Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-264-831/2020 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui R. G. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė L. M. ieškiniu prašo: iš atsakovo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

2020 m. gegužės 20 d. atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo: nustatyti atsakovo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), ir jo nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tokią bendravimo tvarką:

1. Atsakovas bendrauja su sūnumi pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį pasiimdamas sūnų penktadienį iki 19 val. ir gražina sūnų motinai į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val.

2. Atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvienais lyginiais metais per Kalėdas – kiekvienų lyginių metų gruodžio mėn. 24 d. pasiima jį iš motinos gyvenamosios vietos iki 10 val. ir gražina į motinos gyvenamąją vietą kiekvienų nelyginių metų gruodžio mėn. 26 d. iki 18 val.

3. Atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvienais nelyginiais metais per Velykas – kiekvienų nelyginių metų Velykų pirmą dieną pasiima sūnų iš motinos gyvenamosios vietos 10 val. ir gražina į motinos gyvenamąją vietą kiekvienų nelyginių metų Velykų antrą dieną 18 val.

4. Atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvienais metais per savo vasaros atostogas 2 savaites. Kiekvieną kartą savo atostogų laikotarpį kada bendraus su sūnumi pateikia motinai kuo įmanoma anksčiau, bet ne vėliau nei likus 1 mėnesiui iki tokio bendravimo pradžios.

5. Atsižvelgiant, kad atsakovas dirba pagal slenkantį grafiką ir ne visada galės vaiką pasiimti per Kalėdas, Velykas ar sūnaus gimtadienį, todėl negalint bendrauti su nepilnamečiu vaiku, atsakovas privalo iš anksto apie tai informuoti ieškovę, o neišnaudotas bendravimo su vaiku laikas turi būti perkeliamas į artimiausių trijų mėnesių laikotarpį atsakovo ir ieškovės atskiru susitarimu.

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas R. G. susilaukė sūnaus (duomenys neskelbtini). 2015 m. gegužės 28 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo nepilnamečiui vaikui (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini) buvo priteistas materialinis išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130,00 Eur nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki jo pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšas uzufrukto teise buvo pavesta tvarkyti ieškovei. Atsakovas iš esmės tinkamai vykdo teismo įsakymą ir nustatyta tvarka teikia materialinį išlaikymą šalių vaikui, todėl Atsakovas vaikui išlaikymo įsiskolinimo neturi. Dėl iš esmės pasikeitusių vaiko poreikių ir pasikeitusios valstybės ekonominės padėties, kas sąlygojo ženklų prekių ir paslaugų kainų kilimą, teismo įsakymu iš atsakovo priteistas šalių vaiko išlaikymo dydis neatitinka dabartinių vaiko poreikių, kadangi yra akivaizdžiai per mažas. Gaunant atsakovo teikiamą vaiko išlaikymą, neįmanoma užtikrinti tinkamų vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygų, todėl vaiko išlaikymo dydis yra keistinas jį padidinant. Ieškovė su atsakovu bandė ne teisminiu būdu susitarti dėl išlaikymo padidinimo, tačiau atsakovas geranoriškai nesutiko teikti didesnį išlaikymą sūnui, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Ieškovei tenka kasdienė šalių vaiko priežiūra ir rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, t. y. nepertraukiama priežiūra namuose, pareiga rūpintis susirgusiu vaiku, aprūpinti jį reikalingomis mokymosi ir ugdymosi priemonėmis, pasirūpinti jo maistu, apranga ir kitų jo būtinųjų poreikių tenkinimu, todėl prie šalių vaiko išlaikymo ji prisideda ne tik pinigais įvertinama suma, bet ir neskaičiuojamu bei realiai neįvertinamu darbu. Ieškinyje pažymima, jog vaikas serga kitu atopiniu dermatitu, todėl šios ligos gydymas reikalauja pastovių papildomų išlaidų, kurias ieškovė patiria pirkdama vaistus ir kitas gydymui reikalingas priemones. Šalių nepilnamečio vaiko poreikiai, kurių netenkina nuo 2015 m. gegužės 22 d, t. y. daugiau kaip prieš keturis metus, teismo įsakymu priteistas vaiko išlaikymo dydis, dar iš esmės padidėjo dėl besikeičiančios šalies ekonominės padėties, nuolat augančių prekių ir paslaugų kainų, kas ypatingai jaučiasi Lietuvos Respublikoje nuo 2015 m. sausio 1 d. pakeitus nacionalinę valiutą – litus į eurus. Iš viso šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga bent 430 Eur suma, kadangi tokia suma būtina norint užtikrinti augančio ir bręstančio vaiko poreikius, palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis: vaikui reikalingas geros kokybės sveikas maistas, drabužiai, batai, baldai (atitinkantys jos besikeičiantį ūgį), higienos reikmenys, vitaminai, mokymosi ir lavinimosi priemonės, knygos, odontologo paslaugos, vaistai, taip pat saviraiškos pomėgiams skirtos priemonės, žaislai, laisvalaikio praleidimui skirtos priemonės, pramogos. Taip pat ieškovės patyrė išlaidas susijusias su nepilnamečio sūnaus dantų gydymu, buvo atlikta operacija, išlaidų suma siekė apie 1100 Eur. Ieškovė prie ieškinio pateikė išlaidų dokumentus, susijusius su nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymu, laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. Realiai ieškovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui vidutiniškai kas mėnesį yra reikalinga apie 600 Eur suma. Ieškovei ir finansiškai padeda tėvai ir dabartinis partneris, siekiant tinkamai išlaikyti nepilnametį sūnų. (e. b. l. 2-6, 90, 2020 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 05 min. 50 sek. -18. min. 00 sek.).

Atsakovas 2020 m. gegužės 20 d. pateikė patikslintą priešieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jis su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo dydžio padidinimo sutinka iš dalies. 2015 m. gegužės 28 d. Vilkaviškio apylinkės teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Eur iki jo pilnametystės , šią sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesta tvarkyti ieškovei L. M.. Atsakovas išlaikymą nepilnamečiui sūnui teikė nuo to momento kai jis buvo priteistas teismo įsakymu. Susitikęs su sūnumi jam nuperka drabužių ar žaislų, skiria apie 30 Eur sūnaus poreikiams patenkinti. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutiko mokėti už nepilnamečio sūnaus dantų gydymą, kadangi ieškovės pareiga buvo rūpintis sūnaus sveikata, o ji tai darė aplaidžiai, laiku nesikreipė į specialistus dėl vaiko dantų gydymo. R. G. dabar negali skirti didesnio išlaikymo nepilnamečiui sūnui, kadangi neturi tam finansinių galimybių, darbo užmokesti sumažėjo. Atsakovo šiuo metu gaunamos pajamos sudaro 600 Eur darbo užmokesčio. Iš šios sumos 190 Eur išleidžia buto nuomai, 130 Eur sūnaus išlaikymui, 105 Eur padengti banko paskolai, maistui ir kitoms išlaidoms, atsakovui pragyvenimui lieka nedidelė suma. Todėl padidinus vaiko išlaikymą iki 215 Eur, jam visiškai neliktų lėšų pragyvenimui. Atsakovas paneigė ieškovės pateiktus argumentus, jog jis tyčia įsipareigojo kredito įstaigai, pasiimdamas vartojamąjį kreditą, norėdamas taip išvengti skirti didesnę sumą nepilnamečio sūnaus išlaikymui. R. G. teigia, kad vartojimo kreditas buvo skirtas advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti. Atsakovo teigimu nepilnamečiui sūnui išlaikymą turi teikti abu tėvai, ne tik vienas atsakovas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi sveikatos problemų sutiktų, kad išlaikymas vaikui būtų padidintas iki 170 Eur į mėnesį iki jo pilnametystės, skirtumą norėtų mokėti dalimis (e b. l. 84-85, 2020 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 26 min. 21 sek. - 33 min. 30 sek., 50 min 00 sek. – 52 min 53 sek.).

Institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teisių perėmėja), atstovė išvadoje nurodė, kad nuo 2015 m. gegužės 28 d., kai buvo priteistas (duomenys neskelbtini) iki išlaikymas ieškovės kreipimosi į teismą 2019 m. spalio 1 d., praėjo virš 4 metų laiko tarpas. Per šį laikotarpį (duomenys neskelbtini) paaugo, padidėjo jo poreikiai, taip pat išlaidos susijusios su drabužių įsigijimu, maistui ir higienos priemonėms ir kitoms reikmėms. Taip pat didesnių išlaidų reikia (duomenys neskelbtini) gebėjimų ugdymui, laisvalaikiui, pomėgiams. Palaiko ieškovės ieškinio reikalavimą padidinti (duomenys neskelbtini) teikiamo išlaikymo dydį (2019 m. spalio 21 d. išvada).

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Atsakovas 2020 m. gegužės 20 d. pateikė patikslintą priešieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, jog iki šio laiko bendravimas su vaiku nėra nustatytas, o su ieškove L. M. ne visada pavyksta geruoju susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Sūnus su atsakovu bendrauja noriai, tačiau ieškovė nuolat kliudo atsakovui bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi, nuolat keičiama sūnaus paėmimo vieta, laikas, atsakovas su sūnumi susitikdavo vieną kartą per mėnesį. Todėl atsakovui nėra kitos galimybės tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, kaip tik prašant teismo nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi. Ieškovas prašo teismo nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečių sūnumi tvarką: Atsakovas bendrauja su sūnumi pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį pasiimdamas sūnų penktadienį iki 19 val.ir gražina sūnų motinai įjos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val. Atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvienais lyginiais metais per Kalėdas - kiekvienų nelyginių metų gruodžio mėn. 24 d. pasiima jį iš atsakovės gyvenamosios vietos 10 val. ir gražina į atsakovės gyvenamąją vietą kiekvienų nelyginių metų gruodžio mėn. 26 d. 18 val. Atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvienais nelyginiais metais per Velykas - kiekvienų nelyginių metų Velykų pirmą dieną pasiima jį iš atsakovės gyvenamosios vietos 10 val. ir gražina į atsakovės gyvenamąją vietą kiekvienų nelyginių metų Velykų antra dieną 18 val. Atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvienais metais per savo vasaros atostogas 2 savaites. Kiekviena kartą atsakovas savo atostogų laikotarpį kada bendraus su sūnumi pateikia ieškovei kuo įmanoma anksčiau, bet ne vėliau nei likus 1 mėnesiui iki tokio bendravimo pradžios. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dirba pagal slenkantį grafiką ir ne visada galės vaiką pasiimti per Kalėdas, Velykas ar sūnaus gimtadienį, todėl negalint bendrauti su nepilnamečiu vaiku, atsakovas privalo iš anksto apie tai informuoti ieškovę, o neišnaudotas bendravimo su vaiku laikas turi būti perkeliamas į sekantį savaitgalį. Atsakovas mano, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka užtikrins sėkmingą vaiko raidą, geresnę visos visuomenės ateitį ir vaiko interesų apsaugą, taip pat apims teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams (e b. l. 84-85, 2020 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 33 min. 42 sek. - 52min. 53 sek.).

Ieškovė atsiliepimo į patikslintą priešieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, jog su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka sutinka iš dalies. Dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi ieškovė ir atsakovas buvo susitarę anksčiau. Tačiau po pirmojo teismo posėdžio atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti jo ir nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką. Ieškovė sutinka, kad atsakovas pasiimtų sūnų, tačiau turi būti nurodyta valanda, kada jis pasiima sūnų bei jį grąžina ieškovei. Taip pat neįvykus susitikimui dėl kito susitikimo su ieškove susitariama atskiru susitarimu. Su kitais atsakovo reikalavimais, pareikštais patikslintame priešieškinyje dėl bendravimo tvarkos nustatyto, ieškovė sutinka (2020 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 18 min. 33 sek. – 19 min. 52 sek.).

Institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovė išvadoje Nr. 12SD-2045 nurodė, kad palaiko atsakovo R. G. priešieškinio reikalavimą nustatyti atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, nes tai atitinka nepilnamečio (duomenys neskelbtini) poreikius, teises ir teisėtus interesus (2020 m. birželio 9 d. išvada).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs šioje byloje esančius įrodymus, nustatė šias faktines aplinkybes: ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko – (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. 2015 m. gegužės 28 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo nepilnamečiui vaikui (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini) buvo priteistas materialinis išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130,00 Eur nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki jo pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšas uzufrukto teise buvo pavesta tvarkyti ieškovei. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis teismo įsakymas įsiteisėjo 2015 m. birželio 22 d. Taip pat nuspręsta šias išlaikymo lėšas uzufrukto teisėmis tvarkyti pavesti ieškovei L. M. (e. b. l. 2-6). Šiuo metu ieškovė nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose (e.b. l. 37). Ieškovė šiuo metu gauna išmoką vaikams ir išlaikymą 130,00 Eur. Ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 45-46). Atsakovas nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. birželio 18 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje ,, (duomenys neskelbtini)“, nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2019 m. birželio 16 d. atliko privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje, gaudavo išmokas, kurios sudarė 555 Eur (e. b. l. 47-49). Nuo 2019 m. birželio 26 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje ,, (duomenys neskelbtini)“, jo gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudaro 600 Eur (e.b.l. 51-52). Atsakovui nuosavybės teise priklauso automobilis Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 53-54). Daugiau duomenų apie atsakovo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą nėra.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ši nuostata taikytina ir sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo. Taigi, toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, padidinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės padidėjo vaiko poreikiai arba iš esmės pagerėjo įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinant jų apsaugą. Ieškovė, detalizuodama sūnaus poreikius, nurodė, kad sūnui per mėnesį mažiausiai reikia 600, Eur. Į šią sumą įeina: mokymosi priemonės, elektra, maistas, rūbai, avalynė, vaistai, vitaminai, papildai, odontologo paslaugos, lankymasis gydymo įstaigose, higienos, buities prekės, laisvalaikis. Visa tai įrodo teismui pateikti išlaidų, susijusių su nepilnamečio vaiko išlaikymu, dokumentai, už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.

Ieškovė nurodė kokie sūnaus poreikiai ir jų tenkinimo pinigų sumos yra pasikeitę, pateikė pakankamai tam patvirtinančių įrodymų, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad po Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. teismo įsakymo galėjo pasikeisti vaiko poreikiai, vaikas paaugo, atitinkami, jo kasdieniai poreikiai maistui, sveikatos priežiūrai ir higienos reikmėms, mokslui ir kitai ugdomajai veiklai išaugo; be to, per šį laikotarpį ženkliai išaugo prekių ir paslaugų kainos, kas lemia, jog reikalingos didesnės lėšos tiek maistui, tiek drabužiams ir avalynei, tiek sveikatos priežiūrai ir higienos reikmėms, tiek mokslui ir laisvalaikiui, tiek būsto išlaikymui ir t.t.

Ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo sūnui padidinimo grindė iš esmės jos pablogėjusia turtine padėtimi ir padidėjusiais sūnaus poreikiais. Atsakovo nuomone ieškinyje atsakovė nenurodo kaip pasikeitė jos turtinė padėtis. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad sūnus turi sveikatos problemų sutiktų, kad išlaikymas sūnui būtų padidintas iki 170 Eur.

Atsižvelgiant į šioje byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis po 2019 m. sausio 1 d. yra pasikeitusi t.y. gaunamos pajamos yra šiek tiek mažesnės. Atsakovas R. G. nuo 2019 m. birželio 26 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo atlyginimas su priedais sudaro apie 600,00 Eur. Be išlaikymo teikimo sūnui, atsakovas už būsto nuomą, kas per mėnesį sudaro 190,00 Eur, banko paskolai padengti moka po 105,00 Eur per mėnesį.

Pagal pažymą apie asmens socialinį draudimą ieškovė nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2019 m. birželio 3 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. vasario 29 (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. kovo 31 d. ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose.

Teismas atsižvelgiant į vaiko amžių, jo konkrečius poreikius, į ieškovės ir atsakovo finansinę padėtį, į bendrą ekonominę situaciją valstybėje, ieškovės prašymą dėl išlaikymo padidinimo tenkina visiškai ir išlaikymas padidintinas iki 215,00 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.

Nepilnamečiui (duomenys neskelbtini) naujai nustatyto dydžio išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo 2019 m. spalio 1 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), šį turtą pavedant valdyti ieškovei uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis).

Tačiau kartu teismas pažymi, jog ateityje (bet kada iki nepilnametis vaikas sulauks pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms – ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sumažėjus kiekvieno jų darbingumui, – bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo tolimesnio išlaikymo iš vaikų tėvo formos ar dydžio pakeitimo.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Atsakovo patikslintas priešieškinys dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo tenkintinas iš dalies.

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į ieškovės sutikimą, nustatytina, kad atsakovas R. G. su nepilnamečiu sūnumi (duomenys neskelbtini) bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį pasiimdamas sūnų penktadienį 19 val. ir gražina sūnų motinai į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val. Jei atsakovas negali pasiimti sūnaus jam priklausantį savaitgalį, dėl praleisto susitikimo atsakovas su ieškove susitaria atskiru susitarimu. Atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvienais lyginiais metais per Kalėdas – kiekvienų lyginių metų gruodžio mėn. 24 d. pasiima jį iš motinos gyvenamosios vietos 10 val. ir gražina į motinos gyvenamąją vietą kiekvienų nelyginių metų gruodžio mėn. 26 d. 18 val. Atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvienais nelyginiais metais per Velykas – kiekvienų nelyginių metų Velykų pirmą dieną pasiima sūnų iš motinos gyvenamosios vietos 10 val. ir gražina į motinos gyvenamąją vietą kiekvienų nelyginių metų Velykų antrą dieną 18 val. Atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvienais metais per savo vasaros atostogas 2 savaites. Kiekvieną kartą savo atostogų laikotarpį kada bendraus su sūnumi pateikia motinai kuo įmanoma anksčiau, bet ne vėliau nei likus 1 mėnesiui iki tokio bendravimo pradžios. Jei atsakovas dirba negali pasiimti vaiką per Kalėdas, Velykas ar sūnaus gimtadienį, atsakovas privalo iš anksto apie tai informuoti ieškovę, o neišnaudotas bendravimo su vaiku laikas turi būti perkeliamas į artimiausių trijų mėnesių laikotarpį atsakovo ir ieškovės atskiru susitarimu.

Pagal byloje esančius duomenis ieškovė šioje byloje turėjo iš viso 1025,- Eur bylinėjimosi išlaidų – tiek sumokėjo advokatui už suteiktas teisines paslaugas (e.b.l. 6, 91). Tuo tarpu atsakovas šioje byloje turėjo iš viso 600 Eur bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo valstybei 100 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį (e.b.l. 23), taip pat sumokėjo 500 Eur advokatui už suteiktas teisines paslaugas (e.b.l. 24). Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, o atsakovo priešieškinis tenkinamas iš dalies – ieškinys 100 proc., o priešieškinis 75 proc., – atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovei 100 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 1 025 Eur (1025 Eur × 100 proc. = 1025 Eur), o ieškovei tenka pareiga atlyginti 75 proc. atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 450 Eur (600 Eur × 75 proc. = 450 Eur). Atlikus šalių viena kitai mokėtinų vienarūšių sumų įskaitymus, iš atsakovo ieškovei priteistina 575 Eur bylinėjimosi išlaidų (1025 Eur – 450 Eur = 575 Eur), o iš ieškovės atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Valstybės išlaidas šioje civilinėje byloje sudaro 23,00 Eur žyminio mokesčio (12 mėn. x 85 (215-130) Eur x 0,03 (3 proc.) x 0,75 el. byla), nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai) ir 13,76 Eur teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), iš viso – 36,76 Eur (23 Eur + 13,76 Eur = 36,76 Eur).

23,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista įstatymu, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai yra patenkinti visa apimtimi, priteistini iš atsakovo.

Likusios valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio tenkinimo procentus bei vadovaujantis CPK 96 str. nuostatomis paskirstytinos sekančiai – iš atsakovo priteistina 75 procentai šių išlaidų -10,32 Eur .

Iš ieškovės turėtų būti priteista 25 procentai išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 3,44 Eur . Kadangi valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos (pašto išlaidos) šioje dalyje nesiekia 5,00 Eur sumos, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 307 ir 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės L. M. ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovo R. G. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2015 m. gegužės 20 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą vaiko išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , išlaikymą nepilnamečiui sūnui (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį nuo 2019 m. spalio 1 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šį turtą pavedant valdyti ieškovei L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise;

Nustatyti, kad atsakovas R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiu sūnumi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja taip:

1. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį pasiimdamas sūnų penktadienį 19 val. ir gražina sūnų motinai į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val. Jei R. G. negali pasiimti sūnaus jam priklausantį savaitgalį, dėl praleisto susitikimo R. G. su L. M. susitaria atskiru susitarimu.

2. kiekvienais lyginiais metais per Kalėdas – kiekvienų lyginių metų gruodžio mėn. 24 d. pasiima jį iš motinos gyvenamosios vietos 10 val. ir gražina į motinos gyvenamąją vietą kiekvienų nelyginių metų gruodžio mėn. 26 d. 18 val.

3. kiekvienais nelyginiais metais per Velykas – kiekvienų nelyginių metų Velykų pirmą dieną pasiima sūnų iš motinos gyvenamosios vietos 10 val. ir gražina į motinos gyvenamąją vietą kiekvienų nelyginių metų Velykų antrą dieną 18 val.

4. kiekvienais metais per savo vasaros atostogas 2 savaites. Kiekvieną kartą savo atostogų laikotarpį kada bendraus su sūnumi pateikia motinai kuo įmanoma anksčiau, bet ne vėliau nei likus 1 mėnesiui iki tokio bendravimo pradžios.

5. jei R. G. dirba negali vaiką pasiimti per Kalėdas, Velykas ar sūnaus gimtadienį, atsakovas privalo iš anksto apie tai informuoti L. M., o neišnaudotas bendravimo su vaiku laikas turi būti perkeliamas į artimiausių trijų mėnesių laikotarpį atsakovo ir ieškovės atskiru susitarimu.

Likusioje dalyje priešieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 575,- Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 33,32 Eur (trisdešimt tris eurus ir 32 cnt.) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.) (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), L. B. akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), D. B. A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), L. B. akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui pakeitimo (padidinimo) vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.