Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui A. T., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme ieškovė ieškinio reikalavimą patikslino, prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur, sumažino įsiskolinimo sumą iki 1 350 Eur, skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį.

Atsakovas, ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus, su ieškiniu sutiko, ieškinio pripažinimą patvirtino raštišku pareiškimu (b. l. 46).

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas nurodė, kad ieškinys atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Kadangi atsakovas ieškinį pripažino visiškai, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Iš gimimo įrašo (b. l. 4) matyti, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė sūnus A. T.. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys kartu negyvena, nuo vaiko gimimo ieškovė viena augina ir rūpinasi vaiku, nuo 2018 m. gegužės mėnesio atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje.

Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas periodinėmis išmokomis – po 150 Eur kas mėnesį, nelaikytinas nepagrįstai didelis, nes pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 550 Eur. Ieškovės prašoma priteisti suma mažesnė nei pusė minimalios algos, todėl atsakovas privalo rasti galimybių tokią sumą skirti vaiko išlaikymui. Akivaizdu, kad vaikui gyvenant su mama, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti jį maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikas augtų sveikas, susirgus – slaugyti jį. Įstatyme yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnis) ir jokių išimčių nenumatyta. Priteisus iš atsakovo kas mėnesį po 150 Eur vienam vaikui, ši suma neturėtų būti kliūtimi tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką.

Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. vaikui gimus. Kadangi atsakovas, ieškovės paskaičiavimu, vaiko išlaikymui lėšų neteikia nuo 2018 m. gegužės mėnesio, t. y. 9 mėnesius iki ieškinio pateikimo dienos, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas išlaikymą periodinėmis išmokomis priteisti nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2019 m. vasario 23 d., išlaikymo įsiskolinimą priteisiant už 9 mėnesius, t. y. 1 350 Eur (9x150).

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas, nėra, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas ir šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kadangi ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaiku nėra, ieškovė nurodydama, kad atsakovas gali bendrauti su vaiku be apribojimo, iš esmės jokios bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, teisme patvirtino, kad tėvas su vaiku nebendrauja visiškai ir jokie apribojimai nereikalingi, todėl ieškinys dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Patenkinus ieškinį, valstybei bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 14 punktas) (b. l. 112-13), ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, susidariusios iki bylos išnagrinėjimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis): žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis 54 Eur (150x12x3%=54), dėl išlaikymo įsiskolinimo 40,50 Eur (1 350 x 3% = 40,50), 4,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1), iš viso 98,82 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą (b. l. 12-13), valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos (b. l. 42), šioje byloje yra 182 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, 3.174 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Nepilnamečio vaiko A. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui A. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2019 m. vasario 23 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 350 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų).

Nustatyti, kad A. T. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis valdys vaiko motina D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ieškinį dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atmesti.

Priteisti iš A. T. 280,82 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 82 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jų 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630, 98,82 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 82 centus) sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.