- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-11
- Bylos Nr.
- 2A-237-260/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- Krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai“, Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- R.Puidoko
- Trečiasis asmuo
- UAB „Sanistal“
- Advokatai
- Vytautė Linaburgienė, Paulius Vaicekauskas
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui, atsakovo Krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai“ atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Daivai Gineikaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1329-429/2009 pagal ieškovo R.Puidoko įmonės „Alna“ ieškinį atsakovams Krikščioniškajam labdaros fondui „Tėvo namai“, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo UAB „Sanistal“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R.Puidoko įmonė „Alna“ ieškiniu (b.l. 2-3, t.I) prašė teismo priteisti iš atsakovo Krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai“ ir subsidiariai iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 42.488,60 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas R.Puidoko įmonė „Alna“ 2003 metais pagal suderintą sąmatą atsakovo Krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaunas, atliko santechnikos darbus už 42.488,60 Lt. Atliktų darbų apmokėjimą 2003-10-10 d. garantiniu raštu Nr. 700-2-56 garantavo atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija. Atsakovas Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“ už atliktus santechnikos darbus neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 42.488,60 Lt. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pagal garantinį raštą už atliktus santechnikos darbus turėjo apmokėti iš 2004 metų biudžeto, tačiau apmokėjimas iki šiol nėra įvykdytas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (b.l. 85-89, t.I) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo Krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai 35.000 Lt skolos, 2.230 Lt bylinėjimosi išlaidų, reikalavimą priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmetė. Išdėstė atsakovui priteistos – 35.000 Lt sumos mokėjimą 6 mėnesių laikotarpyje nuo sprendimo priėmimo dienos. Teismas konstatavo, kad atsakovai Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“ ir Kauno miesto savivaldybės administracija pripažino, kad krikščioniškajame labdaros fonde „Tėvo namai“ santechnikos darbai buvo atlikti ieškovo 2003 m. ir jam yra nesumokėta 42.488,60 Lt. Nustatė, kad 2003-10-10 Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamentas raštu Nr. 700-2-56 informavo, kad Kauno miesto savivaldybė garantuoja numatomų santechnikos darbų krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai“ patalpose (duomenys neskelbtini), Kaune apmokėjimą iš kitų metų savivaldybės biudžeto (b.l.7). Kadangi minėtame rašte nenurodyta jokia suma ir nenurodytas skolininkas, teismas sprendė, jog šis raštas neatitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse garantijai keliamų reikalavimų ir negali būti laikomas garantija. Taip pat konstatavo, kad minėtas raštas laikytinas niekiniu ir negalioja, kadangi prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, įtvirtintoms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.90 str. 1 d., Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 27 p. ir 28 p., 50 str. 3 d., Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 str. 1 d. 1 p. bei 9 str. 2 d. ir 10 str. 1 d., todėl ieškovo ieškinį atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu atmetė, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybė ir Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“ 1998-03-18 buvo sudarę negyvenamų pastatų ir patalpų panaudos sutartį Nr. 55/P iki 2003-04-01, pagal kurios 5.4 punktą panaudos gavėjas Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“ įsipareigojo savo lėšomis atlikti negyvenamų patalpų priežiūros ir remonto darbus. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovas, rašydamas 2006-12-19 pranešimą, kad jokių finansinių, materialinių pretenzijų Krikščioniškajam labdaros fondui „Tėvo namai“ neturi, buvo suklaidintas atsakovo Krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai“ pranešimo, kuriuo, ši garantavo, kad savivaldybė turėjo pagal garantinį raštą apmokėti už atliktus santechnikos darbus iš 2004 m. biudžeto. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, jog atsakovas Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“ už suteiktas ieškovo paslaugas laiku ir tinkamai neatsiskaitė, o ieškovas sutartiniuose santykiuose iš dalies buvo neapdairus ir neatidus, nes nesudarė sutarties dėl darbų atlikimo, todėl priteistiną iš atsakovo sumą sumažino iki 35.000 Lt. Atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu yra sunkmetis ir atsakovas yra ne pelno siekianti organizacija, o ieškovas nebuvo apdairus ir atidus, siekdamas, kad nebūtų pažeistos abiejų šalių teisės, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 92-97, t.I) atsakovas Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“ prašo panaikinti 2009-09-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – Krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai“ atžvilgiu ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas dalyje dėl 35.000 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei priteistos sumos išdėstymo yra nepagrįstas, nes buvo priimtas iš esmės neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikius materialinės teisės normas. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad fondas yra skolingas ieškovui ir privalo sumokėti reikalaujamą skolą. Tarp fondo ir ieškovo 2003-10-10 nebuvo susiklostę prievoliniai rangos santykiai ir nebuvo jokių susitarimų ar kitokių aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad tokie santykiai įvyks ateityje, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti iš Fondo apmokėti už darbus. Teigia, kad prievoliniai rangos santykiai susiklostė tarp ieškovo ir savivaldybės. Buvo atlikti darbai – inžinerinės sistemos (šildymo sistemos) įvedimas visame pastate. Fondas negalėjo būti užsakovu dėl minėtų darbų atlikimo, nes savo valia ir lėšomis užsakyti tokius darbus neturėjo teisės. Teismas nepagrįstai siaurai vertino panaudos sutartį, akcentuodamas šios sutarties 5.4 p., kuriame kaip panaudos gavėjo pareiga yra įvardijama pareiga savo lėšomis atlikti negyvenamųjų patalpų priežiūros ir remonto darbus (kasdieninius elementarius darbus). Tuo tarpu pagal panaudos sutarties 4.2. p. panaudos davėjas, t.y. savivaldybė, privalo atlikti patalpų rekonstravimo (keičiamos inžinerinės sistemos bei įranga) ar remonto (pakeičiami, modernizuojami inžinerinių sistemų bei įrangos elementai) darbus. Kadangi panaudos sutartyje yra numatyti kitokie šalių įsipareigojimai negu bendrosios pareigos, nustatytos CK 6.636 str. aiškinant šalių teises ir pareigas, turi būti taikomos panaudos sutarties sąlygos. Fondo pateiktas 2003-10-10 prašymas savivaldybei gali būti vertinamas tik kaip panaudos gavėjo prašymas panaudos davėją inicijuoti ir atlikti darbus. Iš savivaldybės pareikštos valios, o būtent iš 2003-10-10 rašto Nr. 700-2-56, kuris buvo adresuotas ne fondui, o ieškovui yra aišku, kad būtent savivaldybė buvo jai priskirtų pagal sutartį darbų užsakove. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aplinkybės įrodo, jog rangos prievoliniai santykiai buvo susiklostę tarp savivaldybės ir ieškovo: darbus priėmė ne fondas, o savivaldybė. Ieškovo atstovas patvirtino, kad būtent savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorius G. J., o ne fondo atstovas buvo kviečiamas priimti darbus; darbai buvo priduoti apžiūros būdu, buvo organizuotas konkursas, nors ir atbuline data. Teismas nepagrįstai Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento raštą Nr. 700-2-56 kvalifikavo kaip garantiją ir ją pripažino niekine. Minėtas raštas negalėjo būti kvalifikuojamas kaip garantija, nes juo savivaldybė ne garantavo, o tiesiogiai įsipareigojo apmokėti ieškovui už atliktus darbus. Tam, kad prievolių užtikrinimas garantija būtų galimas, tarp skolininko ir kreditoriaus turi būti susiklostę prievoliniai santykiai, kadangi tarp fondo ir ieškovo nebuvo susiklostę rangos prievoliniai santykiai, šiuo raštu savivaldybė galėjo garantuoti tik savo pačios prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas 2003 m. pagal suderintą sąmatą fondo patalpose atliko santechnikos darbus už 42.488,60 Lt. Visos šalys pripažino tik patį darbų atlikimo faktą. Nei viena iš šalių nepatvirtino, kad buvo suderėti ir atlikti darbai būtent tokios vertės, kokia buvo nurodyta ieškovo pateiktoje sąmatoje – 42.488,60. Fondo atstovas netgi ginčijo, kad ieškovas atliko darbus už dvigubai mažesnę kainą (b.l. 70-71, t.I). Būtent kokie ir kokios vertės darbai buvo iš tiesų atlikti ar suderėti nėra pagrįsta jokiais įrodymai, išskyrus prie bylos pridėta sąmata. Vien šis įrodymas nėra pakankamas, kad nustatyti tikrąją suderėtų ar atliktų ir neapmokėtų darbų vertę. Ieškovo atstovas paaiškino, kad „viskas buvo daroma atbuline data“ (b.l. 69, t.I), todėl kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovo sąžiningumo nustatant ir reikalaujant būtent tokio dydžio skolą. Iš sąmatos negalima nustatyti kada ji buvo sudaryta ir suderinta, todėl konstatuotina, kad ieškovui pradėjus ir netgi atlikus darbus sąmata nebuvo įsigaliojusi ir tapusi rangos sutarties dalimi. Esant bylos įrodymuose prieštaravimų, teismas turėjo pareigą juos aiškintis. Ieškovas yra daugiau nei 18 metų darbų rangos paslaugas teikianti įmonė, todėl neaišku, kodėl teismas ją laiko silpnesniąja šalimi. Tokios patirties įmonės darbuotojams turėtų būti taikomi atidaus, rūpestingo verslininko kriterijai. Teismo konstatavimas, kad fondas savo raštu garantavo, jog savivaldybė turėjo apmokėti už atliktus iš 2004 m. biudžeto, prieštarauja 2006-12-19 fondo rašto turiniui ar bet kokiam kitam fondo raštui, nes fondas jokios garantijos raštu niekam nesuteikė. Konstatavimas, kad ieškovas 2006-12-19 rašydamas pranešimą buvo suklaidintas fondo pranešimo, prieštarauja ieškovo tos pačios dienos raštui Nr.45 savivaldybei, kuriuo ieškovas reikalauja iš savivaldybės apmokėti pagal įsipareigojimus. Net fondą pripažinus buvus sutartiniuose santykiuose su ieškovu, fondas yra visiškai atleistinas nuo atsakomybės dėl paties ieškovo kaip kreditoriaus kaltės. Ieškovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis, būdamas verslininkas ir turėdamas pareigą veikti protingai, apdairiai, atidžiai, elgėsi ypatingai neapdairiai ir neatsakingai. Tokie ieškovo veiksmai kaip darbų atlikimas nesant sutarties, esant neaiškiam užsakovui, neišsiaiškinus visų aplinkybių, darbų perdavimo-priėmimo tinkamas neįforminimas, pasikliovimas abejotino turinio raštais, „visko darymas atbuline data“ vertintinas kaip itin didelis nerūpestingumas, neatidumas ir nesąžiningumas, kuris negali būti pateisinamas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 120-123, t.I) atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija nurodo, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti paliktas nepakeistas. Teigia, kad apelianto argumentas, jog rangos prievoliniai santykiai buvo susiklostę ne tarp ieškovo ir fondo, o tarp ieškovo ir savivaldybės yra nepagrįstas ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Darbai buvo atlikti fondo naudojamose patalpose, kad fondas galėtų jose vykdyti savo veiklą. Darbų sąmata su fondu buvo suderinta. Panaudos sutarties 5.4 p. numatyta, kad šalių susitarimu rekonstravimo ir remonto darbai gali būti atliekami panaudos gavėjo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad fondas nepateikė leidimo patalpų rekonstravimui, savivaldybė neturėjo pagrindo leisti atlikti šiuos darbus ar numatyti jiems lėšų. Savivaldybė niekada neorganizavo konkurso minėtiems darbams pirkti ir, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, fondas nebuvo pateikęs jokios programos finansavimui gauti. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad atliktus darbus priėmė fondas, o, kaip ir pažymėta sprendime, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus vedėjas buvo atvykę apžiūrėti kokie santechnikos darbai buvo atlikti, tačiau jų nepriiminėjo ir niekur nepasirašinėjo. Apelianto argumentai dėl skolos dydžio yra atmestini, kadangi darbų atlikimo sąmata buvo suderinta su fondo atstovu. Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas 2006-12-19 pranešime nurodydamas, jog finansinių ir materialinių pretenzijų dėl įvykdytų darbų fondui neturi, buvo suklaidintas, yra atmestinas, kadangi pats ieškovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nurodė, kad šis pranešimas buvo parašytas suklydus iš nežinojimo, ką patvirtina ir tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydamas fondą kaip atsakovą.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovo Krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai“ atstovė prašė panaikinti 2009-09-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį Krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai“ atžvilgiu atmesti, ieškovo atstovas nurodė, kad jo nuomone, skola priteistina iš abiejų atsakovų, atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2009-09-22 sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Apeliaciniame skunde atsakovas Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“ teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad šis atsakovas yra skolingas ieškovui už atliktus statybos rangos darbus šio fondo naudojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaunas, nes prievoliniai rangos santykiai susiklostė tarp ieškovo ir savivaldybės. Atlikti darbai – inžinerinės sistemos (šildymo sistemos) įvedimas visame pastate. Fondas negalėjo būti užsakovu dėl minėtų darbų atlikimo, nes savo valia ir lėšomis užsakyti tokius darbus neturėjo teisės.
Teisėjų kolegija sutinka su šiais apelianto nurodytais argumentais, kartu pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas apie tai, tarp kurių šalių susiklostė rangos santykiai, kas privalo ieškovui sumokėti už atliktus darbus.
Byloje pateiktais įrodymais – šalių paaiškinimais, liudytojo G. J. parodymais (b.l.73-74, t. I), eksperto ataskaitos (b.l. 58-63 ir 66, t. II) duomenimis – nustatyta, kad pastate (duomenys neskelbtini), Kaune, ieškovas 2003 metais atliko šildymo sistemos pertvarkymo darbus, įrengė naujas šilto ir šalto vandens tiekimo vidaus inžinerines sistemas.
Šie darbai, kaip įvertino ekspertas, ir su kuo sutinka teisėjų kolegija, laikytini kapitaliniu remontu. Patalpas, kuriose atliktas šis remontas, turto patikėjimo teise valdo Kauno miesto savivaldybė, jos pagal Kauno miesto valdybos 1998 03 10 sprendimą ir 1998 03 18 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį perduotos neatlygintinai naudotis Krikščioniškajam labdaros fondui „Tėvo namai“ (b.l. 34-42, t. I). Kauno miesto savivaldybės su Krikščioniškuoju labdaros fondu sudarytoje panaudos sutartyje (b.l. 41-42, t. I) numatyta, kad panaudos davėjas, kuriuo yra Kauno miesto savivaldybė, privalo atlikti negyvenamųjų patalpų rekonstravimo (kai keičiamos inžinerinės sistemos ar įranga) ar remonto (kai modernizuojami inžinerinių sistemų bei įrangos elementai).
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovas 2003 metais atliko darbus, kuriuos privalėjo atlikti panaudos davėjas. Kad šie darbai buvo atlikti būtent panaudos davėjui , o ne panaudos gavėjui, patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento rašte (b.l. 7, t. I) nurodyta garantija, kad Kauno miesto savivaldybė apmokės už santechnikos darbus patalpose (duomenys neskelbtini), Kaune ieškovui jo sąmatoje nurodytą sumą. Šio rašto turinys leidžia vertinti, kad dėl rangos darbų, kurių apimtys buvo nurodytos sąmatoje ir su kurių kaina sutiko savivaldybės pareigūnas, su ieškovu faktiškai susitarė atsakovas Kauno miesto savivaldybė, o ne atsakovas Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“. Tokią aplinkybę patvirtina ir pastarojo atsakovo rašytas raštas Kauno miesto merui (b.l.8, t. I), kuriame nurodoma, kad artėjant žiemai labai reikalingus šilumos sistemos sutvarkymo darbus galėtų atlikti ieškovas R.Puidoko įmonė „Alna“, jei tik savivaldybė sutiktų apmokėti už darbus, t.y. atsakovas Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“ neprašė savivaldybės skirti lėšų šiam fondui, kad vėliau šis galėtų atsiskaityti už šildymo sistemos įrengimo darbus su ieškovu. Atsakovo Krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai“ tokie veiksmai rodo, kad jis veikė faktiškai kaip patalpų valdytojo atstovas, o ne kaip užsakovas, t.y. savarankiškas rangos santykių subjektas.
Atsižvelgiant į tai, kad faktiniai rangos santykiai susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės, kad ieškovui atlikus darbus buvo pagerintos patalpos, kurios priklauso savivaldybei, o be to ji ir įsipareigojo apmokėti už darbus, sumokėti ieškovui už darbus privalo atsakovas Kauno miesto savivaldybė (CK 6.644 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija taip nusprendžia atsižvelgdama į paminėtų įrodymų visumą, pagal kuriuos akivaizdu, jog artėjant 2003 metų pabaigai, prieš prasidedant šildymo sezonui, tam kad užtikrinti Krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai“ normalią veiklą, buvo būtina sutvarkyti miesto savivaldybei priklausančių, perduotų šiam fondui naudotis, patalpų šildymo sistemą, todėl neskelbiant darbų pirkimo konkurso, savivaldybės pareigūnai susitarė, kad būtinus skubiai atlikti šildymo sistemos rekonstrukcijos darbus atliks ieškovas, pažadėjo jam už tai sumokėti. Todėl visi atsakovo Kauno miesto savivaldybės argumentai, kad savivaldybė nebuvo numačiusi lėšų tokiems darbams, kad nebuvo prisilaikyta visų būtinų formalumų tokiems darbams pirkti, neatleidžia šio atsakovo nuo pareigos sumokėti už faktiškai atliktus, savivaldybės valdomą turtą pagerinusius darbus.
Kauno miesto apylinkės teismas ieškovui priteisė ne visą jo reikalaujamą 42.488,60 Lt sumą, o 35000 Lt skolą, motyvuodamas tai tuo, kad ieškovas sutartiniuose santykiuose iš dalies buvo neapdairus ir neatidus, nes nesudarė sutarties dėl darbų atlikimo. Ieškovas apeliacinio skundo dėl priteistos sumos dydžio nepadavė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ši skolos suma, yra pagrįsta. Negalima pripažinti, kad teismas neteisingai įvertino, kokia suma turėtų būti priteista už ieškovo atliktus darbus, nes įrodymų apie realias išlaidas ieškovas nepateikė, o susitariant su savivaldybe dėl darbų šalys vadovavosi paskaičiavimais, atliktais sąmatoje.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovui 35000 Lt už darbus priteistini iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos.
Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas apie tai, tarp kurių šalių susiklostė rangos santykiai, kas privalo ieškovui sumokėti už atliktus darbus, teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisia iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos.
Patenkinus atsakovo Krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai“ apeliacinį skundą jam priteistinos 1850 Lt turėtos nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose bylinėjimosi išlaidos (sumokėti žyminiai mokesčiai ir už advokato teisinę pagalbą) iš ieškovo, kadangi ieškovas pareiškė nepagrįstus reikalavimus šiam atsakovui. Ieškovas turėjo analogiškų bylinėjimosi išlaidų 3455 Lt (1275 Lt sumokėtas žyminis mokestis ir 2180 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą). Proporcingai patenkintų ieškovo reikalavimų daliai, t.y. 82% tokių išlaidų (2833 Lt) ieškovui priteistinos iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:
Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188764867) ieškovui R.Puidoko įmonei „Alna“ (juridinio asmens kodas 132299960) 35000 Lt (trisdešimt penkis tūkstančius litų) skolą ir 2833 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo R.Puidoko įmonės „Alna“ (juridinio asmens kodas 132299960) atsakovui Krikščioniškajam labdaros fondui „Tėvo namai“ (juridinio asmens kodas 192005445) 1850 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.