Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. B., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-10-27 nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir V. B. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šakių rajono apylinkės teismo 2016-03-31 nutartimi V. B., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 2016-10-17 teikimu kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą, prašydama V. B. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti.

Skundžiama 2016-10-27 nutartimi apylinkės teismas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą tenkino ir V. B. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, motyvuodamas tuo, kad V. B. psichinė būklė stebimu laikotarpiu išliko nestabili: stebėtas dirglumas, skyriuje kibo prie kitų pacientų, kaltino juos nebūtais dalykais, telefonu grasino sugyventinei su ja susidoroti, nepripažįsta gydymo būtinumo, nekritiškas padarytai veikai, susirgimui.

Apeliaciniu skundu V. B. prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti ir bylą nagrinėti iš naujo iš esmės. Nurodo, kad jo sveikatos būklė yra stabili, su sugyventine jis susitaikė, telefonu jai negrasino, prie ligonių nesikabinėja, klauso personalo nurodymų, jo byla yra sufabrikuota, suvokia prieš sugyventinę padarytą žodinę veiką.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Šakių rajono apylinkės teismo 2016-03-31 nutartis, kuria pripažinta, kad V. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, yra įsiteisėjusi, vykdoma, todėl nekvestionuojama. V. B. skundas nagrinėjamas tik dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-10-27 nutarties, kuria jam pratęstas taikomos priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės terminas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama 2016-10-27 nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismas pagrįstai tenkino VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą ir pratęsė V. B. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. B. nustatytas šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas, jis serga nuo 2001 m., keletą kartų gydytas psichiatrijos ligoninėje. V. B. dėl uždraustos smurtinės nusikalstamos veikos padarymo priverstinai stebimas pirmą pusmetį (nuo 2016-05-05). Iš Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros 2016-10-06 išvados Nr. 520 ir VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės paaiškinimų apylinkės teismo posėdyje matyti, kad V. B. psichinė būklė išlikusi nestabili: stebėtas dirglumas, nepagrįstos pretenzijos, telefonu grasino sugyventinei su ja susidoroti. Ligonio mąstymas nenuoseklus, paralogiškas, jis neklauso personalo paliepimų, kabinėjasi prie kitų ligonių, kaltina juos nebūtais dalykais. V. B. produktyviam kontaktui neprieinamas, į daugelį klausimų neatsako arba atsako neprasmingai, yra agresyvus, atsisako leisti vaistus, teisina save, reikalauja išleisti į namus, grasina kažkam paskambinti dėl jo laikymo ligoninėje, nekritiškas įstatymo uždraustos veikos padarymo, susirgimo, gydymo, teisinės situacijos atžvilgiu, jo elgesys yra neprognozuojamas, todėl ribojamas jo dalyvavimas užimtume.

Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos pobūdžio taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Teismas aptariamu klausimu gali priimti vieną iš sprendimų: 1) pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; 2) pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; 3) panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

Įvertinęs pirmiau paminėtus duomenis aukštesnės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, jog V. B. dar reikalingas stacionarus stebėjimas, nes bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados nei apie jo psichinės sveikatos būklės pagerėjimą, nei apie jo socialinio pavojingumo sumažėjimą. Kaip tik byloje esantys, pirmiau aptarti, duomenys patvirtina tai, kad stebėjimo laikotarpiu V. B. esminio psichinės sveikatos pagerėjimo nėra, jo psichinė būsena išlieka nestabili, kas nereiškia pasveikimo, o stoka kritikos susirgimo, gydymo ir padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos atžvilgiu rodo, kad V. B. socialinis pavojingumas dar išlikęs. Būtent tai sąlygojo gydytojų komisijos rekomendaciją tęsti jo stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Todėl apylinkės teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad V. B. psichinė būklė yra tokia, dėl kurios būtina jam toliau taikyti esamą priverčiamosios medicinos priemonę.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-10-27 nutartis, kuria V. B. pratęstas gydymas stacionare bendro stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. B., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-10-27 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.