- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-19
- Bylos Nr.
- 2-266/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Litekolis“
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Litekolis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. nutarties, kuria nutarta iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Litekolis“, civilinėje byloje Nr. B2-304-212/2008 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Litekolis“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyrius kreipėsi į teismą su prašymu iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Litekolis“. Nurodė, kad bendrovė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 ir 9 straipsnio pagrindais privalėjo mokėti nustatyto dydžio įmokas už samdomus darbuotojus. Šią pareigą bendrovė vykdo netinkamai, privalomas įmokas moka nesistemingai. Iš įmonės 2006 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad turimo turto balansinė vertė 2 152 527 Lt, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 108 010 Lt, t. y. daugiau nei pusę balansinio turto vertės. Atsakovo įsiskolinimas valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams sudaro 826 627,45 Lt ir toliau didėja. Bendrovė nepateikė informacijos apie turimą ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, apie turimas prekes ir žaliavas, debitorių – kreditorių sąrašų. Pasak ieškovo, bendrovė yra nemoki. Bendrovės vadovui A. V. apie bankroto bylos iškėlimą pranešta.
Atsakovas su ieškovu atsiskaitė.
Šalies argumentai
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) taip pat kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą UAB „Litekolis“. Savo prašymą motyvavo, kad atsakovas nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų privalomųjų mokėjimų biudžetui. Pradelsti įmonės įsipareigojimai Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2008 m. lapkričio 20 d. yra 799 923,87 Lt, 2007 m. sausio 30 d. bendrovė išregistruota iš PVM mokėtojų, nepateikė metinės finansinės atskaitomybės už 2007 m. ataskaitinį laikotarpį, bendrovės 2006 m. gruodžio 31 d. aiškinamajame rašte prie 2006 m. balanso teigiama, kad įmonėje dirba tik vienas darbuotojas. Bendrovė apskaito tik trumpalaikį turtą 2 152 527 Lt, o įsipareigojimai siekia 1 108 010 Lt, kas rodo, kad jau 2006 m. įsipareigojimai viršijo pusę apskaitomo turto.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. sausio 8 d. nutartimi iškėlė UAB „Litekolis“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė Algį Kleivą. Nurodė, kad yra pagrindas teigti, kad bendrovė yra nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 p., 4 str. 1 d. 3 p., 9 str. 5 d. 1 p., 10 str.). Teismas pažymėjo, kad bendrovės nemokumą patvirtina 2006 m. gruodžio 31 d. balansas, duomenys apie skolą ieškovui ir jos mokėjimą. Teismo nuomone, jau 2006m. buvo pagrindas atsakovui kelti bankroto bylą, apie padėties pasikeitimą bendrovės apskaitos dokumentais nepatvirtinta. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas žadėjo skolą ieškovui padengti, nurodydamas, kad gaus 2008 m. rugsėjo mėn. prekių už 175 000 Lt eurų, prašė 2008 m. birželio 6 d. skolos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesiams, tačiau teismui įrodymų apie šio prašymo išnagrinėjimą nepateikė.
Atsiliepimas
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Litekolis“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartį, atnaujinti terminą pateikti atsiliepimą į Kauno apskrities VMI pareikštą ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsakovas teismui nepateikė atsiliepimo bei kitų dokumentų dėl atsakovo direktoriaus ligos, direktorius sirgo nuo 2008 m. gruodžio 17 d., taip pat ir priimant skundžiamą nutartį bei pateikiant atskirąjį skundą. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo direktoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. ir 2009 m. sausio 5 d. prašymus, kuriuose atsakovas paaiškino susiklosčiusią situaciją ir priežastis, kodėl negali pateikti reikalaujamų dokumentų.Atsakovas jau anksčiau buvo nurodęs teismui, kad yra sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo su Kauno apskrities VMI, tačiau būtent dėl atsakovo direktoriaus ligos to padaryti nebuvo galima. Teismas, iškeldamas bankroto bylą, privalo įsitikinti bendrovės nemokumu, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nusprendė dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui neturėdamas visos reikalingos informacijos, t. y. negavęs UAB ,,Litekolis“ atsiliepimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Kauno apskrities VMI prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jau 2008 m. gegužės 27 d. atsakovo įsiskolinimas Kauno apskrities VMI buvo 826 627,45 Lt, o 2009 m. vasario 2 d. – net 956 068,11 Lt, t. y. išaugo 129 440,66 Lt. Pažymėjo, kad atsakovas, remdamasis ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalimi per 5 dienas nuo ieškinio gavimo dienos pateikia įstatymo nustatytus dokumentus.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bankroto įstatymo normos, tai viešosios teisės normos, ir yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama, visų pirma, užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios savo veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas yra taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra iškeliant bankroto bylą, yra labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.
ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalis reglamentuoja bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrindus, kuriais yra viena iš šių teismo nustatytinų sąlygų: 1) įmonės nemokumas arba daugiau kaip tris mėnesius vėluojantis atlyginimų darbuotojams mokėjimas; arba 2) įmonės viešas paskelbimas arba kitoks pranešimas kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas - tai įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki, t. y. kad pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir kai ji nevykdo finansinių įsipareigojimų - neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus 3 mėnesiams po ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžto termino.
Pagal suformuotą teismų praktiką nagrinėjant bankroto bylas, teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis bei atsižvelgia į įmonės finansinės būklės pasikeitimą per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki bylos iškėlimo. Taigi, viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus, tačiau nepaneigia ieškovo pareigos pagal CPK 178 straipsnio nuostatas įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas.
Atskirąjį skundą atsakovas grindžia tuo, kad teismas iškėlė bankroto bylą nesulaukęs iš atsakovo duomenų, taigi, teismas, netyręs atsakovo nemokumo, nepagrįstai konstatavo jį esant ir tuo remdamasis atsakovui iškėlė bankroto bylą.
Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas bankroto bylą atsakovui iškėlė ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – dėl įmonės nemokumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš ieškovo ir pagal teismo reikalavimą atsakovo pateiktų byloje esančių rašytinių įrodymų, tame tarpe ir atsakovo 2006 metų balanso, yra pakankamas pagrindas teigti, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės ir ši įmonė nevykdo finansinių įsipareigojimų – neatsiskaito su Kauno apskrities VMI. Todėl, remdamasis šiais duomenimis bei vadovaudamasis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino bendrovę nemokia ir teisingai išsprendė bankroto bylos iškėlimo klausimą (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Naujų įrodymų, liudijančių atsakovo finansinės būklės pasikeitimą, atskirajame skunde apeliantas nenurodė ir jų nepateikė. Priešingai, iš Kauno apskrities VMI atsiliepimo į atskirąjį skundą natyti, kad atsakovo skolos valstybei tik didėja.
Atskirajame skunde atsakovas, iš esmės neneigdamas pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, teigia, kad teismas netyrė atsakovo nemokumo klausimo. Šis atsakovo argumentas yra nepagrįstas, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai ir skundžiamos nutarties turinys liudija priešingai – teismas tinkamai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius rašytinius įrodymus ir jais remdamasis padarė pagrįstas išvadas (CPK 183, 185 str. str.).
ĮBĮ 9 straipsnio 4 dalis reikalauja, kad teismo nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti turi būti priimta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos. VSDFV Kėdainių skyriaus pareiškimas iškelti atsakovui bankroto bylą Panevėžio apygardos teisme buvo gautas 2008 m. balandžio 29 d. Net atsižvelgiant į Kauno apskrities VMI raginimo sumokėti privalomuosius mokėjimus terminus (b. l. 100) bei atsakovo 2008 m. birželio 6 d. prašymą sumokėti skolą Kauno apskrities VMI dalimis (b. l. 118), teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas turėjo žinoti apie savo pareigą pateikti duomenis per įstatymo nustatytus terminus (ĮBĮ 9 str. 1 d.). Pažymėtina, kad net priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį (ši nutartis atsakovui išsiųsta 2008 m. lapkričio 4 d.), atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo pozicijai pagrįsti. Be to, Kauno apskrities VMI ieškinys atsakovui buvo įteiktas 2008 m. gruodžio 12 d. (b. l. 161), tuo tarpu atsakovo direktoriaus nedarbingumas prasidėjo nuo 2008 m. gruodžio 17 d. (b. l. 163). Nors atsakovas prašė pratęsti dokumentų pateikimo terminą iki 2009 m. sausio 5 d. (b. l. 162), tačiau iki šios dienos jokių dokumentų nepateikė, todėl teismas turėjo pagrindą priimti skundžiamą teismo nutartį. Vėliau, jau po skundžiamos nutarties priėmimo (prašymas teisme gautas 2009 m. sausio 8 d.), atsakovas dar kartą paprašė jį pratęsti iki 2009 m. sausio 12 d. (b. l. 168). Be to, drauge su atskiruoju skundu pateiktas nedarbingumo pažymėjimo nuorašas patvirtina, kad atsakovo direktorius iki 2008 m. sausio 23 d. nedarbingas (b. l. 176). Pažymėtina, kad iki teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme dėl 2009 m. sausio 8 d. pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo, t. y. iki 2009 m. vasario 19 d., atsakovas nepateikė jokių duomenų apie atsakovo direktoriaus darbingumą, taip pat nepateikė dokumentų, numatytų ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus byloje esančiais duomenimis nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija, sprendžia, kad apelianto argumentas apie tai, kad teismas išnagrinėjo bylą negavęs atsakovo atsiliepimo, yra nepagrįstas, nes tokį dokumentą atsakovas, būdamas sąžiningas ir rūpestingas, turėjo galimybę pateikti (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovui UAB ,,Litekolis“ keltina bankroto byla dėl nemokumo (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.), todėl skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).
Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad atsiradus ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, bankroto byla gali būti nutraukta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.