Utenos apylinkės teismo sprendimas

2008-02-17, Italijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovo draustas automobilis RENAULT, vairuojamas neblaivaus asmens D. Z., atsitrenkė ir apgadino automobilį „Opel Corsa“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, sužeisti trys asmenys (A. G., A. C. ir D. S. S. C.) bei vienas asmuo žuvo (A. C.). Eismo įvykio kaltininku pripažintas RENAULT vairuotojas D. Z., kuris vairavo neblaivus, nesilaikė saugaus greičio. Tą patvirtina 2008-02-25, pranešimas apie autoįvykį, Scafuti biuro pažyma, 2008-02-17 Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos poskyrio nelaimingų atsitikimų biuro pažyma (telefaksas).

Ieškovas 2013-08-14, išmokėjo 37186,69 Lt (t. y. 10770,01 EUR) dydžio draudimo išmoką, kuria atlygino žalą A. G. už patirtą skausmą, kančias, moralinę žalą, išlaidas advokatams, susijusias su 2008-02-17, eismo įvykiu Italijoje. Padarytos žalos dydį, žalos atlyginimo faktą bei kitas aplinkybes patvirtina: 2013-04-19 sąskaita faktūra, 2012-01-20 raštas, preliminari faktūra, raštas dėl išlaidų advokatams, 2013-07-23 draudimo išmokos mokėjimo pažyma, mokėjimo nurodymas Nr. 5429.

Nurodo, kad LR CK 6.263 str. 1 d., įtvirtinta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. LR CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padalytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo" 59.1 p., nurodyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako: vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Atsakovas A. P. eismo įvykio (2008-02-17) metu buvo didesnio pavojaus šaltinio (automobilio RENAULT) valdytojas (LR CK 6.270 str.), didesnio pavojaus šaltinį perdavė neblaiviam asmeniui D. Z. (t.y.pasielgė itin neapdairiai, neatsargiai ir nerūpestingai), todėl jam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Ieškovo patirtą žalą sudaro 37186,69 Lt suma. LR CK 6.251 str. 1 d., nurodoma, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai.

Vadovaujantis LR CK 6.263 str. 1, 2 d., 6.280 str. 1 d., LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p., 2 d. bei LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 59.1 p., ieškovas turi į atsakovą regreso teisę 37186,69 Lt sumai. Šią sumą reikalaujame priteisti ieškovui iš atsakovo.

Taip pat nurodė, kad dėl patirtos žalos atlyginimo ieškovas su pretenzija 2013-08-26 kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas ieškovo patirtos žalos neatlygino.

Taip pat nurodo, kad piniginės prievolės atveju ieškovas turi teisę reikalauti priteisti palūkanas iš atsakovo pagal LR CK 6.37 str. 2 dalį. Atsižvelgiant į tai prašo iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.210 str. 1 d.).

Taip pat nurodė, kad įvykio metu atsakovas buvo automobilio „Renault“ valdytojas ir tai nustatyta 2012-12-14, Panevėžio apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-814-198/2012. Sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi prejudicinę galią. Taip pat nurodė, jog atsakovo pateikta pirkimo-pardavimo sutartis yra tik jo gynybinė pozicija. Atsakovas teigdamas paaiškinimus draudimo kampanijai niekada neminėjo, jog jo automobilis „Renault“ įvykio metu buvo parduotas. Tokią versiją jis pateikė tik tada, kad prasidėjo bylinėjimosi procesas dėl žalos atlyginimo. Byloje esantys S. M. parodymai prieštarauja byloje esantiems parodymams ir juos reikėtų vertinti kritiškai. Ieškovo atstovo manymu 2008-02-14, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis tarp automobilio „Renault“ paravėjo A. P. ir minimo automobilio pirkėjo S. M., autoįvykio dieną t.y. 2008-12-17, nebuvo sudaryta, o buvo sudaryta, kaip ir jau buvo minėta, prasidėjus teismo procesui dėl žalos atlyginimo. Anksčiau, dar iki kreipimosi į teismą, atsakovas A. P. apie šią sutartį niekam nebuvo minėjęs ir niekam apie tai nepasakojo.

Iš karto sudarius šią sutartį, tą pačią dieną, minimą automobilį A. P. perdavė S. M.. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su A. P. metu ir automobilio perdavimo metu, šis lengvasis automobilis buvo sugedęs. Nusipirkęs šį automobilį, S. M. jį suremontavo.

2008 m. vasario 17 d., be liudytojo S. M. sutikimo ir žinios, kada jis miegojo ant savo automobilio, kurio markė RENAULT SAFRANE, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), galinės sėdynės, jo pažįstamas D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, būdamas neblaivus, paėmė šio automobilio užvedimo raktus, sėdo už vairo, užvedė variklį ir su liudytojo S. M. automobiliu, kurio markė RENAULT SAFRANE, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) išvažiavo į kelią.

Tą pačią dieną, o būtent 2008 m. vasario 17 d., apie 24.00 val. nakties, valstybinės reikšmės kelyje Jonica 106 prie Italijos miestelio Koriljano Kalabro, liudytojo S. M. pažįstamas D. Z., būdamas neblaivus ir vairuodamas jam priklausantį automobilį, kurio markė RENAULT SAFRANE, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) padarė autoavariją, o būtent nesilaikydamas automobilio saugaus greičio, atsitrenkė ir sugadino automobilį, kurio markė OPEL CORSA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šios autoavarijos metu nukentėjo ir patyrė kūno sužalojimus pats liudytojas S. M. ir trys žmonės: A. G., A. C. ir D. S. S. C., o vienas žmogus - A. C. žuvo. Taip pat buvo sugadintas liudytojo S. M. automobilis, kurio markė RENAULT SAFRANE, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) ir automobilis, kurio markė OPEL CORSA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Po Italijos policijos tyrimo, šio autoįvykio kaltininku buvo pripažintas vairuotojas D. Z..

Teigia, kad Iš liudytojo S. M. rašytinių parodymų matyti, kad šiam liudytojui buvo paaiškintos Lietuvos Respublikos CPK 191 str., nurodytos liudytojo teisės ir pareigos. Be to liudytojas S. M. buvo susipažindintas su Lietuvos Respublikos BK 235 str., kur numatyta atsakomybė už melagingus parodymus ir jis už tai pasirašė.

Taip pat teigia, kad iš liudytojo S. M. rašytinių parodymų akivaizdžiai matyti, kad A. P. kaltės dėl 2008 m. vasario 17 d., Italijoje įvykusio autoįvykio (eismo įvykio) ir po eismo įvykio atsiradusių pasekmių nėra. Be to, iki eismo įvykio datos UAB DK „PZU Lietuva“ apdraustas jo vardu sugedęs automobilis markės RENAULT SAFRANE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal sudarytą tarp A. P. ir S. M. 2008-02-14, pirkimo-pardavimo sandorį dėl automobilio RENAULT SAFRANE valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perleistas, t.y. parduotas liudytojui S. M..

Šie liudytojo S. M. rašytiniai parodymai visiškai paneigia ieškovo UAB DK „PZU Lietuva" 2013-09-27, ieškinio dėl žalos priteisimo melagingą teiginį, kad A. P. tariamai eismo įvykio 2008-02-17, metu buvau didesnio pavojaus šaltinio (automobilio RENAULT SAFRANE valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas (LR CK 6.270 str.) ir tariamai didesnio pavojaus šaltinį perdavė neblaiviam asmeniui D. Z., t.y. pasielgė neatsargiai ir nerūpestingai, todėl jam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Todėl ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ reikalavimas dėl žalos priteisimo yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pateikė jo sudarytą su S. M. ir iš šio asmens gautą 2008-02-14, pareiškimą dėl automobilio RENAULT SAFRANE valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo surašytą italų kalbą su vertimu į lietuvių kalbą. Mano, jog šis dokumentas taip pat visiškai paneigia ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ 2013-09-27, ieškinio dėl žalos priteisimo melagingą teiginį, kad jis tariamai eismo įvykio 2008-02-17, metu buvo didesnio pavojaus šaltinio (automobilio RENAULT SAFRANE valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas (LR CK 6.270 str.) ir tariamai didesnio pavojaus šaltinį perdavė neblaiviam asmeniui D. Z., t.y. pasielgė neatsargiai ir nerūpestingai, todėl jam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą.

Mano, kad šis 2008-02-14, pareiškimas dėl automobilio RENAULT SAFRANE valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo surašytas italų kalba su vertimu į lietuvių kalbą taip pat akivaizdžiai įrodo, kad ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ reikalavimas dėl žalos priteisimo yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas.

Taip pat nurodo, kad šioje byloje ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė jo 2008-02-25, pranešimą draudikui PZU Lietuva, kuriame jis nurodė, kad yra automobilio RENAULT SAFRANE savininkas ir perdavė savo automobilį laikinai pasinaudoti S. M..

Praneša, kad jis taip šiame pranešime nurodė todėl, kadangi 2008-02-14, parduotą liudytojui S. M. pagal 2008-02-14, pareiškimą automobilio RENAULT SAFRANE valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo VĮ „Regitra“ įskaitos nesuspėjo nuimti, o liudytojas S. M. nesuspėjo šios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio atitinkamai užregistruoti. Be to A. P. vardu dar galiojo, pateikta šioje byloje, 2008-01-30, sudaryta su UAB DK „PZU Lietuva“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis (duomenys neskelbtini), dėl automobilio RENAULT SAFRANE valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šios sutarties galiojimo pabaigos data buvo 2009-01-29, 24.00 val.. Taip rašyti 2008-02-25, pranešimą draudikui PZU Lietuva jam liepė UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas.

Nurodo, kad iš pateikto šioje byloje ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ 2013-09-27, ieškinio dėl žalos pritesimo matyti, kad eismo įvykis Italijoje įvyko 2008-02-17, t.y. po trijų dienų, kai jis su S. M. sudarė, dėl automobilio RENAULT SAFRANE valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-02-14, pirkimo-pardavimo sandorį. Eismo įvykio metu (t.y. 2008-02-17) A. P. buvo užsienyje, Italijoje, tačiau kitame mieste, negu įvyko eismo įvykis. Atvykti iš Italijos į Lietuvos Respubliką ir išregistruoti iš Valstybės įmonės „Regitra“ įskaitos 2008-02-14, parduotą S. M. automobilį RENAULT SAFRANE valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis negalėjo.

Visais atvejais jo 2008-02-25, pranešime draudikui „PZU Lietuva“ nenurodyta, kad jis perdavė automobilį RENAULT SAFRANE valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykyje kaltam neblaiviam asmeniui D. Z..

Nurodo, kad šioje civilinėje byloje ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad A. P. tariamai eismo įvykio metų (2008-02-17) perdavė automobilį RENAULT SAFRANE valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaiviam asmeniui D. Z.. Šio asmens jis nežinojo ir nepažinojo. Todėl ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ teiginys nurodytas jo ieškinyje, kad A. P. tariamai perdavė didesnio pavojaus šaltinį - automobilį neblaiviam asmeniui D. Z., t.y. pasielgė neatsargiai ir nerūpestingai yra nieko nepagrįstas ir neįrodytas.

Priešingai, pateikti šioje byloje notariškai patvirtinti, 2013-05-08, liudytojo S. M., gim. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos piliečio, rašytiniai parodymai ir 2008-02-14, pareiškimas dėl automobilio RENAULT SAFRANE valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo įrodo, kad 2008-02-17, eismo įvykyje kaltas asmuo D. Z. savavališkai, nesant S. M. sutikimo ir žinios užvaldė jo automobiliu RENAULT SAFRANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl D. Z. kaltės 2008-02-17, įvyko eismo įvykis.

Todėl ieškovo pareikštas A. P. ieškinys dėl žalos priteisimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pranešė, kad draudikui UAB DK „PZU Lietuva“ 2008-02-25, jis pateikė dar vieną raštą - paaiškinimo raštą, kuriame nurodė, ką jam yra žinoma apie 2008-02-17 eismo įvykį Italijoje, ir paaiškino savo padėtį dėl perleisto S. M. sugadinto automobilio RENAULT SAFRANE valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat dar paaiškino, kad jis nesupranta, kodėl jis turi mokėti už girto vairuotojo veiksmus. Jis minimame įvykyje net nedalyvavo. D. Z. jis iš viso nepažinojo ir jo niekad nebuvo matęs. S. M. jis pažįsta ir su juo bendrauja. Jis yra jo geras pažįstamas. Ir parduodamas automobilį jam juo visiškai pasitikėjo. Po avarijos jis lankė S. M. ligoninėje. Dar paaiškino, kad 2008 metų vasario mėnesį jis buvo su Italijoje. Į Italiją vyko savo automobiliu „Renault Safrane“ v/n (duomenys neskelbtini). Automobilį buvo apdraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Automobilį draudė draudimo kampanijoje „PZU Lietuva“, esančioje Visagine. Į Italiją vyko kartu su savo broliu. Dar jam važiuojant į Italiją automobilis pradėjo gęsti, o atvykus į Italiją jis sugedo visiškai. Suprato, kad šiuo automobiliu nebebus įmanoma grįžti atgal į Lietuvą. Italijoje susitiko su S. M., jam sakė, jog sugedo automobilis. Italijoje A. P. norėjo nusipirkti kitą automobilį ir jį atsivaryti į Lietuvą pardavimui. Jis tuo metu vertėsi automobilių prekyba. S. M. I. gyvena su šeima, Tribesacce mieste. S. M. jam sakė, jog jis nusipirks iš jo minėtą automobilį, nes ji jam buvo reikalingas. A. P. sutiko S. M. parduoti savo automobilį „Renault Safrane“. Susitarė, kad S. M. A. P. už automobilį „Renault Safrane“ sumokės 800 eurų, tačiau jis jam sumokėjo tik 600 eurų, o 200 eurų dar ir dabar yra nesumokėjęs. Kadangi jie abu susitarė dėl minimo automobilio pirkimo-pardavimo, todėl 2008-02-14, pasirašė standartinę Italijoje galiojančią pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavėjas A. P. pardavė pirkėjui S. M. automobilį „Renault Safrane“, v/n (duomenys neskelbtini), už 800 eurų. Sutartį jie abu pasirašė, tik tarpusavyje. Į notarą dėl jos patvirtinimo nesikreipė. Parduoto automobilio neperregistravo. Patikslino, kad tokios sutarties pavyzdį galima gauti be kokioje automobilių pardavimo vietoje. Kada buvo sudaryta tokia sutartis, A. P. minimą automobilį paliko S. M.. Tuo metu automobilis buvo nevažiuojantis, nes jo variklis buvo sugedęs. Parduodamas automobilį jis jo nebuvo išregistravęs, nors žinojo, kad prieš parduodant automobilį tai reikia padaryti. Teigia, kad jis paprasčiausiai nespėjo tai padaryti. Pats S. M. planavo vėliau juo atvažiuoti į Lietuvą ir ten sutvarkyti minimo automobilio perregistravimo procedūras. Visi automobilio dokumentai t.y. ir techninis pasas ir draudimo polisas buvo sudaryti A. P. vardu. S. M. jis nesakė, kad pastarasis, kol automobilis yra neperregistruotas, nesinaudotų juo. Manė, kad S. M. juo ir taip nesinaudos, nes automobilis buvo sugedęs. Nuo „įskaitos“ to automobilio nespėjo nuimti, nes su juo buvo padarytas autoįvykis. Atsimena, kad Lietuvoje, Visagine, draudimo biure, jam reikėjo rašyti paaiškinimą dėl įvykusio eismo įvykio Italijoje. Tada jis draudimo darbuotojai J. S. sakė, kad jo automobilis „Renault Safrane“ Italijoje yra parduotas, tačiau ji jam atsakė, kad jeigu automobilis Lietuvoje neišregistruotas ir yra įregistruotas jo vardu, tai jam ir reikia rašyti, kad jis jo. Teigia, jog kaip jam diktavo draudimo biure, jis taip ir rašė paaiškinimą apie eismo įvykio aplinkybes. Praėjus kelioms dienoms po jo automobilio „Renault Safrane“ pardavimo S. M., ir dar jam būnant Italijoje, jam paskambino jo pažįstamas S. I. ir pranešė, jog S. M. pateko į eismo įvykį. Jokia D. Z. A. P. nedavė savo automobilio „Renault Safrane“. Tik iš S. M. sužinojo, jog jis kartu su D. Z. vartojo alkoholinius gėrimus. Kada S. M. girtas miegojo ant automobilio „Renault Safrane“ galinės sėdinės D. Z. savavališkai paėmė iš jo minimo automobilio raktelius ir juo važiuodamas padarė minimą eismo įvykį. Teigia, kad tuo metu kai įvyko eismo įvykis A. P. buvo kažkur apie 500 km., nuo eismo įvykio esančiame Italijos mieste Lavela. Kažkur praėjus 2-3 dienoms, po minimo eismo įvykio A. P. iš Italijos išvažiavo į Lietuvą. Dar paaiškino, kad po eismo įvykio jo automobilis „Renault Safrane“ buvo sugadintas nepataisomai, todėl jis jo ir nebeišregistravo, nes tam nebebuvo jokio būtinumo. Į draudimo kampaniją dėl eismo įvykio, įvykusio Italijoje, aplinkybių paaiškinimui į kreipėsi tik norėdamas padėti S. M.. Nurodė, kad paaiškinimai susiję su minimu eismo įvykiu, rašyti draudimo kampanijoje, yra parašyti jo ranka.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. S. parodė, kad ji dirba UAB DK „PZU Lietuva“ verslo klientų draudimo eksperte. Atsimena, kad 2008 metais ji dirbo vadybininke minėtoje kampanijoje. Įmonės ofisas, kuriame ji dirbo buvo adresu Statybininkų g. Nr. 24, Visagino, mieste. A. P. yra jos klientas ir 2008-01-30, draudė savo automobilį. Su juo buvo sudaryta privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Po kurio laiko, tiksliai neatsimena kada, į ofisą atvyko klientas ir pranešė apie eismo įvykį ir paaiškino, kaip viskas atsitiko. Klientui buvo paduotas standartinės formos blankas ir buvo pasiūlyta raštu nurodyti visas eismo įvykio aplinkybes. Ką jam rašyti paaiškinime, liudytoja nenurodė. Klientas pats viską paaiškino apie eismo įvykio aplinkybes, nes jam jos yra žinomos. Klientui taip pat paaiškinama, ką jis dar privalo pateiki. Kada surenkami visi reikiami dokumentai, jie siunčiame į žalos skyrių. Neatsimena, ką klientas kalbėjo ir ką aiškino apie eismo įvykį. Jis visus reikiamus dokumentus užpildė ir ji iš jo buvo priimti. Kokius jis dokumentus pateikė, tie ir buvo priimti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju S. P. parodė, kad jis yra A. P. brolis ir su juo 2008 metų vasario mėnesį taip pat vyko į Italiją ir dalyvavo brolio automobilio „Renault Safrane“ pardavime S. M.. Automobilis „Renault Safrane“ priklausė jo broliui. Jis kartu su broliu atvažiavo minėtu automobiliu į Italijoje esantį Trebisacce miestą. Jau važiuojant į Italiją brolio automobilis gedo, o kai atvažiavo į Italiją, jis visiškai sugedo. Italijoje jų pažįstamas S. M. sutiko iš jo brolio nupirkti minėtą automobilį už 800 eurų. Tarp brolio ir S. M. buvo pasirašyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Tai paprasta sutartis. Standartinė. Tokios sutarties blanką Italijoje galima gauti automobiliu pardavimo vietoje. Atsimena, kad sutartis buvo pasirašyta automobilių stovėjimo aikštelėje. Ten renkasi visi mikroautobusai.Tokios sutarties blankai yra atšviesti. Kada brolio automobilis buvo parduotas, S. P. su broliu nuvažiavo į kitą Italijos miestą Lovelą. Atsimena, kad po poros dienų paskambino jų pažįstamas S. J., kuris pasakė, kad S. M. guli ligoninėje ir jam yra lūžusi koja. S. P. su broliu aplankė S. M. ligoninėje. Ligoninėje S. M. nieko konkrečiai nepasakojo apie eismo įvykį, nes ir pats nieko nežinojo. Tik sakė, kad jis buvo ant automobilio galinės sėdynės, o automobilį vairavo D. Z.. S. P. D. Z. nepažinojo ir jo nebuvo matęs. S. M. yra jo geras pažįstamas. Žino, kad brolis pardavė automobilį S. M., paėmė už jį pinigus ir surašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Žino, kad tokią sutartį Lietuvos „Regitra“ priima. Taip pat priima ir Italijoje, ir t.y. automobilio pardavimą patvirtinantis dokumentas. Žino, kad brolis Lietuvoje nespėjo, minėtomis aplinkybėmis parduoto automobilio, perregistruoti. Atsimena, kad brolis rašė paaiškinimą dėl eismo įvykio Italijoje. Nežino, kodėl brolis draudimo kampanijoje rašydamas paaiškinimą dėl eismo įvykio, nenurodė, kad automobilis yra parduotas. Kaip sakė draudimo kampanijoje, taip ir rašė. Draudimo kampanijoje jo brolis draudimo darbuotojam neparodė minimos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties. Sužinojęs apie eismo įvykį jo automobiliu Italijoje, brolis pats kreipėsi į draudimo kampaniją, kurioje buvo draustas jo automobilis. Paaiškino, kad Italijoje automobilis negali būti be draudimo. Jis visada privalo būti draustas, todėl ir draudimo polisas brolio automobilio, ir jį pardavus, buvo paliktas S. M.. Žino, kad S. M. broliui už automobilį dar neatidavė 200 eurų. Kadangi automobilis eismo įvykio metu buvo sugadintas nepataisomai, tai nebebuvo jokio tikslo ji išregistruoti.

Ieškovo pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas. Ieškovo reikalavimas atsakovui yra patvirtintas byloje esančiais dokumentais ir ieškovo paaiškinimais.

Atsakovo pateikti įrodymai bei duoti paaiškinimai byloje, nepanaikina jo civilinės atsakomybės.

Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“, atstovaujama J. S., su atsakovu A. P. 2008-01-30, sudarė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta automobilio „Renault Safrane“, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo sutartyje numatyta, kad sutartis galioja 12 mėnesių. Sutarties galiojimo pabaigos data 2009-01-29, 24:00 val.. Draudimo suma 328,00 Lt.. Sutarties 1.5.2. p., buvo nustatyti draudimo liudijimo įmokų mokėjimo terminai bei dydžiai (b.l. 7).

2008-02-26, UAB DK „PZU Lietuva“, Utenos filialui pateiktame A. P. paaiškinime 2008-02-25, kuriuo jis tiksliai aprašė autoįvykį, nurodyta, kad A. P., Renault Safrane markės automobilio savininkas davė savo automobilį laikinai pasinaudoti S. M., o jis, būdamas neblaivus, leido vairuoti automobilį Ž. D., kuris padarė avariją. Iš įvykio liudytojų sužinojo, kad tamsiuoju paros metu jį apakino iš priekio atvažiuojantis automobilis ir jis atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio galinę dalį (b.l. 17).