Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Dalios Pangonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-56738-16, kurioje

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LT pilietis, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno raj., teistas:

Kauno apylinkės teismo 2015-10-16 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. – 9 mėnesiams laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3, nustatyta galutinė 6 mėn. laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimus, bausmė atlikta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016-12-05 apie 20.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę I. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., tyčia trenkė ranka jai į veido sritį, tuo nukentėjusiajai I. R. sukėlė fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus.

V. K., apklaustas kaip įtariamasis, savo kaltę pilnai pripažino ir parodė, kad su I. R. kartu išgyveno apie 10 metų, 2015 m. su ja išsiskyrė ir vedė kitą moterį T. K., su ja apsipyko, todėl išsiskyrė. 2016 m. gruodžio mėn. grįžo gyventi atgal pas I. R. į jos namus (duomenys neskelbtini), Kaune. 2016-12-05 po darbo atėjo pas I. R., atsinešė butelį degtinės, su ja ketino kartu išgerti. Kartu su I. R. vartojo alkoholį ir susibarė. V. K. gulint lovoje, I. R. trenkė jam puodu per galvą. Bandydamas atimti iš jos rankų puodą, galėją I. R. pastumti ir iš pykčio jai trenkti per veidą delnu. Po to I. R. išbėgo iš namų, o V. K. nuėjo miegoti. Vėliau jį prikėlė policijos pareigūnai. Su jais nesutiko, jiems pasipriešino (b.l. 28-29). Nukentėjusioji I. R. parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris priklauso jos dukrai J. P.. Su V. K. yra pragyvenę kartu 12 metų, vedė bendrą ūkį, bendrų vaikų neturėjo. Išsiskyrė 2015 m. pavasarį. 2015 m. vasarą V. K. susituokė su kita moterimi T. K. ir su apsigyveno. I. R. žiniomis, jis prieš ją smurtavo ir dėl to šiais metais jie išsiskyrė. Prieš maždaug dvi savaites, I. R. paskambino V. K. ir paklausė ar gali pas ją apsigyventi, papasakojo, kad pas žmoną gyventi nebegali. I. R. sutiko. Jis atvažiavo pas I. R., atsivežė savo daiktus, kuprinę, kurioje buvo jo asmeniniai daiktai, bei savo darbo įrankius. Kiekvieną dieną V. K. išeidavo, o vakare grįždavo į namus, duodavo I. R. pinigų nupirkti maistui ir asmeninėms išlaidoms. Jie gyvenome tik dviese. Vakarais V. K. mėgdavo išgerti alaus, kartais I. R. taip pat išgerdavau su juo. 2016-12-05 d. apie 16.30 val. V. K. grįžo po darbo į namus. Grįžęs pasiskundė, kad darbe labai užsigavo galvą. I. R. paprašė, kad parodytų, jis parodė viršugalvį, tačiau I. R. jokio guzo nematė. Grįžęs namo jis parsinešė degtinės butelį, kuris buvo nugertas. Jis I. R. pasiūlė išgerti. Ši sutiko ir jie kartu išgėrė degtinės 0,5 l butelį. I. R. pagamino jam vakarienę. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. I. R. pamena, kad kalbėjosi apie jos šunį ir jis pasakė, kad padarys iš jo desantininką. Žodinio konflikto metu jie sėdėjo vienas šalia kito ant lovos, kai staiga V. K. trenkė I. R. į apatinį žandikaulį iš kairės rankos alkūnės. I. R. pajuto skausmą apatiniame žandikaulyje ir prisikando liežuvį. I. R. labai išsigando, kad jis dar ko nors jai nepadarytų, kadangi išgėręs V. K. tampa labai agresyvus. I. R. išbėgo pas kaimynę, nes norėjo išsikviesti policiją. V. K. nieko nesakė, nes žinojo, kad jis pabėgtų, jei būtų jam pasakiusi apie tai. Nuėjusi pas kaimynę I. R. iškvietė policiją. Buvo ten ir laukė kol atvažiuos policijos pareigūnai, nes bijojo grįžti namo. Kai pamatė, kad atvažiavo policijos pareigūnai, I. R. kartu su jais įėjo į butą. V. K. gulėjo lovoje, pareigūnai bandė žadinti, tačiau jis nesikėlė. Vėliau I. R. matė, kad jį prikėlė ir uždėjo antrankius. Kodėl jie dėjo antrankius I. R. nematė, nes buvo išėjusi į kitą kambarį. Pareigūnai išsivežė jį į policijos įstaigą. Jo daiktai liko pas I. R.. Įvykio metu ji sužalota nebuvo, tačiau patyrė fizinį skausmą, pas teismo medikus nesikreipė ir nesikreips. Į gydymo įstaigą taip pat nesikreipė. Su V. K. gyventi nebenori, nes kai jis išgeria tampa agresyvus. I. R. jo labai bijo. Jis anksčiau yra smurtavęs prieš I. R., tačiau policijos nekvietė (b.l. 15-16).Liudytojas R. B. parodė, kad yra policijos pareigūnas, kuris 2016-12-05 apie 20.30 val. pagal budėtojo pranešimą nuvyko į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Ten pareigūnus pasitiko neblaivi I. R., kuri paaiškino, kad lovoje guli girtas jos sugyventinis V. K., kuris trenkė jai per veidą. Liudytojas ant jos veido jokių išorinių sužalojimų nepastebėjo. Pareigūnas pažadino V. K., bet šis atsisakė keltis, elgėsi piktybiškai ir agresyviai, iškeikė kartu buvusį kolegą. Bandant sulaikyti, priešinosi, buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, uždėti antrankiai, V. K. pristatytas į policijos komisariatą (b.l. 19-20). Byloje yra 2016-12-05 tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad apžiūrėta vieta, kurioje buvo smurtauta prieš I. R. (b.l. 5-8).

5. Byloje yra rašytiniai duomenys apie 2016-12-05 V. K. nustatytą 1,76 promilių dydžio girtumo laipsnį (b. l. 21).

Teismas tiki nukentėjusios parodymais, jog V. K. tyčia jai trenkė į apatinį žandikaulį iš kairės rankos alkūnės. Nors teismo medicinos ekspertai nėra užfiksavę sveikatos sutrikdymo masto, tačiau toks kaltinamojo veiksmas prieš nukentėjusiąją neabejotinai buvo skausmingas ir jai sukėlė neigiamus išgyvenimus. Iš esmės tyčinio smūgio nukentėjusiajai į veidą neneigė ir pats V. K.. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinime minimos I. R. sužalojimo aplinkybės yra įrodytos. Tai, kad V. K. sukėlė fizinį skausmą kartu su juo gyvenančiam asmeniui, taigi šeimos nariui, patenkančiam į smurto artimojo aplinkoje įstatymo taikymo sferą, jo atsakomybę sunkina ir yra jo veiką kvalifikuojantis požymis. Taigi teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

V. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra veikų padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui. V. K. baustas už administracinius teisės pažeidimus (b.l. 46-48), pagal specialisto išvadą jam nėra reikalinga skirti teismo psichiatrinės ekspertizės, taigi jis yra pakaltinamas (b.l. 53-55).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos baigtumo stadiją, V. K. asmenybę, jis už BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą baustinas mažesne nei vidurkis laisvės apribojimo bausme su įpareigojimu. Į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas V. K. laikinasis sulaikymas. Teismo manymu, apribojimo bausmė su prokurorės siūlomu įpareigojimu yra pakankamai efektyvi bausmės rūšis, leisianti pasiekti LR BK 41 str. numatytus bausmės tikslus. V. K. sutiko su prokurorės sprendimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 57).

Baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, V. K. prisipažino esąs kaltas. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą: Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir jį nubausti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant jį: 1) apribojimo laiku būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., V. K. paskirtą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, V. K. paskiriant įpareigojimą: 1) apribojimo laiku būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtą ir 1/3 sumažintą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-12-05 iki 2016-12-07.

Išaiškinti V. K., kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimą.

V. K. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.