Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2024 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-9035-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 24234248557.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo G. T. 2024 m. gegužės 2 d. nutarimu D. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2¹ dalyje, padarymą skirta 120 Eur bauda.

D. K. transporto priemonę paliko kelio ženklo 528 („Stovėjimo vieta“) su papildoma lentele Nr. 846 („Asmenys su negalia“) galiojimo zonoje. Kelių eismo taisyklių 150.16 punktas reglamentuoja, kad „Sustoti ir stovėti draudžiama: <...> kitoms transporto priemonėms stovėjimo vietoje, kuri skirta skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms.“ Kelių eismo taisyklių 1 priedo kelio ženklas Nr. 528 („Stovėjimo vieta“) nurodo transporto priemonių stovėjimo vietas. Papildoma lentelė Nr. 846 („Asmenys su negalia“) nurodo, kad stovėjimo vieta skirta tik Kelių eismo taisyklėse nustatytą skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negali automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms. Remiantis byloje esančiais duomenimis transporto priemonė nebuvo pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele. Skundą padavęs asmuo nusižengimo padarymo metu neturėjo teisės palikti stovėti automobilio aptariamoje vietoje, kadangi jam nebuvo išduota asmens su negalia automobilio statymo kortelė, automobilis nebuvo paženklintas skiriamaisiais ženklais „Asmuo su negalia“ ir šio skiriamojo ženklo naudoti jis neturi teisės.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad duomenų, jog skundą padavusiam asmeniui būtų išduota asmens su negalia automobilio statymo kortelė, nėra. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad D. K. atitiktų nors vieną iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme „Dėl skiriamojo ženklo „asmuo su negalia“ naudojimo“ nurodytų kriterijų, todėl jo argumentai dėl baudos panaikinimo yra nepagrįsti, aptariamoje vietoje teisės palikti stovėti automobilį jis neturėjo.

Institucija pažymi, kad Institucijos pareigūnui priimant nutarimą tinkamai buvo pritaikyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas), kadangi skundą padavęs asmuo iki šio nusižengimo padarymo dienos turėjo galiojančių nuobaudų, numatytų ANK 417 straipsnyje. ANK 40 straipsnyje numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

Institucijos nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad automobilis buvo paliktas stovėti pažeidžiant Kelių eismo taisykles ir D. K. padarytas nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje yra pilnai įrodytas byloje esančiais duomenimis, o skundą padavusio asmens pateikta išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nesuteikia teisės palikti stovėti automobilio pažeidžiant Kelių eismo taisykles ir yra tik informacinio pobūdžio bei nesusijusi su padaryto nusižengimo aplinkybėmis. Institucijos pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai individualizavo nuobaudą, atsižvelgė į skundą padavusio asmens asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (b. l. 8-11).

Skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose. Administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų.

Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, jog tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2024 m. gegužės 2 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas G. T., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo D. K. buvo pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 8 punktą, 1 priedo 846 punktą, 150.16 punktą ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 120 Eur bauda. D. K. buvo nubaustas už tai, kad 2024 m. kovo 10 d. 12 val. 14 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko stovėti kelio ženklo, nurodančio, kad stovėjimo vieta skirta tik skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ ir asmenų su negalia automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms galiojimo zonoje. Transporto priemonė nebuvo pažymėta priekyje ir gale kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Asmuo su negalia“ su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Asmuo su negalia“ simboliu arba asmenų su negalia automobilių statymo kortele.

Kelių eismo taisyklių 8 punkte numatyta, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Kelių eismo taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Kelių eismo taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Kelių eismo taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Kelių eismo taisyklių ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Kelių eismo taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

Kelių eismo taisyklių 1 priedo 846 punkte numatytas kelio ženklas „Asmenys su negalia“, kuris nurodo, kad stovėjimo vieta skirta tik Kelių eismo taisyklių nustatytą skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms.

Kelių eismo taisyklių 150.16 punkte numatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėjimo vietoje, kuri skirta skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms.

Nagrinėjamu atveju, skundą padavęs asmuo D. K. kategoriškai neigia savo kaltę ir apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo uždėjęs ženklą „Asmuo su negalia“ automobilio gale, tačiau jis galėjo nukristi, o priekyje ženklas buvo uždėtas ant skydelio nuo saulės, tačiau jo nebuvo atvertęs. Ženklą „Asmuo su negalia“ įsigijo prekybos vietoje.

Pažymėtina, kad asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“, bei teisę naudotis šia teise patvirtinančius dokumentus reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. A1-670 „Dėl skiriamojo ženklo „Asmuo su negalia“ naudojimo“ (galiojanti aktuali redakcija). Teisę naudoti skiriamąjį ženklą ,,Asmuo su negalia“ Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali galiojanti redakcija), nustatyta tvarka turi: 1) fiziniai asmenys, kurie patys vairuoja transporto priemones ir kuriems nustatytas 0–30 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis) (teisę naudotis šia teise patvirtinantis dokumentas – vairuotojo asmens su negalia pažymėjimas); 2) fiziniai asmenys, kurie patys vairuoja transporto priemones ir turi jiems išduotą asmens su negalia automobilio statymo kortelę (teisę naudotis šia teise patvirtinantys dokumentai – vairuotojo asmens su negalia pažymėjimas ir asmens su negalia automobilio statymo kortelė); 3) fiziniai asmenys, kurie veža asmenis, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis) ar sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis (teisę naudotis šia teise patvirtinantis dokumentas – vežamo asmens asmens su negalia pažymėjimas); 4) socialinių paslaugų, švietimo ir ugdymo, socialinės globos įstaigos, kai veža asmenis su negalia (teisę naudotis šia teise patvirtinantys dokumentai – transporto priemonės registracijos liudijimas, išduotas Lietuvos Respublikoje, (toliau – transporto priemonės registracijos liudijimas) įstaigos vadovo išduota pažyma, kuria patvirtinama, kad šia transporto priemone vežami asmenys su negalia, nurodant transporto priemonės valstybinį numerį ir įstaigos juridinio asmens pavadinimą, ir vežamo asmens asmens su negalia pažymėjimas); 5) Techninės pagalbos neįgaliesiems centras (toliau – Centras), kai teikia asmenų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis paslaugą (teisę naudotis šia teise patvirtinantys dokumentai – transporto priemonės registracijos liudijimas ir Centro direktoriaus išduota pažyma, kuria patvirtinama, kad šia transporto priemone yra teikiamos asmenų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis paslaugos, nurodant transporto priemonės valstybinį numerį ir įstaigos juridinio asmens pavadinimą); 6) nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios asmenims su negalia, (toliau – nevyriausybinės organizacijos) kai veža asmenis su negalia (teisę naudotis šia teise patvirtinantys dokumentai – transporto priemonės registracijos liudijimas, nevyriausybinės organizacijos vadovo išduota pažyma, kuria patvirtinama, kad nevyriausybinė organizacija šia transporto priemone veža asmenis su negalia, nurodant transporto priemonės valstybinį numerį ir nevyriausybinės organizacijos juridinio asmens pavadinimą, ir vežamo asmens asmens su negalia pažymėjimas); 7) pacientų pavėžėjimo paslaugų teikėjai (toliau – paslaugų teikėjai), kai veža asmenis su negalia (teisę naudotis šia teise patvirtinantys dokumentai – transporto priemonės registracijos liudijimas, paslaugų teikėjo vadovo išduota pažyma, kuria patvirtinama, kad paslaugų teikėjas šia transporto priemone veža asmenis su negalia, nurodant transporto priemonės valstybinį numerį, paslaugų teikėjo juridinio asmens pavadinimą, pacientų pavėžėjimo paslaugų teikimo sutartį su savivaldybės įstaiga (sutarties pavadinimas, registracijos data ir numeris, galiojimo data, sutarties šalių pavadinimai ir sutarties dalykas), ir vežamo asmens asmens su negalia pažymėjimas).

Iš byloje esančių duomenų ir paties D. K. pateikto Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinio skyriaus išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, D. K. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, kuris galioja nuo 2023 m. lapkričio 7 d. iki 2025 m. gruodžio 26 d. (b. l. 4), todėl jis neturi teisės naudoti skiriamojo ženklo ,,Asmuo su negalia“ Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali galiojanti redakcija), nustatyta tvarka, kadangi tokią teisę turi fiziniai asmenys, kurie patys vairuoja transporto priemones ir kuriems nustatytas 0–30 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis), o D. K. nustatytas didesnis nei 30 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) – 50 procentų.

Asmens su negalia automobilio statymo kortelę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 22 straipsniu, turi teisę gauti asmenys, kuriems nustatytas: 1) lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis; 2) sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis; 3) iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis); 4) 30–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) ir kurie turi galiojantį dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti lengvąjį automobilį, ir dėl ligos sukeltos negalios nuolat naudojasi techninėmis judėjimo pagalbos priemonėmis: vežimėliu, skirtu asmeniui su negalia, ar vaikščiojimo priemonėmis (lazdele, ramentais, vaikštyne ar kita vaikščiojimui palengvinti skirta priemone). Pažymėtina, jog pagal nustatytą dalyvumo lygį (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo lygis) - 50 procentų - D. K. turi teisę įsigyti Asmens su negalia automobilio statymo kortelę, tačiau administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad skundą padavęs asmuo būtų ją įgijęs.

Atsižvelgiant į tai, jog D. K. neturėjo teisės naudoti skiriamojo ženklo ,,Asmuo su negalia“ bei nebuvo įgijęs Asmens su negalia automobilio statymo kortelės, tačiau vairavo transporto priemonę, sustojo ir paliko stovėti kelio ženklo, nurodančio, kad stovėjimo vieta skirta tik skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ ir asmenų su negalia automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms galiojimo zonoje, tai visiškai įrodyta administracinio nusižengimo byloje esančiomis fotonuotraukomis (administracinio nusižengimo byla ROIK 24234248557, b. l. 12-14), tai yra byloje nustatyta pakankamai skundą padavusio asmens kaltumą pagrindžiančių įrodymų - jog D. K. veiksmuose buvo ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma.

Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, bei kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju, nenustatyta D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), ir jam paskirta bauda, kurios dydis atitinka sankcijoje numatytą baudos vidurkį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

D. K. pagrįstai nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), kadangi kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, D. K. 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu paskirta 12 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra, todėl nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas - jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog D. K. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje, kvalifikuotas teisingai, administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2024 m. gegužės 2 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-9035-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 24234248557 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o D. K. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2024 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-9035-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 24234248557 nepakeistą ir D. K. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. 24234248557, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.