Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, dirbantis (duomenys neskelbtini), nesimokantis, vedęs, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005-01-20, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams; 2) 2010-09-03, Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, - 6 (šešių) MGL (226,00 Eur) dydžio bauda; 3) 2018-02-26, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį - 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, kurios metu privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus bei įpareigotas laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje; 4) 2018-07-17, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus, laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus, laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje; 5) 2019-02-05, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir skirta galutinė sumažinta bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šiuo nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausmė, bausmių dalinio sudėjimo būdu, subendrinta su 2018-07-17, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, šią bausmę vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies „b“ papunkčiu, 2 dalimi, pakeičiant 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausme (1:2), ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Į šiuo nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-09-30, 12 val. 00 min., iki 2018-10-01, 12 val. 39 min. (dvi paros) ir laikas išbūtas laikinajame sulaikyme, kuris yra įskaitytas 2018-07-17, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės - 1 (vienerių) metų vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, skirtos pareigos: tęsti darbą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas), neišeiti iš namų nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas), nebendrauti su nukentėjusiąja E. G., gimusia (duomenys neskelbtini) (BK 75 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Šias pareigas nuteistasis privalėjo įvykdyti per 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį, jį skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. nuo 2019-02-05. Bausmę atlikęs. Teistumas neišnykęs.

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A., 2019 m. kovo mėn. 9 d., apie 2 val. 34 min., tiksliau nenustatytu laiku, viešojoje vietoje – kavinės – baro „Vilkaragis“, adresu Taikos pr. 80A, Visagino mieste, antrajame aukšte, esančioje salėje, būdamas agresyvus, rodydamas aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, įžūliai, pašalinių asmenų akivaizdoje, ignoruodamas elementarias padoraus elgesio taisykles, dėl mažareikšmių asmeninio pobūdžio paskatų, tyčia metė stiklinę į toje pačioje salėje buvusią savo žmoną E. G., tačiau ja pateikė į toje pačioje salėje sėdėjusios nukentėjusiosios G. K. kaklą ir tuo jai sukėlė fizinį skausmą, o stiklinei, nuo smūgio į nukentėjusiosios G. K. kaklą, sudužus, jos šukės supjaustė šalia G. K. buvusios nukentėjusiosios A. Č. kairįjį skruostą, ir tuo padarė nukentėjusiajai A. Č. pjautines žaizdas kairiajame skruoste, kas įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymų, bei sutrikdė visuomenės rimtį

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas A. S. parodė, kad naktį iš 2019-03-08 į 2019-03-09, jis buvo kavinėje „Vilkaragis“ ir šventė Tarptautinę moters dieną. Kavinėje buvo su draugais A. A. ir P. M.. E. G. jis pažįsta, nes ji yra buvusi A. A. žmona. A. S. matė, kaip kavinėje A. A. bendravo su E. G.. Jie bendravo ramiai. Tai buvo dar prieš įvykį. E. G. sėdėjo prie gretimo staliuko. Vienu metu, jis buvo išėjęs parūkyti. Kada sugrįžo į kavinę, joje buvo kilęs sąmyšis. Kažkas A. A. kaltino tuo, jog jis metė bokalą ir juo merginai pateikė į skruostą. Kažkur po dešimties minučių atvyko policijos pareigūnai. Nukentėjusiųjų nematė, jų nepažįsta. Po įvykio visi šaukė, triukšmavo, klykė, ir niekas prie staliukų ramiai nebesėdėjo. Kavinės darbuotojai triukšmavusiųjų neramino. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų nematė. Jokių kraujuojančių asmenų taip pat nematė. Nematė, kad A. A. būtų metęs stiklinę. A. A. jam nesakė, kad jis metė stiklinę. Jis nežinojo, kad E. G. ir A. A. santykiai buvo įtempti. Tik žinojo, kad jie skiriasi. Kavinėje su A. A. apie E. G. nekalbėjo. Su A. A. bendrauja. Tą vakarą A. A. buvo ramus. Jo agresyvaus jis nėra matęs. Nežinojo, kad A. A. buvo nuteistas ir, kad jam kavinėje minėtu laiku nebuvo galima būti. Iš kavinės jis su A. A. išėjo atskirai. Po įvykio su A. A. buvo susitikęs praėjus kažkur šešiems mėnesiams. Jam tada A. A. sakė, kad dėl konflikto kavinėje „Vilkaragis“, jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Sakė, jog jį kaltina tuo, kad jis metė bokalą. A. A. jam sakė, jog taip nebuvo. Paminėjo, kad palaiko parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Patvirtino, jog jis girdėjo, kaip prie šalia esančio staliuko sėdėję žmonės ir E. G. sakė, jog stiklinę metė A. A.. Netrukus po įvykio A. A. išėjo iš kavinės.

Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas M. U. parodė, kad jis dirba Utenos apskrities VPK Visagino PK Reagavimo skyriuje, vyriausiuoju patruliu. Patvirtino, kad naktį iš 2019-03-08 į 2019-03-09, jis buvo tarnyboje su kolega M. S.. Atsimena, kad naktį, jau po antros valandos nakties, buvo gautas iškvietimas į kavinę „Vilkaragis“, nes moteriai bokalu buvo parskelta galva. Atvykus į kavinę, buvo bendrauta su jos lankytojais. Kažkas sakė, jog kaltininkas yra A. A. ir jis jau yra pasišalinęs. Įvykis buvo salėje, kuri yra dešinėje pusėje, antrame aukšte. Matė, kad salėje yra stiklo šukių. Ten sėdėjo moteris, kuriai buvo pataikyta bokalu. Tai moteriai iš galvos bėgo kraujas. Kažkas iš liudytoju, atrodo R. Č., jam sakė, kad vyras, kuris metė stiklinę yra A. A.. Dėl įvykio visų minėtoje salėje buvusių asmenų poilsis buvo nutrauktas. Policijos pareigūnai užsirašė liudytojų duomenis. Netrukus atvyko operatyvinės grupės pareigūnai, o M. U. su kolega išvežė nuketėjusiąsias į ligoninę. Dar jis su kolega nufotografavo įvykio vietą. Kavinės darbuotojai sakė, kad jie dėl kavinei padarytos žalos kreipsis į policiją. Liudytojas suprato, kad kavinės darbuotojai paties įvykio nematė. Policijos pareigūnus iškvietė įvykio liudytojai.

Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas M. S. parodė, kad jis 2019-03-08, dar dirbo Utenos apskrities VPK Visagino PK patruliu. Patvirtino, kad naktį iš 2019-03-08 į 2019-03-09, jis buvo tarnyboje su kolega M. U.. Atsimena, kad naktį, jau po antros valandos nakties, buvo gautas iškvietimas į kavinę „Vilkaragis“, nes moteriai bokalu buvo parskelta galva. Kažkas metė bokalą. Atvykus į kavinę, buvo bendrauta su jos lankytojais. Matė, kad vienai moteriai buvo sužalotas veidas. Lankytojai nurodė kaltininko vardą, pavardę. Sakė, kad kaltininkas jau yra išėjęs iš kavinės. Liudytojai sakė, kad jie sėdėjo prie staliuko, o prie kito staliuko sėdėjęs vyras metė bokalą į jų pusę. Policijos pareigūnai užsirašė liudytojų duomenis. Netrukus atvyko operatyvinės grupės pareigūnai. Liudytojas matė, kad kavinėje ant grindų buvo stiklo šukių. Liudytojas nebendravo su kavinės darbuotojais. Surašė tarnybinį pranešimą.

Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta R. Č. parodė, kad naktį iš 2019-03-08 į 2019-03-09, ji buvo kavinėje „Vilkaragis“ ir šventė Tarptautinę moters dieną. Sėdėjo salėje prie staliuko, kuri yra dešinėje pusėje, antrame aukšte. Ten buvo ir jos draugė J. C.. Matė, kad salėje prie jos draugės staliuko sėdėjo vyriškis. J. C. jau norėjo eiti, o tas vyriškis liko. R. Č. pastebėjo, kad tas vyriškis dėl girtumo jau buvo neadekvatus. Jis paėmė bokalą ir jį metė link kito staliuko, prie kurio sėdėjo kiti žmonės. Matė, kaip prie kito staliuko sėdėjusi moteris griebėsi už galvos. Liudytoja pribėgo prie nuketėjusiosios. Visi pradėjo šaukti. Buvo atbėgusi barmenė, kuri sakė, kad jau iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Jie užsirašė R. Č. duomenis ir liudytoja išvyko. Kažkas pasakė, kad tas vyriškis, kuris metė bokalą, pasišalino iš kavinės salės. Liudytoja palaiko parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu neatpažino A. A.. Tik paminėjo, jog tas vyras, kuris metė bokalą, kavinėje įvykio metu sėdėjo su jos drauge J. C. prie vieno staliuko. Būdama kavinėje, R. Č. dar pagalvojo, jog, ką jos draugė gali bendro turėti su tuo vyriškiu, nes jis R. Č. pasirodė toks grubus, nemandagus.

Motyvuojamoji dalis

2019-03-09, A. Č. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2019-03-09, apie 2 val. 34 min, kavinėje „Vilkaragis“, adresu Visaginas, Taikos pr. 80A, jai sėdint prie stalo, į ją kažkas metė stiklinę ir sužalojo jai kairį skruostą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Kas į ją metė stiklinę ji nematė. Prašo nustatyti ir patraukti atsakomybėn asmenį, kuris ją nežymiai sužalojo ir sukėlė fizinį skausmą. 2019-03-08, apie 23 valandą 50 minučių atėjo į kavinę „Vilkaragis”, adresu Visaginas, Taikos pr. 80A, kur jos laukė draugai. Kartu su draugais ji sėdėjo prie stalo, bendravo. Ji alkoholio nevartojo. Apie 2 val. 34 min., jai sėdint prie stalo, iš kairės pusės į ją kažkas metė stiklinę ir sužalojo jai kairį skruostą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą ir jai iš skruosto pradėjo bėgti kraujas. Kas į ją metė stiklinę nei ji, nei jos draugai nematė. Kas iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą ji nežino. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu, apžiūrai, ji buvo nugabenta į Visagino ligoninės priėmimo skyrių. Daugiau nieko negali paaiškinti. Apžiūros objektas yra kavinės „Vilkaragis“ patalpos. Pakilus laiptais patekta į kavinės salę, kur iš dešinės yra durys į kitą kavinės salę. Užėjus pro duris, kairėje pusėje stovi stalas ant kurio yra trys skardinės alaus, sulčių pakuotė, stiklinis grafinas, stikliukas, dvi stiklinės, kraujuotos popierinės servetėlės ir stiklo šukės (1 tomas, b. l. 8-25).

2019-03-09, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. S. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog 2019-03-09, patruliuojant kartu su Utenos AVPK Visagino PK RS vyr. patruliu M. U., apie 2:34 val., iš Utenos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu Taikos pr. 80 A, Visagine, bare „Vilkaragis“ vyras bokalu sužalojo dvi merginas. Įtariamasis pabėgo, bet žino jo vardą ir pavardę (A. A.), požymių neatsimena. Atvykus buvo nustatyta, kad stiklinė buvo mesta į A. Č., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri buvo pristatyta į Visagino ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Po medikų apžiūros konstatuota kairiojo skruosto pjautinė žaizda. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyti įvykio liudininkai: R. Č., M. M., G. K., A. G., kurios teigimu vyriškis, kuris metė stiklinę yra A. A. (1 tomas, b. l. 68).

2019-03-09, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, A. A., apie 9.44 val., alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,77 prom., girtumas (1 tomas, b. l. 69-70).

2019-03-18, Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame nurodoma, jog liudytojai R. Č. buvo parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių jai pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį ji yra davusi parodymus. Nuotrauka, pažymėta Nr. 3, yra A. A., kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Liudytoja R. Č. pareiškė, kad iš jai pateiktų 6 asmenų nuotraukų, ji neatpažino asmens, kuris naktį iš 2019-03-08 į 2019-03-09 metė stiklinę į jai nepažįstamas moteris (1 tomas, b. l. 89-92).

2019-03-12, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo G. B. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad kavinėje „Vilkaragis“ bendraujant su kavinės administratore paaiškėjo, kad ji jokio konflikto 2019-03-09, apie 2 val. 34 min., kavinėje nematė. Buvo peržiūrėtos kavinės vaizdo stebėjimo kameros. Nustatyta, kad jos įvykio vietos neužfiksavo (1 tomas, b. l. 122).

2020-07-27, UAB „Vilkaragis“ raštas Utenos apylinkės prokuratūros prokurorui, kuriame užfiksuota, kad UAB „Vilkaragis“ civilinio ieškinio nereikš (3 tomas, b. l. 65).

2019-03-09, VšĮ „Visagino ligoninė“ medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodoma, VšĮ Visagino ligoninėje 2019-03-09, 02:58 val. A. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta kairiojo skruosto muštinė žaizda. Skundėsi kairio skruosto žaizda. Trauma 2019-03-08, buityje, sužalota buteliu Vilkaragio bare. Apžiūrint kairiame skruoste pjautinė žaizda (1 tomas, b. l. 123).

2019-05-17, specialisto išvada Nr. G 1152/2019(01), kurioje užfiksuota, kad G. K. kūno sužalojimų nekonstatuota (1 tomas, b. l. 133).

2019-05-03, specialisto išvada Nr. G 1159/2019(01), kurioje užfiksuota, kad A. Č. nustatyta pjautinė žaizda kairiajame skruoste. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ „Visagino ligoninė“. Žaizda kairiame skruoste padaryta aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai stiklo šuke. Neatmetama galimybė, kad A. Č. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis, t. y. 2019-03-09. A. Č. nustatyta pjautinė žaizda kairiame skruoste kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b. l. 137-138).

2019-03-14, akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, jog buvo atlikta akistata tarp liudytojos A. G. ir įtariamojo A. A.. Akistatos metu liudytojo A. G. patvirtino, jog ji girdėjo, kaip 2019-03-09, naktį, kavinėje „Vilkaragis“ A. A. sakė E. G., jog jis neduos ramiai gyventi jai tol, kol ji nenumirs. A. G. pati asmeniškai 2019-03-09, naktį ramino A. A., nes jis susistumdė su M. M., kuris minėtą naktį užstojo E. G., kai ji kalbėjosi su A. A.. Ji tą pačią naktį matė, kaip A. A. nuo savo stalo griebė tuščią stiklinę ir metė ją į E., tačiau niekam nepateikė. Po to praėjus 15-20 minučių Andrejus vėl paėmė stiklinę nuo stalo prie kurio jis sėdėjo ir metė į E., tačiau pataikė stikline ne į E., o į A. G. nepažįstamos moters kaklą. Kai stiklinė sudužo, jos šukes pataikė į merginos vardu A. skruostą, iš skruosto pradėjo bėgti kraujas. A. G. visa tai gerai matė. A. A. prieš mesdamas stiklinę atsistojo, o numetęs stiklinę vėl atsisėdo prie stalo. A. G. minėtą naktį iškvietė policijos pareigūnus, kaip ir kada iš kavinės minėtą naktį išėjo A. A. ji nematė. Taip pat norodė, kad prie staliuko, prie kurio minėtą naktį sėdėjo A. A., kartu su juo buvo dvi moterys, tų moterų ji nepažįsta. Dar nurodė, kad kai minėtą naktį A. A. metė stiklinę į E., prie to staliuko, kur sėdėjo A. A. kito vyro nebuvo, buvo tik dvi moterys.

A. A. akistatos metu parodė, kad A. G. sako ne tiesą. Naktį iš 2019-03-08 į 2019-03-09, būdamas kavinėje - bare „Vilkaragis” jis stiklinių nemėtė. O prie staliuko, prie kurio jis sėdėjo, buvo A. S. ir jo žmona ir A. ir jo žmonos pažįstama moteris ir dar vienas vyras, kurio vardo ir pavardės negaliu nurodyti, nes neprisimena.

A. G. parodė, kas A. A. sako netiesą. Parodė, kad prie pirmo staliuko, prie kurio naktį iš 2019-03-08 į 2018-03-09 sėdėjo A. A., sėdėjo daug žmonių, kurių tarpe buvo ir vyras, kurio ji nepažįsta, tačiau po to A. A. persėdo prie kito staliuko, nuo kurio ir metė minėtą naktį stiklines į E., tačiau jai nepataikė. Ir prie to staliuko, tuo metu, kai A. A. metė minėtą naktį stiklines sėdėjo dvi moterys, daugiau nieko negaliu paaiškinti (2 tomas, b. l. 9-12).

Teismo motyvai dėl įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Už tokią veiką yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 284 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta.

Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimu. Padariniai - realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimui atsirasti pakanka bent vieno iš šių būdų: 1. Įžūlaus elgesio; 2. Grasinimų; 3. Piktybiškų patyčių; 4. Vandališkų veiksmų.

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomeninė rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, leisti laisvalaikį ir pan..

Viešoji vieta, tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirtų nepatogumų (pvz.: restoranas, naktinis klubas, kavinė, baras, parduotuvė ir pan.).

Visuomenės rimties sutrikdymas galimas tada, kai kaltininko veiksmai sukėlė aplinkiniams didelį išgąstį ar sumaištį, šiurkščiai juos pažemino. Apie viešosios tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo smurtaujama, nutrauktas žmonių poilsis ir pan..

Priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių buvimas rodo, kad visuomenės rimtis ar tvarka buvo sutrikdyta būtent dėl kaltininko (o ne trečiųjų veiksnių) veikimo ar neveikimo.

Jeigu viešosios tvarkos pažeidimas yra susijęs su fizinio skausmo sukėlimu ar nežymiu sveikatos sutrikdymu, tai tokios veikos atskirai neinkriminuotinos, nes jas apima viešosios tvarkos pažeidimo norma.

BK 284 straipsnio sudėtis yra materialioji. Nusikaltimo baigtumo momentas sietinas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko įžūlių veiksmų, grasinimų, patyčių.

Viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nustatant tyčinę kaltę nebūtina, kad kaltininkas tiksliai suvoktų savo veikimo vietą kaip viešąją, tačiau svarbu tinkamai įvertinti tokio jo elgesio paskatas. Asmuo gali veikti ir be aiškios asmeninės motyvacijos arba jo veiksmams pretekstas buvo mažareikšmė dingstis, galima daryti išvadą, kad asmens veika pirmiausia buvo skirta viešajai tvarkai pažeisti ir kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešiškumą viešajai tvarkai. Tuo atveju, jeigu savo asmeniniams santykiams aiškinti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį.

Nagrinėjamo nusikaltimo subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 metų fizinis asmuo.

Nors kaltinamasis A. A. neprisipažino dėl jam pareikšto kaltinimo ir neigia, jame nurodytas aplinkybes, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti įrodymai, patvirtina jo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnį ir leidžia pagrįstai nurodyti, kad būtent jis padarė nusikaltimą numatytą BK 284 straipsnyje.

Pažymėtina tai, kad teismas kritiškai vertina liudytojų P. M., J. C., A. S. teisme duotus parodymus, kad A. A. nemetė jokios stiklinės, nes jie prieštarauja objektyviems ir neginčijamiems byloje esantiems ir teisiamojo posėdžio metu patikrintiems duomenims, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, be to šie proceso dalyviai yra suinteresuoti palankia kaltinamajam bylos baigtimi, yra su juo susiję draugystės ryšiais.

Paties kaltinamojo parodymai vertinami, kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti bausmės.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų G. K., A. Č., liudytojų A. G., A. B., L. M., M. U., M. S., R. Č., kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais, nes jie tiksliai ir objektyviai atspindi įvykio situaciją, yra įtikinami, ir juose nėra subjektyvumo. Teismo vertinimu šių liudytojų parodymai yra teisingi ir todėl juos vertinti kritiškai nėra pagrindo.

Teismo vertinimu, byloje yra neginčijamai nustatyta, kad G. K. buvo sukeltas fizinis skausmas nuo smūgio mesta stikline, o į G. K. kaklą sudužusios stiklinės šukės supjaustė A. Č. veidą. Kad kavinės „Vilkaragis“ salėje, kurioje įvyko įvykis, buvo stiklo šukių, patvirtina net tik baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys, bet ir liudytojai M. U., bei M. S., kurie, kaip policijos pareigūnai, buvo atvykę į įvykio vietą ir bendravo su įvykio liudytojais iš karto po įvykio. Jie patvirtino, jog įvykį matę kavinės lankytojai nurodė, jog stiklinę į nukentėjusiųjų pusę metė būtent A. A..

Aplinkybę, kad stiklinę į nukentėjusiųjų pusę metė būtent A. A., teisme patvirtino ir liudytoja A. G. bei liudytojas A. B..

Šių, tiesiogiai A. A. neteisėtus veiksmus mačiusių liudytojų nurodytas aplinkybes apie įvykį, teisme taip pat patvirtino ir nukentėjusiosios G. K., A. Č., liudytojai L. M., R. Č., M. M., E. G..

A. A. neneigia, kad jis iš 2019-03-08 į 2019-03-09, buvo kavinėje „Vilkaragis“ ir šventė Tarptautinę moters dieną. Kad jis ten buvo patvirtino ir teisme apklausti liudytojai.

Kaip jau minėta, liudytojai A. G. ir A. B. patvirtino, kad jie tiksliai matė, kaip A. A. metė stiklinę, kuri pataikė į nukentėjusiosios G. K. kaklą, o stiklinei sudužus, jos šukės sužalojo A. Č. veidą.

Liudytojos A. G. tokiomis nurodytomis aplinkybėmis negalima netikėti, nes ji apie tai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Jos nurodytos aplinkybės susijusios su smurtu prieš nukentėjusiąsias yra nuoseklios logiškos ir sutampančios su visų byloje ištirtų ir jau paminėtų įrodymu visetu. Jos tiksliai sutampama ir su liudytojo A. B., kuris taip pat matė, kaip A. A. metė stiklinę į nukentėjusiųjų pusę, parodymais.

Iš byloje esančių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad A. A. yra linkęs smurtauti. Yra anksčiau smurtavęs prieš savo žmoną E. G.. Todėl natūralu, kad pamatęs ją kavinėje kito vyro draugijoje, galėjo dėl to supykti ir nebetvardydamas savo pykčio imtis smurtinių veiksmų E. G. atžvilgiu. Pagrįstai manytina, kad jis iš pavydo metė stiklinę į E. G., visiškai nevertindamas to, kad mesdamas stiklinę gali pataikyti ir į kitus kavinėje esančius asmenis, juos sužaloti, nutraukti jų poilsį, kad toks jo elgesys kitiems kavinėje buvusiems asmenims gali pasirodyti, kaip visiškai nepriimtinas ir šokiruojantis. Dėl tokio neprognozuojamo ir nepateisinamo A. A. elgesio šiuo atveju nukentėjo atsitiktiniai kavinės lankytojai, buvo nutrauktas jų poilsis, sugadinta jų nuotaika, sutrikdyta sveikata.

Tokiu savo elgesiu A. A. akivaizdžiai išreiškė ir parodė aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, įžūliai, pašalinių asmenų akivaizdoje, ignoruodamas elementarias padoraus elgesio taisykles, dėl mažareikšmių asmeninio pobūdžio paskatų, atliko nusikalstamus veiksmus.

Todėl A. A. veika yra pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Todėl teismas įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, išanalizavęs byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus bei ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog yra įrodyta, kad A. A. jam pareikštame kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Jo atlikta veika visiškai atitinka BK 284 straipsnio dispoziciją.

Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad kaltinamojo A. A. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Panevėžio teritorinės ligonių kasa šioje baudžiamojoje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 41,37 Eur žalą už A. Č. ir G. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Panevėžio TLK atstovas pagal įgaliojimą M. B..

Civiliniame ieškinyje ieškovo atstovas nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų A. Č. ir G. K. gydytos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. A. Č. ir G. K. suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina - 41,37 Eur. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

Už A. Č. ir G. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas apmokėta bazinėmis kainomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d., įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - LR SAM 2006-12-22 įsakymas Nr. V-1113), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1550 „Dėl balo vertės patvirtinimo“ (toliau - LR SAM 2015-12-30 įsakymas Nr. V-1550 bei jo pakeitimai), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-05-09, įsakymu Nr. V-436 „Dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ (toliau - LR SAM 2008-05-09 įsakymas Nr. V-436), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-12-16, įsakymu Nr. V-1073 „Dėl specialiųjų reikalavimų stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo – skubiosios pagalbos skyriui patvirtinimo“ (toliau - LR SAM 2010-12-16 įsakymas Nr. V-1073).

2019-03-09 VšĮ Visagino ligoninėje Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje (kortelės Nr. 2019/0011515/00) suteikta Priėmimo-skubiosios pagalbos paslauga II, paslaugos bazinis įkainis 26,11 balo (LR SAM 2010-12-16 įsakymas Nr. V-1073), vieno balo vertė lygi 1,00 Eur (LR SAM 2015-12-30 įsakymas Nr. V-1550). Gydymo kaina 26,11 Eur.

A. Č. gydymo kainą 26,11 Eur dėl patirtos traumos sumokėjo Panevėžio teritorinė ligonių kasa (toliau - Panevėžio TLK).

2019-03-09 VšĮ Visagino ligoninėje Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje (kortelės Nr. 2019/0011514/00) suteikta Ortopedo traumatologo konsultacija, paslaugos bazinis įkainis 15,26 balo (LR SAM 2008-05-09 įsakymas Nr. V-436), vieno balo vertė lygi 1,00 Eur (LR SAM 2015-12-30 įsakymas Nr. V-1550). Gydymo kaina 15,26 Eur.

G. K. gydymo kainą 15,26 Eur dėl patirtos traumos sumokėjo Panevėžio TLK.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2006-03-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2006 išaiškino, kad „atsižvelgiant į sveikatos draudimo sistemos pobūdį, t. y. kad sveikatos draudimu sukuriama sistema, garantuojanti sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui (pvz., gydytojui diagnozavus sveikatos sutrikimus ir pan.), sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą, darytina išvada, kad sveikatos draudimo įstaigų turėtos išlaidos nėra tiesiogiai siejamos su trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais ar žalą padariusių asmenų draudimu nuo neteisėtų veiksmų, kuriais padaroma žala asmens sveikatai, be to, valstybė sveikatos draudimu nesiekia atlyginti žalos už kitus asmenis, todėl, atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būtų išieškomos iš kaltųjų asmenų, kaip yra ir kitais socialinio draudimo atvejais CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka“.

LAT 2008-05-22 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2008 dar kartą akcentavo, kad „atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, kaip yra ir kitais socialinio draudimo atvejais CK 6.290 straipsnyje nustatyta tvarka“.

Nukentėjusiojo su nusikalstamos veikos padarymu susijusios asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad iš PSDF biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio 1 punkte, 31 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja VLK. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas sudaro iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš PSDF biudžeto lėšų, ir už kitą PSDF biudžetui padarytą žalą.

Nusikalstama veika PSDF biudžetui buvo padaryta 41,37 Eur žala, nes tokia suma buvo apmokėta už A. Č. ir G. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Ši žala turi būti išieškota iš žalą padariusių asmenų, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos buv. Europos aikštė 1, LT-03505, Vilnius, įm. kodas 191351679, a/s LT 217300010002484333, AB „Swedbank“, b/k 73000.

Pateikti civilinio ieškinio reikalavimus pagrindžiantys įrodymai (1 tomas, b. l. 141-147; 149-151; 152-153; 3 tomas, b. l. 91).

Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai. Pateikė teismui prašymą baudžiamąją bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (3 tomas, b. l. 81-82).

Baudžiamoji byla išnagrinėta civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau BPK) 252 straipsnio 2 dalies pagrindu.

BPK 252 straipsnio 1 dalis numato, kad jei neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos reikalavimą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, pagrindžia byloje aptarti ir kartu su civiliniu ieškiniu pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nusikaltimu buvo padaryta šio civilinio ieškovo prašoma atlyginti turtinė žala.

Įrodymai, kuriais yra pagrįsta kaltinamojo kaltė, ir kurie jau yra aptarti, įrodo, kad dėl kaltinamojo A. A. neteisėtų veiksmų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 41,37 Eur turinė žala, todėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra tenkinamas visiškai, ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta turtinė žala priteisiama iš kaltinamojo A. A..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nėra taikytas.

Kaltinamasis A. A. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, nebuvo laikinai sulaikytas.

Kaltinamajam A. A., 2019-03-12, tyrėjos nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 185-187).

Nuosprendžiui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė skirta A. A. turi būti panaikinta.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. A. administracine tvarka nebaustas (1 tomas, b. l. 161).

Kaltinamasis A. A. yra E. G. sutuoktinis (1 tomas, b. l. 155-156).

Kaltinamasi A. A. anksčiau teistas, kaip ir yra nurodyta kaltinamajame akte ir šio teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje (1 tomas, b. l. 162-168; 169-175; 176-179; 180-187).

Duomenų, kad kaltinamasis A. A. būtų įrašytas į psichiatrinę - narkologinę įskaitą, nėra.

Kaltinamasis A. A. dirba (1 tomas, b. l. 157-158, LITEKO duomenys).

Motyvai dėl bausmės parinkimo

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo A. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai); padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (kaltinamasis A. A. darydamas nusikaltimą siekė savanaudiškų tikslų), į nusikalstamos veikos stadiją (A. A. padarytas nusikaltimas yra baigtas), į kaltininko asmenybę (A. A. dirba, anksčiau yra teistas už nusikalstamos veikos padarymą dėl smurto prieš savo žmoną E. G., taip pat dėl jos gyvenamosios vietos būsto durų padegimo, taip pat už narkotinių medžiagų laikymą, neturint tikslo jų platinti. Naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuris šiuo metu jau yra pasibaigęs, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis ir toliau smurtauja kitų žmonių atžvilgiu, negalvoja apie tokio savo elgesio neigiamas pasekmes, nevertina savo elgesio kritiškai. Toks jo neprognozuojamas elgesys kelia grėsmę visuomenei. Jo smurtas kitų žmonių, savo artimųjų šeimos narių, atžvilgiu negali būti pateisinamas. Jo naujai daromos nusikalstamos veikos įrodo, kad A. A. nevertina jam anksčiau skirtos bausmės, teismo jam išreikšto pasitikėjimo, negeba savęs suvaldyti, kontroliuoti, objektyviai įvertinti situacijos ir rasti teisingą, neprieštaraujantį įstatymams sprendimą, nepaiso moralinių nuostatų reikalaujančių gerbti įstatymo saugomas vertybes, o tai reiškia, jog jis nepilnai supranta bausmės paskirtį, nelinkęs pasitaisyti, nevertina savo netinkamo elgesio kritiškai, todėl vertinant tai, kad A. A. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, siekiant sulaikyti A. A. nuo neteisėto elgesio ateityje, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų bei juos gerbtų, suprastų jų tikslus, įvertintų savo poelgį, ir vėl nenusikalstų, vertinant tai, kad jis dirba ir gauna pajamas, kaltinamajam A. A. skirtina bausmė susijusi su baudos bausme, kaip ir numatyta jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje. Parenkant jam skiriamos bausmės dydį orientuojamasi į teisingumo bei protingumo principų reikalavimus, į tai, kad kaltinamojo veikoje nėra jo atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių.

Pagrindo taikyti A. A. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio, 75 straipsnio nuostatas, nėra.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta neatlikus sutrumpinto įrodymų tyrimo, A. A. neprisipažino kaltu, todėl A. A. atžvilgiu netaikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti bausmę – 80 MGL (4000,00 Eur) baudą.

Paskirtą baudą, kuri yra (80 MGL – 4000,00 Eur), A. A. privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į bet kurią iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“ AB; LT744010051001324763, Luminor Bank AB; Nr. LT057044060007887175, AB SEB bankas; Nr. LT327180000000141038, AB Šiaulių bankas; LT74 7400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT122140030002680220, Luminor Bank AB; Nr. LT427230000000120025, UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 6801.

A. A. išaiškinti, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Taip pat A. A. išaiškinti, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis (BK 47 straipsnis).

Iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, palikti galioti 2019-03-12, A. A., tyrėjos nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Baudžiamojoje byloje, civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188784179, pareikštą civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo A. A. patenkinti visiškai ir iš A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, naudai priteisti 41,37 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų), nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.