- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- N-575-2513-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-05859-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimo V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
V. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) dėl to, kad jis, būdamas UAB „Giloja“ direktoriumi, nevykdė teisėtų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Vilniaus skyriaus pareigūnų reikalavimų, t. y. nepateikė UAB „Giloja“ darbuotojo O. N. skundų nagrinėjimui reikalingų dokumentų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41² straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas (toliau – ir Teismas) 2010 m. spalio 21 d. nutarimu nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. Ž. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41² straipsnio 1 dalyje, nutraukti. Teismas nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu pažeidėjas paaiškino, jog nevykdė VDI reikalavimų, nes sirgo, pateikė teismui nedarbingumo laikotarpio pažymą bei nurodė, jog šiuo metu VDI reikalavimas įvykdytas.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius (toliau – ir Apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad V. Ž. nei apsilankymo VDI Vilniaus skyriuje metu, nei vėliau nepateikė VDI pareigūnei jokio dokumento, patvirtinančio jo nedarbingumą, be to, Protokolo surašymo dieną, 2010 m. spalio 10 d., V. Ž. buvo savo darbo vietoje, kurios adresas sutampa su VDI Vilniaus skyriaus adresu. Apeliantas taip pat nurodo, kad V. Ž. VDI pateikė ne visus dokumentus, todėl VDI reikalavimas pateikti dokumentus nėra visiškai įvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 41² straipsnio 1 dalis nustato, kad neįleidimas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų tikrinti pagal jų kompetenciją įmonių, įstaigų, organizacijų, taip pat Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio trijų šimtų litų ir pareigūnams – nuo trisdešimties iki devynių šimtų litų.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai ištyrė bylos aplinkybes. Teisingam bylos išnagrinėjimui būtina surinkti papildomų įrodymų.
Pirmosios instancijos teismas bylą V. Ž. atžvilgiu nutraukė, remdamasis vien tik V. Ž. parodymais bei nenustatęs visų bylos aplinkybių. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas vis dar nėra įvykdytas. Be to, nurodo, kad V. Ž., nors ir buvo nedarbingas, tačiau buvo savo darbo vietoje ir turėjo galimybę įvykdyti Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas turėtų ištirti šias aplinkybes, kurios gali turėti esminės įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.
Dėl paminėtų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų, todėl priimtas nutarimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.