Kauno apylinkės teismo nutarimas

nukentėjusiajam E. V., jo atstovui J. V.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016-09-20 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas apie tai, kad D. V. (s.) 2016 m. gegužės 15 d., nuo 12.00 val. iki 13.00 val. būdama Kaune, (duomenys neskelbtini) paėmė iš D. Š. 50 Eur sumą, skirtą perduoti E. V., tačiau pinigų neperdavė, juos pasisavino. Šiais veiksmais galimai įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą pasisavinimo būdu, t. y. galimai padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V. (S.) kalta neprisipažino. Paaiškino, kad bute (duomenys neskelbtini) niekada nėra buvusi ir D. Š. nėra mačiusi. 50 eurų nėra gavusi iš D. Š., kuriuos turėjo perduoti E. V.. Be to, santykiai su nukentėjusiuoju E. V. yra konfliktiški dėl kitų piniginių nesutarimų.

Nukentėjusysis E. V. parodė, kad liudytojas D. Š. buvo vienas iš jo nuomininkų. Jis perdavė 50 eurų D. V., pastaroji turėjo pinigus perduoti jam, tačiau neperdavė ir pasisavino. Dėl to kreipėsi į policiją. D. V. pati prisipažino, kad gavo 50 eurų, tai girdisi garso įraše. Liudytoju D. Š. pasitiki, jis tuoj pat paskambino ir pasakė, kad pinigus perdavė moteriai šviesiais plaukais.

Atstovas paaiškino, kad D. V., teikdama paslaugas pagal verslo liudijimą, pasisavino iš E. V. 50 eurų, kuriuos jai perdavė D. Š.. Tai įrodo liudytojo parodymai, įrašytas pokalbis, kuriame ji žada atiduoti 50 eurų . Jos veika atitinka ATPK 50 straipsnio sudėtį, t.y. pasisavino svetimus pinigus.

Liudytojas D. Š. parodė, kad iš E. V. nuomojosi kambarį, nuomą dar norėjo pratęsti vienai parai už 50 eurų. E. V. negalėjo atvažiuoti, bet pasakė, kad pinigus gali perduoti moteriai. Atėjusiai moteriai perdavė 50 eurų, jokio rašytinio pakvitavimo nepasirašė. Anksčiau nei D. V., nei E. V. nepažinojo.

Administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

Nagrinėjamojoje byloje D. V. (S.) nuo pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios neigia savo kaltę (b.l.8). Nustatyta, kad tarp D. V. (S.) ir nukentėjusiojo E. V. susiklostę konfliktiniai tarpusavio santykiai ir dėl kitų piniginių prievolių vienas kito atžvilgiu. Teisės pažeidimo objektas yra 50 eurų, tačiau byloje nėra jokių rašytinių patvirtinimų dėl to, kad D. V. (S.) iš liudytojo D. Š. gavo 50 eurų ir juos įsipareigojo perduoti E. V.. Byloje pateiktas garso įrašas patikimumo prasme abejotinas. Duomenys gali būti pripažįstami įrodymais, jei jie gaunami teisėtomis priemonėmis, išvardytomis baudžiamojo proceso kodekse. Nagrinėjimo metu nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo įspėtas apie tai, kad daromas garso įrašas, pokalbis įrašytas privataus asmens, kuriam įstatymu nesuteikta teisė atlikti tokius veiksmus ir juos panaudoti bylos nagrinėjimo procese. Įvertinant šias aplinkybes, teismas garso įraše užfiksuotus duomenis nepripažįsta D. V. (S.) kaltės įrodymais. Taigi, byloje išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip pašalinti abejones dėl asmens kaltės. Liudytojas D. Š. patvirtino nukentėjusiojo versiją dėl pinigų perdavimo, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti teisės pažeidimą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo teiseną D. V. (S.), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį nutraukti, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.