Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ ieškinį atsakovui V. A. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Scandagra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. A. 252 320,32 Eur dydžio skolą, 16 876,95 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 046 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. gegužės 10 d. ieškovė su atsakovu sudarė Prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AL-12/004, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pirkti prekes ir už jas atsiskaityti, o ieškovė įsipareigojo prekes perduoti atsakovui. 2016 metais pirkėjui nepavyko atsiskaityti už 2015 metais nupirktas prekes, nepadengtos skolos likutis sudarė 293 436,95 Eur. Kadangi pirkėjui be susidariusios skolos buvo reikalingos prekės naujo derliaus auginimui, šalys 2016 m. gruodžio 15 d. sudarė Grūdų/rapsų/kitų kultūrų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2017-AL/009, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei 1500 tonų kviečių didesnės skolos dalies padengimui ir kurios preliminari vertė buvo 308 550 Eur. Minėtą sutartį ūkininkas įvykdė dalinai, pristatė 578 tonas kviečių, dėl ko buvo padengta tik dalis įsiskolinimo. Toliau sutartis nebuvo vykdoma; nors tarp šalių buvo surašytas Skolų suderinimo aktas, atsakovas su ieškove neatsiskaitė iki šiol. Vilniaus apygardos teismas 2018-01-25 preliminariu sprendimu ieškovės reikalavimus tenkino visiškai.Atsakovas V. A. pateikė prieštaravimus, prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 preliminarų sprendimą; prieštaravimuose nurodo, kad atsakovui dėl nepalankių oro sąlygų nepavykus atsiskaityti su ieškove pagal šalių 2012-05-10 sudarytą prekių pirkimo-pardavimo sutartį, tarp šalių 2016-12-15 buvo sudaryta dar viena pirkimo –pardavimo sutartis Nr. 2017 AL/009, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovei perduoti 1 500 tonų kviečių didesnės skolos padengimui. Tačiau atsakovas šią sutartį įvykdė iš dalies ir liko skolingas ieškovei 252 320,32 Eur. Atsakovas dėl nenumatytų gamtinių sąlygų patyrė nuostolius; Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai išdavė 2017-11-28 pažymą Nr. 17-06, patvirtinančią nenugalimos jėgos aplinkybes. Atsakovas apie šias aplinkybes informavo ieškovę, kuri geranoriškai sutiko palaukti, kol atsakovas atsiskaitys su ieškove, ir neskaičiuoti delspinigių už uždelstas atsiskaitymo dienas. Taip pat nurodė, jog atsakovas šiuo metu džiovina derlių, kurį parduos, o gavęs pinigus atsiskaitys su ieškove. Mano, kad gali susitarti su ieškove taikiai dėl likusios skolos grąžinimo.Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Anot ieškovės, prieštaravimai nepagrįsti, nes: a/ atsakovas klaidina teismą, kad ieškovė sutiko geranoriškai palaukti skolos apmokėjimo ir neskaičiuoti delspinigių; su atsakovu nebuvo sudaryta jokių raštiškų susitarimų nei dėl skolos nukėlimo, nei dėl delspinigių neskaičiavimo, nei dėl grūdų sutarties vykdymo termino pratęsimo; b/ su prieštaravimais atsakovo pateiktoje Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2017-11-28 pažymoje Nr. 17-06 sutarties šalys nurodomos atsakovas ir UAB „Baltic Agro“; c/ nors prieštaravimuose atsakovas teigia, kad jis dar džiovina turimus derliaus likučius, tam, kad atsiskaityti su ieškove, tačiau laikotarpiu nuo 2017-10-24 iki 2018-03-12 ieškovei nebuvo pristatyta jokia dalis pagal sutartį priklausančios pristatyti produkcijos; d/ pažymi, kad ieškovė prašo priteisti skolą už atsakovo ūkio reikmėms pirktas prekes pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AL-12/004 ir delspinigius už dar 2016 m. mokėtinas sumas. Už vėlesnį laikotarpį ieškovė delspinigių neskaičiavo. Dėl netesybų už nepilnai įvykdytą Grūdų/rapsų/kitų kultūrų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2017-AL/009 ieškinyje klausimas nėra keliamas.Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą. Nesutiko su atsakovo prašymu dėl delspinigių mažinimo; akcentavo, kad jokių skolos perkėlimo susitarimų su atsakovu nebuvo pasirašyta, delspinigiai paskaičiuoti sutarties 5.2 p. pagrindu už 2016 m. turėtas sumokėti sumas. Pažymėjo, kad per visą bylos nagrinėjimo laiką atsakovas nedėjo jokių pastangų nors iš dalies atsiskaityti su ieškove; teismui atidėjus bylos nagrinėjimą ir suteikus šalims galimybę sudaryti taikos sutartį, atsakovas nedėjo jokių pastangų taikos sutarties sudarymui. Atsakovas nededa jokių pastangų atsiskaityti su kitais kreditoriais, šiuo metu atsakovo turtui pritaikyta 14 areštų; bendra atsakovo registruotų skolų ir turto areštų suma viršija 1 mln. Eur.Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu neneigė atsakovo įsiskolinimo fakto, prašė pakeisti preliminarų sprendimą dalyje dėl delspinigių, delspinigių priteistinos sumos dydį sumažinant teismo nuožiūra.

Preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. gegužės 10 d. ieškovė su atsakovu sudarė Prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AL-12/004, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovui prekes, kurių specifikacija, kiekis ir kainos nurodomos pirkėjo pateikiamame prekių užsakyme, o atsakovas įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti; taip pat buvo sulygta dėl palūkanų ir delspinigių. 2016 m. gruodžio 15 d. šalys sudarė Grūdų/rapsų/kitų kultūrų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2017-AL/009, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei 1 500 tonų kviečių didesnės skolos dalies padengimui ir kurios preliminari vertė buvo 308 550 Eur, o ieškovė – grūdus priimti bei už juos sumokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Tačiau atsakovas sutartimis prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių 2017-02-01 buvo pasirašytas Skolų suderinimo aktas (įsiskolinimas 2016-12-31 dieną sudarė 386 889,40 Eur), iš 2017-12-20 sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas dalį įsiskolinimo padengė, nepadengtas įsiskolinimo likutis 269 197,27 Eur. Kadangi atsakovas su ieškove neatsiskaitė, ieškovė kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo bei delspinigių ir palūkanų priteisimo.

8. Bylos nagrinėjimo metu sprendžiant klausimą dėl preliminaraus sprendimo peržiūrėjimo, atsakovas neginčijo nei įsiskolinimo fakto, nei ieškovės prašomo priteisti įsiskolinimo dydžio. Atsakovo atstovas, apeliuodamas į tai, kad atsakovo įsiskolinimai susidarė dėl nepalankių oro sąlygų, ieškovė žodiniu susitarimu sutiko nukelti atsiskaitymo terminą, neskaičiuoti delspinigių, prašė pakeisti preliminarų sprendimą dalyje dėl priteistų delspinigių sumos; esant galimybei, preliminariu sprendimu priteistus delspinigius sumažinti. Ieškovės atstovė su atsakovo atstovo prašymu nesutiko, neigė kokio nors susitarimo dėl skolos apmokėjimo termino nukėlimo ir delspinigių neskaičiavimo egzistavimą; akcentavo, kad atsakovas nesiėmė jokių priemonių nors iš dalies sumažinti susidariusį įsiskolinimą, delspinigių suma paskaičiuota už 2016 metais turėtas sumokėti sumas, už vėlesnį laikotarpį ieškovė delspinigių neskaičiavo. Anot ieškovės atstovės, jokių pagrindų delspinigių sumažinimui nėra.

9. Nagrinėjamu atveju dėl netesybų dydžio - 0,06 procento delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną iki faktiško atsiskaitymo dienos, šalių buvo sulygta 2012-05-10 pirkimo–pardavimo sutartimi (sutarties 5.2. p.). Nors atsakovo atstovas, nurodydamas dėl netesybų mažinimo, iš esmės rėmėsi nepalankiomis oro sąlygomis, dėl ko atsakovas (ūkininkas), negalėjo atsiskaityti su ieškove, šalių žodiniu susitarimu, pagal kurį, pasak atsakovo, ieškovė sutiko nukelti atsiskaitymo terminą, neskaičiuoti delspinigių, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų nurodytiems argumentams pagrįsti (CPK 178 str.). Atsakovo pateiktoje Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2017-11-28 pažymoje Nr. 17-0 minimas žymiai vėlesnis 2017 m. rugsėjo-spalio laikotarpis, be to, pažymoje nurodomas atsakovo 2017-11-10 prašymas ir sutartis sudaryta su UAB „Baltic Agro“, kurie niekaip nesusiję nei su ieškove, nei nagrinėjamojoje byloje aptariamu laikotarpiu (iki 2017 m. pradžios). Todėl vadovautis pateikta pažyma teismas neturi pagrindo. Be to, ieškovės atstovė kategoriškai neigė buvus kokius nors žodinius susitarimus dėl skolos padengimo termino nukėlimo ar delspinigių neskaičiavimo.

10. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje dėl netesybų mažinimo galimybės akcentuojama, kad būtent šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, kuriomis siekiama skatinti skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuoti kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog nors šis konsensualizmo principas yra vienas fundamentalių principų komerciniams santykiams reguliuoti, tam tikrais atvejais, esant pakankamam pagrindui – apsaugoti silpnesnės šalies, visuomenės, kreditoriaus interesą, viešąją tvarką ir kt., valstybė gali kištis į šalių sutartinius santykius ir nustatyti tam tikrus apribojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Tais atvejais, kai jos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia kitos šalies interesus, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Įstatyme išsamiai nereglamentuojama, kokios netesybos laikomos nepagrįstai per didelėmis ir kokia galima protinga netesybų suma už vienos ar kitos prievolės nevykdymą. Netesybų dydis yra vertinamoji kategorija, kiekvienoje byloje nustatoma individualiai atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, įvertinus tikruosius šalių ketinimus sutarties sudarymo metu.

11. Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta sutartimi buvo sulygta dėl 0,06 procento netesybų dydžio; Sprendžiant dėl netesybų sumažinimo pagrindo egzistavimo, aktualu atsižvelgti į siekiamus tikslus nustatant netesybas. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Pažymėtina, jog pagal suformuotą teismų praktiką 0,06 procento netesybų dydis nelaikomas neprotingai dideliu, pažeidžiančių skolininko interesus, arba vertintinas kaip galimybė kreditoriui nepagrįstai praturtėti. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad atsakovas nesiėmė jokių priemonių sumažinti susidariusi įsiskolinimą ir bylos nagrinėjimo metu, nors dar teiktuose teismui prieštaravimuose teigė esą ruošia derlių pardavimui ir galintis atsiskaityti su ieškove ir sumažinti įsiskolinimą, tačiau realių veiksmų nesiėmė. Be to, kaip jau aukščiau minėta, delspinigių suma paskaičiuota tik už 2016 m. įsiskolinimo sumą; už vėlesnį laikotarpį ieškovė delspinigių neskaičiavo; atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų 269 197,27 Eur suma didelė. Atsakovas turėjo įvertinti ne tik sandorio būtinumą (rizikingumą), bet ir sandorio neįvykdymo pasekmes, sulygtų netesybų dydžio formą. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju kredito sutartimi nustatyti delspinigiai atitinka protingumo kriterijų; spręsti dėl kokios nors sutarties šalies interesų pažeidimo ir būtinumo ją ginti nėra pagrindo, be to, net vertinant paskaičiuotų netesybų ir bendro negrąžinto įsiskolinimo sumos santykį, netesybų instituto tikslo kontekste netesybų suma negali būti vertinama kaip per didelė. Atsakovo argumentai nesudaro pagrindo tenkinti prašymą dėl netesybų mažinimo; jokių pagrindų jas mažinti nenustatė ir teismas.

12. Reziumuojant išdėstytą spręstina, jog atsakovo prieštaravimuose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo preliminaraus sprendimo keitimui, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 430 str. 6 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.