Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-188-719/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-14
Bylos Nr.
1A-188-719/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Ridikas (pirm.), Valdas Meidus, Evaldas Vanagas
Civilinis ieškovas
A. V.
Kaltinamasis
G. J., R. M.
Nukentėjusysis
A. V., Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo
Advokatai
Ramūnas Mikulskas
Kategorijos

Pranešėjas Artūras Ridikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-188-719/2015

Teisėjas Artūras Dilys Proceso Nr. 1-50-9-00036-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant:prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. V.,civilinio atsakovo atstovei T. S.,išteisintiesiems G. J., R. M.,gynėjams advokatams Ramūnui Mikulskui, Romualdui Mikliušui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. V. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Valdemaros Chodorcevičienės skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. ir R. M. išteisinti iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys dėl 897,07 Eur turtinės ir 28962 Eur neturtinės žalos atlyginimo, paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. buvo kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 2003 m. liepos 1 d. įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 ir 3 dalių, 25 straipsnio 6 ir 13 punktų, 27 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 5, 8, 19, 20, 21, 23.1 punktų, 1 priedo 2.8 punkto, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. AI-287/V-611 patvirtintų Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų 4 punkto reikalavimus, t. y. tuo, kad jis pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, t. y. būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingas už darbų saugą ir sveikatos apsaugą darbe bei pagal 2012 m. sausio 2 d. patvirtintus direktoriaus pareiginius nuostatus privalėdamas organizuoti visų struktūrinių padalinių, cechų ir gamybinių vienetų darbą, užtikrinti saugias gyvybei ir sveikatai darbo sąlygas, pagal 2012 m. birželio 18 d. direktoriaus įsakymu Nr. 06-1 patvirtintas vidaus tvarkos taisykles privalėdamas užtikrinti, kad būtų tinkamai techniškai įrengtos visos darbo vietos ir jose sudarytos darbo sąlygos atitiktų saugos ir sveikatos taisyklių reikalavimus, kad būtų nuolat kontroliuojama, kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos instrukcijų, privalėdamas organizuoti darbuotojų apmokymą saugiai dirbti bei 2010 m. rugsėjo 29 d. būdamas atestuotas kaip darbdavį atstovaujantis asmuo darbų saugos srityje įvairių ekonominės veiklos rūšių įmonėse, dėl nusikalstamo nerūpestingumo neužtikrino, kad UAB (duomenys neskelbtini) padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), darbai būtų atliekami su techniškai tvarkingomis staklėmis, neturėdamas visos padėklų kalimo linijos gamintojo techninės dokumentacijos, leido dirbti prie techniškai netvarkingos be apsaugų ir apsauginių įtaisų padėklų kalimo linijos, pavojingoje padėklų kampų apipjovimo zonoje, neapmokytam saugiai dirbti ir nesupažindintam su įrenginio naudojimo instrukcija nukentėjusiajam A. V., įmonėje nenustatė darbuotojų apmokymo tvarkos, nekontroliavo ar darbuotojai apmokomi saugiai dirbti, neužtikrino, kad darbuotojams būtų išduotos asmeninės apsauginės priemonės bei nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tokiu būdu nesudarė saugių darbo sąlygų, dėl ko 2012 m. gruodžio 6 d. apie 9.20 val. UAB (duomenys neskelbtini) padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam A. V. neapmokytam saugiai dirbti, dirbusiam su savo asmeniniais rūbais prie techniškai netvarkingų be apsaugų staklių, veikiant padėklų kalimo linijai, padėklų kampų pjovimo staklių zonoje plaktuko pagalba bandant sukalti vinį, padėklų kampų apipjovimo diskinis pjūklas pagavo nukentėjusiojo A. V. dešinės rankos rūbo rankovę ir traumavo dešinę ranką, padarant dešinio dilbio plėštinę žaizdą su raumenų, vidurinio nervo, stipininės arterijos pažeidimu bei stipinkaulio skeveldriniu lūžiu, kas, dėl prarasto 45 % darbingumo, sukėlė nukentėjusiajam A. V. sunkius padarinius.

R. M. buvo kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 2003 m. liepos 1 d. įstatymo 25 straipsnio 13 punkto, 27 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 23.1 punkto, 1 priedo 2.8 punkto reikalavimus, t. y. tuo, kad jis pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, t. y. būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) pamainos meistru ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1201/1 būdamas paskirtas atsakingu už darbuotojų apmokymą darbo vietoje, pagal 2012-08-20 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. 08-2 patvirtintą pamainos meistro pareiginį aprašą privalėdamas kontroliuoti, kad darbai būtų atliekami saugiai laikantis darbo saugos reikalavimų ir kad pavaldūs darbuotojai laikytųsi saugos reikalavimų, 2010 m. lapkričio 11 d. būdamas atestuotas kaip įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas, dėl nusikalstamo pasitikėjimo UAB (duomenys neskelbtini) padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), neapmokė ir leido dirbti prie techniškai netvarkingos, be apsaugų ir apsauginių įtaisų, padėklų kalimo linijos specialiai darbo vietoje neapmokytam ir nesupažindintam su staklių naudojimo instrukcija, neturinčiam būtinų asmeninių apsaugos priemonių nukentėjusiajam A. V., be to, pavojingoje padėklų kampų apipjovimo zonoje nurodė nukentėjusiajam A. V. įkalti vinis į blogai sukaltus padėklus arba jas nulenkti, tokiu būdu neužtikrino, kad jam pavaldus darbuotojas pavestą darbą atliktų saugiai, dėl ko 2012 m. gruodžio 6 d. apie 9.20 val. UAB (duomenys neskelbtini) padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam A. V. neapmokytam saugiai dirbti, dirbusiam su savo asmeniniais rūbais prie techniškai netvarkingų be apsaugų staklių, veikiant padėklų kalimo linijai, padėklų kampų pjovimo staklių zonoje plaktuko pagalba bandant sukalti vinį, padėklų kampų apipjovimo diskinis pjūklas pagavo nukentėjusiojo A. V. dešinės rankos rūbo rankovę ir traumavo dešinę ranką, padarant dešinio dilbio plėštinę žaizdą su raumenų, vidurinio nervo, stipininės arterijos pažeidimu bei stipinkaulio skeveldriniu lūžiu, kas, dėl prarasto 45 % darbingumo, sukėlė nukentėjusiajam A. V. sunkius padarinius.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. V. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – G. J. ir R. M. pripažinti kaltais pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir tenkinti jo civilinį ieškinį. Jis cituoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. A1-342 patvirtintą Kvalifikacinių reikalavimų darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams aprašą, skundžiamą nuosprendį ir teigia, kad darbo inspektorei buvo pateikta ne visa dokumentacija su vertimu iš italų kalbos, jai buvo pateiktos tik tam tikros ištraukos. R. M., neturėdamas reikiamo išsilavinimo, negalėjo ir negali būti saugos specialistu, instruktuoti bei apmokyti darbuotojus. Liudytojų A. M. ir S. J. parodymus apeliantas vertina skeptiškai, nes jie yra suinteresuoti asmenys – A. M. šiuo metu dirba įmonėje, o S. J. įvykio metu buvo darbų saugos specialistas, kuriam nenaudinga pripažinti, kad toje vietoje, kur jis buvo sužalotas, yra nesaugu. Taip pat apeliantas melagingais vadina A. M., A. D., R. M. ir G. J. parodymus, o liudytojų T. S., G. S. ir G. V. – sąžiningais ir teisingais. Nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. J. neturėjo visų gamintojo pateiktų padėklų kalimo linijos naudojimo dokumentų, darbo vietose nebuvo darbų eiliškumo schemų. Be to, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad darbai buvo atliekami su techniškai netvarkingomis staklėmis, teisiamajame posėdyje tai patvirtino ir išvadą pateikusios institucijos atstovas. O jis pats (apeliantas) sąžiningai ir dorai dirbo jam pavestą darbą, drausminių nuobaudų neturėjo, tačiau dėl to, kad nebuvo apmokytas ir supažindintas su gamintojo numatytais saugiais įrenginio naudojimo metodais, negalėjo žinoti ir nežinojo visų saugos ir sveikatos reikalavimų jam dirbti pavestam darbui, dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Dėl nelaimingo atsikimo jis patyrė didžiulį fizinį skausmą, patyrė penkias operacijas, gydėsi stacionare, kentė pooperacinius laikotarpius, jam buvo paskirta antitetaninė profilaktika, kurios metu buvo nuimami tvarsčiai ir žaizdos bei metalinis įtvaras buvo purškiami vaistais. Po nelaimingo atsitikimo jis negali pilnai pasirūpinti savimi, jaučia didžiulius nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, baimę, emocinę depresiją, nepasitikėjimą savimi, nesaugumo jausmą, nes nebegalės visiškai valdyti rankos, liekamieji reiškiniai trukdo jam gyventi visavertį gyvenimą, užsiimti mėgstama veikla, dirbti gerai apmokamą darbą ir gauti pajamų šeimos išlaikymui. Todėl siekdamas sudaryti materialines prielaidas sukurti iš naujo tai, ko nebegalima sugrąžinti, kuo teisingiau kompensuoti prarastą sveikatą mano, kad prašomas priteisti neturinės žalos dydis – 28962 eurai – yra sąžiningas ir protingas.

Prokurorė V. Chodorcevičienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti G. J. ir R. M. kaltais pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir nubausti G. J. 50 MGL bauda, o R. M. – 40 MGL bauda; nukentėjusiojo A. V. civilinį ieškinį patenkinti. Prokurorė cituoja skundžiamą nuosprendį ir mano, kad apylinkės teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, jog nukentėjusiojo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nelaimingo atsitikimo metu atsiradusiomis pasekmėmis. Iš darbų saugos specialisto išvados matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo tai, jog darbai buvo atliekami su techniškai netvarkingomis staklėmis, o darbuotojas padėklo remonto darbus bandė atlikti veikiančių padėklų kampų pjovimo staklių pjovimo zonoje, nors minėtoje darbo vietoje tokius darbus atlikti buvo draudžiama. Padėklų kampų pjovimo staklės buvo techniškai netvarkingos, nes jų apsaugas ir apsauginis įtaisas buvo nuimtas ir sugedęs (neveikė), jo judančios dalys nebuvo uždengtos ir darbuotojas turėjo techninę galimybę kontaktuoti su judančiomis dalimis – besisukančiais pjūklais. Be to, darbdavys neturėjo gamintojo pateiktų padėklų kalimo linijos naudojimo dokumentų, todėl nebuvo galimybės nustatyti, kokias saugos priemones buvo numatęs padėklų kalimo linijos gamintojas. Liudytojo V. G. teiginiais apylinkės teismas negalėjo remtis kaip teisingais, nes šis liudytojas įrenginį įvertino pagal analogus ir negalėjo pasakyti, ar įrenginys eksploatuojamas taip, kaip gamintojo buvo pagaminta, kokias saugos priemones įrenginiui buvo numatęs gamintojas ir pan. Be to, pagal darbuotojų, dirbančių prie padėklų kalimo linijos, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 35, apsaugos, nurodytos linijos gamintojo instrukcijoje, turi būti tvarkingos ir prižiūrimos, jas nuimti ir dirbti be jų draudžiama. Šiuos reikalavimus turėjo užtikrinti darbdavys. Kadangi darbdavys neturėjo gamintojo padėklų kalimo linijos naudojimo instrukcijos, todėl jokių apsaugų, neleidžiančių darbuotojui patekti prie besisukančių pjūklų, nepastatė. Be to, nukentėjusiajam nebuvo išduoti darbo rūbai ir asmeninės apsaugos priemonės – nukentėjusysis dirbo su asmeniniais drabužiais. Taip pat prokurorė teigia, kad nukentėjusysis nebuvo tinkamai supažindintas ir apmokytas saugiai dirbti prie padėklų kalimo linijos. Pats nukentėjusysis teigia, kad dirbti prie linijos jo niekas neapmokė ir instruktažo nepravedė, tik davė pasirašyti dokumentus dėl saugumo. Nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs, juos patvirtino liudytojai T. S. ir G. S.. Kartu prokurorė teigia, kad nukentėjusysis dėl patirtos traumos negalėjo dirbti daugiau kaip metus laiko, patyrė 5 sudėtingas operacijas, yra praradęs 45 % darbingumo. Apibendrindama visus bylos duomenis prokurorė daro išvadą, kad tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis buvo tai, kad G. J. ir R. M. pažeidė darbų saugos reikalavimus – įmonė neturėjo įrenginio techninės dokumentacijos ir nebuvo žinoma, kokias apsaugos priemonės įrenginiui buvo nustatęs jo gamintojas, o instrukcijoje Nr. 35 numatytų apsaugos priemonių darbdavys neužtikrino, nes priešingu atveju pats darbuotojas nebūtų turėjęs galimybės pažeisti darbų saugos reikalavimų ir nelaimingo atsitikimo būtų išvengta. Todėl G. J. ir R. M. turi atsakyti už savo veiką, o nukentėjusiajam A. V. turi būti teisingai ir protingai kompensuota jo patirta turtinė ir neturtinė žala.

Atsikirtimu į apeliacinius skundus išteisintasis G. J. prašo apeliacinius skundus atmesti. Jis pateikia savąjį byloje esančių įrodymų vertinimą, cituoja apeliacinius skundus ir teigia, kad bendrovėje buvo imtasi visų būtinų priemonių tam, kad būtų užtikrinta darbų sauga, kad reikalingi dokumentai būtų parengti kvalifikuotų specialistų. Bendrovėje buvo naudojamos techniškai tvarkingos padėklų apipjovimo staklės, kurias naudojant pagal instrukciją nekyla jokia grėsmė. Priešingai, nei teigia nukentėjusysis ir prokurorė, nukentėjusysis A. V. buvo apmokytas ir instruktuotas saugiai dirbti. Anksčiau nukentėjusysis A. V. dirbo bendrovėje medinių gaminių surinkėju-darbininku ir medžio staklių operatoriumi-darbininku, todėl tiek darbo pobūdis, tiek darbo su staklėmis taisyklės jam buvo žinomi. Tai apylinkės teisme iš esmės pripažino pats nukentėjusysis A. V.. Be to, A. U. išvada negali būti laikoma tinkamu ir objektyviu įrenginio techninės būklės įvertinimo įrodymu, nes, pasak specialisto T. D., palaikiusio A. U. (pastarasis nebedirba) išvadą, techninė būklė yra ne darbų saugos specialisto sritis ir jis tam neturi kompetencijos. Taip pat visiškai nepagrįsti ir nesusiję su įvykiu kaltinimai, kad jis (išteisintasis) neužtikrino asmeninių apsaugos priemonių išdavimo darbuotojams, nes vien tik tai, kad diskinis pjūklas pagavo nukentėjusiojo drabužį nereiškia, kad pastarojo vilkėti drabužiai buvo nelaimingo atsitikimo priežastimi, juolab, kad pavojingoje zonoje nukentėjusiajam apskritai buvo draudžiama būti. Taip pat ir įrenginio dokumentacijos neturėjimas negalėjo įtakoti nelaimino atsitikimo darbe. Kartu išteisintasis pateikia nukentėjusiojo A. V. veiksmų vertinimą ir iš esmės teigia, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko būtent dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, nerūpestingumo, neatsakingo pasitikėjimo savimi atliekant jam pavestą darbą, pasirinkimo dirbti priešingai, nei jam buvo nurodyta ir pavesta. Atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes išteisintasis G. J. mano, kad jis nepadarė BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniais skundai atmetami.

Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 str. 5 d., įvertino įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, ir motyvuotai išteisino G. J. bei R. M. iš jiems pareikšto kaltinimo pagal BK 176 str. 1 d.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland), todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja.

Apeliaciniuose skunduose ginčijamas įrodymų vertinimas, teigiama, jog skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados, kad nukentėjusiojo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nelaimingo atsitikimo metu atsiradusiomis pasekmėmis, neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visuma, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, yra pakankama pagrįsti G. J. bei R. M. kaltę. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nenustatė pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių nebuvimo išteisintųjų veiksmuose. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta, todėl vien tai, jog apeliantai nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog išteisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Pagrindinis G. J. ir R. M. išteisinimo motyvas išdėstytas skundžiamame nuosprendyje yra tai, kad G. J. ir R. M. nepažeidė darbų saugos reikalavimų, kurie būtų tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – A. V. sužalojimu. O paties A. V. veiksmai pasireiškė darbų saugos instrukcijos pažeidimu ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, pripažįsta teisingomis pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei išvadas dėl priežastinio ryšio nebuvimo ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti įrodymai nėra pakankami pagrįsti kaltinime nurodytas aplinkybes, kad nelaimingą atsitikimą UAB (duomenys neskelbtini) padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), lėmė netinkama, pažeidžianti teisės aktus, darbo aplinka ir darbo vieta bei teisės aktų reikalavimų neatitinkanti gamybos įranga – padėklų kalimo linija, už kuriuos buvo atsakingi UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. J. ir šios bendrovės (duomenys neskelbtini) padalinio pamainos meistras R. M..

Byloje nustatyta, kad 2012-12-06, apie 10 val., UAB (duomenys neskelbtini) įmonės padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), prie padėklų kalimo linijos dirbantis A. V., pastebėjęs iš padėklų sukalimo zonos pajudėjusį padėklą su nepilnai įkaltomis vinimis, neišjungęs staklių, padėklų kampų staklių pjovimo zonoje plaktuko pagalba bandė sukalti ar nukenkti vinį (-is), tačiau automatiškai įsijungus darbo įrenginio diskiniam pjūklui, buvo sužeista jo ranka, padarant pjautinę žaizdą su raumenų, sausgyslių ir nervų traumomis.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad nelaimingo atsitikimo mechanizmas, tikėtina buvo toks: A. V. pastebėjęs, jog iš padėklų sukalimo zonos pajudėjo padėklas su nepilnai įkaltomis vinimis, darbuotojas, neišjungęs staklių, padėklų kampų staklių pjovimo zonoje plaktuko pagalba bandė sukalti ar nukenkti vinį (-is), tačiau buvo traumuotas automatiškai įsijungus darbo įrenginio diskiniam pjūklui. Nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo tai, kad darbai buvo atliekami su techniškai netvarkingomis staklėmis, o darbuotojas padėklo remonto darbus bandė atlikti veikiančių padėklų kampų pjovimo staklių pjovimo zonoje, nors minėtoje darbo vietoje tokius darbus atlikti buvo draudžiama. Pažymėtina, kad minėtoje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog pagal tyrimui pateiktą medžiagą negalima nustatyti kokias saugos priemones, naudojimo sąlygas (pvz. nurodymai, kaip pradėti naudoti ir dirbti, kokios apsaugos priemonės taikytinos ir pan.) ar kitas aplinkybes, kurios gali sukelti specifinį pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, numatė padėklų kalimo linijos gamintojas, todėl darbų saugos specialistas negali nustatyti ir, ar Instrukcijoje Nr. 35 [5] nurodytos pareigos darbuotojams buvo tinkamos ir pakankamos darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Todėl remtis vien šia išvada, konstatuoti, jog tarp kaltinime išteisintiesiems inkriminuotų teisės aktų pažeidimų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, nėra pagrindo.

Prokurorė skunde, be kita ko, taip pat nurodo, jog darbdavys neturėjo gamintojo pateiktų padėklų kalimo linijos naudojimo dokumentų, todėl nebuvo galimybės nustatyti, kokias saugos priemones buvo numatęs padėklų kalimo linijos gamintojas.

Tokiu būdu, padėklų kalimo linijos atitikimas gamintojui keliamiems saugos reikalavimams nelaimingo atsitikimo tyrimo metu bei galimo neatitikimo priežastis kilti nelaimingam įvykiui nebuvo nustatytos, todėl daryti kategoriškos išvados, jog gamyboje buvo naudojama techniškai netvarkinga įranga, negalima. Tuo labiau, kad ir specialistas A. G. parodė, jog padėklų kampų apipjovimo įranga įmontuota įrenginio viduje ir prisiliesti prie besisukančių pjūklų operatoriui, kuris atlieka jam nustatytas funkcijas, neatliekant tyčinių veiksmų, kurie prieštarautų instrukcijoje nurodytai tvarkai, nėra galimybės. A. G. nuomone, nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl to, kad įrenginys buvo nesaugus, o dėl darbuotojo kaltės, kad jis pažeidė instrukcijas.

Technikos priežiūros tarnybos Panevėžio apygardos padėklų kalimo linijos vertinime taip pat nurodoma, jog atlikus padėklų kalimo linijos techninį vertinimą bei atitikimą esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams nustatyta, kad šis įrenginys pagamintas taip, kad vykdytų savo funkcijas, nerizikuojant ją prižiūrintiems ir reguliuojantiems asmenims, kai visos operacijos atliekamos gamintojo numatytomis sąlygomis. Įrenginyje įmontuota padėklų kampų apipjovimo įranga išdėstyta įrenginio viduje, ir prisiliesti prie besisukančių pjūklų operatoriui, kuris atlieka jam nustatytas funkcijas, nėra galimybės. Įrangos padėklų kampų apipjovimo įrangos pavojingos judančios dalys ir jų darbo zona nesusijusi su operatoriaus atliekamu procesu, o operatoriui draudžiama į šią zoną patekti (Darbuotojų dirbančių prie padėklų kalimo linijos saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 35 15.7 p., 37 p., 43 p.,45.5 p.) (2 t., 58-59 b. l.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo bandoma aiškintis padėklų kalinimo linijos, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, atitikimo gamintojo keliamiems reikalavimams. Buvo apsiribota tik nurodant kaltinime, jog darbdavys privalo turėti visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus. Tačiau, kaip buvo paminėta anksčiau, tokių dokumentų neturėjimas neduoda jokio pagrindo teigti, kad ši linija neatitiko keliamų saugos reikalvimų ir buvo nesaugi, o byloje nėra duomenų, kokiu būdu būtent gamintojo pateiktų padėklų kalimo linijos naudojimo dokumentų neturėjimas sąlygojo kaltinime nurodomų pasekmių atsiradimą.

Nepagrįsti apelianto A. V. apeliacinio skundo motyvai, kad jis nebuvo apmokytas saugiai dirbti su įrenginiu. Iš darbo sutarties matyti,, kad A. V. buvo priimtas ir pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) padėklų surinkėju (prie gamybinės linijos) nuo 2012-09-03 (1 t., 119-120 b. l.), tai yra, iki nelaimingo atsitikimo jis dirbo tris mėnesius. Anksčiau nukentėjusysis A. V. taip pat yra dirbęs medinių gaminių surinkėju – darbininku ir medžio staklių operatoriumi – darbininku, todėl tiek darbo pobūdis, tiek darbo su staklėmis taisyklės jam buvo žinomi. Specialistė S. P. posėdžio metu taip pat parodė mananti, kad A. V. buvo apmokytas dirbti su įrenginiu, nors pats šią aplinkybę, jos atliekamo tyrimo metu, neigė. Be to, A. V. pasirašytinai buvo supažindintas tiek su padėklų gamybos padalinio padėklų surinkėjo (prie kalimo linijos) pareiginiu aprašu, tiek su UAB (duomenys neskelbtini) vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, kur nurodyta, kad įmonės dirbantiesiems draudžiama dirbti darbus, kuriuos atlikti darbuotojas nėra įpareigotas, apmokytas, tiek su Darbuotojų dirbančių prie padėklų kalimo linijos saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 35, kurioje detaliai nurodyti darbuotojų veiksmai prie padėklų kalimo linijos. UAB (duomenys neskelbtini) buvo parengti darbo prie padėklų kalimo linijos eigos paaiškinimai: Darbų eiliškumo schema (pasiruošimas darbui) ir Darbo procesas automatinė kalimo linija (I ir II dalys). Šiuose darbo procesuose detaliai aprašoma ir pavaizduojama darbo eiga prie automatinės padėklų kalimo linijos. A. V. kaip ir kitiems darbuotojams šios procedūros buvo pristatytos, bei padėtos kiekvieno operatoriaus darbo vietoje. Todėl kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad A. V. buvo tinkamai apmokytas ir supažindintas su saugiais įrenginio naudojimo metodais, žinojo įrenginio mechanizmą ir zonas, kuriose gali kelti grėsmė jo kaip darbuotojo saugumui, o darbdavys bei jo įgaliotas asmuo dėjo pakankamas pastangas A. V. tinkamai apmokyti dirbti prie padėklų kalimo linijos bei išvengti neigiamų padarinių.

Nukentėjusysis A. V. liudytojų A. M. ir S. J. parodymus vertina skeptiškai, nes jie yra suinteresuoti asmenys, o A. M., A. D., R. M. ir G. J. parodymus vadina melagingais. Apeliantas nurodo, kad liudytojų: T. S., G. S. ir G. V. parodymai yra sąžiningi ir teisingi. Kolegija pažymi, kad įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teisme buvo išsamus ir visapusiškas – teismas apklausė liudytojus dėl visų esminių aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje teismas išsamiai, laikydamasis įstatyme nustatytų reikalavimų įvertino visų teisme apklaustų asmenų parodymus, patikrino jų patikimumą, išdėstė vertinimo motyvus, nurodydamas, kuriais parodymais remiasi, o kuriuos atmeta. Kolegija su tokiu įrodymų vertinimu visiškai sutinka ir šių motyvų papildomai nekartoja.

Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Minėtame straipsnyje įtvirtinta norma yra blanketinė, tačiau baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti bet ir nustatyti priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinio ryšio tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo nustatymas reiškia, kad be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių.

Tiek (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo priežastimi nurodyta tai, kad A. V., vykdydamas jam nustatytas darbo funkcijas pažeidė Darbuotojų dirbančių prie padėklų kalimo linijos saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 35 15.2., 15.5, 15.7, 36, 37, 43, 45.4., 45.5. bei 45.7 p. reikalavimus, nes padėklo remonto darbus bandė atlikti veikiančių padėklų kampų pjovimo staklių pjovimo zonoje, nors minėtoje darbo vietoje tokius darbus atlikti buvo draudžiama. A. V., pažeisdamas jo darbo saugos instrukcijų reikalavimus, norėdamas įkalti ar nulenkti blogai įkaltą į padėklą vinį, įkišo ranką su plaktuku į padėklų kampų apipjovimo zoną ir jo ranka buvo traumuota besisukančio pjūklo. Būtent šie A. V. veiksmai pasireiškė Darbuotojų dirbančių prie padėklų kalimo linijos saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 35 pažeidimu ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis.

Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Byloje nėra nustatyta, jog kaltinamieji G. J. ir R. M. padarė tokius darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurie turėjo priežastinį ryšį su kilusiais padariniais – nukentėjusiojo A. V. patirtu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl ir baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį jiems nekyla, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai G. J. ir R. M. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Valdemaros Chodorcevičienės bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Artūras RidikasTeisėjai: Valdas MeidusEvaldas Vanagas