą kiemą. Privažiavo policijos pareigūnai ir jis (b. l. 20–21).

2018 m. balandžio 26 d., 22.20 val., registruotu informaciniu pranešimu ROIK Nr. 01118000205172, kuriame nurodyta, kad 2018 m. balandžio 26 d., apie 22.17 val., Mažeikių m., Pavasario g., ties namu Nr. 17 kieme pastebėtas automobilis „C. X.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus R. K., jam nustatytas 2,14 prom. girtumas (b. l. 9–10).

Policijos pareigūnų P. G. ir I. I. tarnybiniuose pranešimuose su fotolentelėmis fiksuojamos įvykio aplinkybės bei automobilio vaizdas (b. l. 11, 12, 13–15).

Alkotesterio pagalba užfiksuota, kad 2018 m. balandžio 26 d., 22.31 val., alkoholio kiekio matuokliu R. K. nustatytas 2,14 prom. girtumas (b. l. 25);

Specialisto išvadoje Nr. T-A 4080/2018(01) konstatuota, kad R. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija –2,41 prom. etilo alkoholio (b. l. 32);

2018 m. balandžio 26 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte Nr. 118 užfiksuota, kad automobilis „C. X.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas ir nugabentas į UAB „Autobastionas“ aikštelę, esančią Mažeikių r., Krucių k. (b. l. 27);

Pažymose apie Registruotą kelių transporto priemonę ir VĮ „Regitra“ informacijoje nurodoma, kad automobilis „C. X.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. K. (b. l. 28, 29). Minėtas automobilis 2018 m. gegužės 2 d. grąžintas savininkui (b. l. 35–36);

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad A. K. pateikė 2018 m. gegužės 2 d. pateikė UAB „Autobastionas“ mokėjimo kvitą CC 00401081, iš kurio matyti, kad jis sumokėjo 90 Eur (b. l. 37–38);

Pažymoje apie autotransporto kainas Lietuvoje VšĮ „Emprekis“ nurodė, kad automobilio „C. X.“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 830 Eur (b. l. 30).

Kaltinamasis R. K. laikinai sulaikytas 2018 m. balandžio 26 d., 22.30 val., paleistas į laisvę – 2018 m. balandžio 27 d., 22.30 val. (b. l. 84, 85).

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio.

Vertindamas įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, teismas konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo R. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką abejonių nekyla. Kaltinamojo R. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio, t. y. nustatyta 2,41 prom. mažiausia etilo alkoholio koncentracija kraujyje. Kaltinamasis R. K. neprieštaravo prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su jam siūloma bausme – bauda, kurios mokėjimą prašė išdėstyti dalimis (b. l. 103–106).

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokė, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau neteistas, psichikos ir priklausomybės ligomis nesigydė, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos. Vertindamas byloje esančius įrodymus, nustatytą lengvinančią aplinkybę bei tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskiriant baudą, kurios dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte už nesunkų nusikaltimą numatytam bausmės minimumui, nustatant 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama tyčinių, nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam už šią veiką paskirta bausmė sumažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto a) papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. balandžio 26 d., 22.30 val., iki 2018 m. balandžio 27 d., 14.55 val. (b. l. 51–52) 1 (vieną) parą, prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Pripažinus, kad R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, kartu su bausme jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertindamas nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris žymiai viršija baudžiamojo įstatymo draudžiamą ribą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, jo amžių, tai, kad anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, laikomas nebaustu administracine tvarka, transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės tai daryti, kas rodo jo itin neatsakingumą ir ydingą požiūrį į nustatytas teisės normas, Kelių eismo taisyklių laikymąsi, todėl kaltinamajam nustatytinas įstatyme įtvirtintas maksimalios trukmės šio draudimo terminas (BK 68 straipsnio 2 dalis).

BK 72 straipsnio 1, 2 dalis numato turto konfiskavimą, t. y. priverstinį neatlygintiną turto paėmimą valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus.

Transporto priemonė – automobilis „C. X.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme – tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik anksčiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.

Baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamos veikos padarymui jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. inkriminuotą nusikaltimą įvykdė vairuodamas automobilį „C. X.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso A. K.. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad automobilio savininkas, elgėsi neatsakingai, neapdairiai ar nerūpestingai, nepaneigta, kad jis nedavė leidimo naudotis automobiliu kaltinamajam, nežinojo apie tai, pastarasis paėmė transporto priemonę, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę konfiskuoti.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam R. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „C. X.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 830,00 Eur, konfiskavimas (b. l. 30).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 86–87).

Kadangi automobilis „C. X.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinta savininkui A. K. (b. l. 35-36), jos grąžinimo klausimas nespręstinas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamajam išaiškintinos teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės (BK 47 straipsnio 6, 7 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir nubausti 75 (MGL) dydžio, t. y. 3 750,00 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti 50 MGL – 2 500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. balandžio 26 d. 22.30 val., iki 2018 m. balandžio 27 d., 14.55 val. – 1 (vieną) parą ir laikyti, kad R. K. yra sumokėjęs 2 MGL, t. y. 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) baudos dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 2 dalimi R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonės „C. X.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 830,00 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt eurų).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą baudą kaltinamasis privalo sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės darbuotojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu ją gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas baudą gali pakeisti areštu.

Išaiškinti R. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo jo įteikimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.