Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas. Bylos medžiaga nustatyta, jog E. L. dirbo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos vyriausiuoju ugniagesiu gelbėtoju. 2019 m. sausio 28 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas tarnybiniu pranešimu informavo Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos viršininką, kad 2019 m. sausio 26 d. E. L. ne tarnybos metu neblaivus vairavo automobilį, jam nustatytas 0,73 promilės alkoholio kiekis. 2019 m. sausio 28 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Tą pačią dieną dar nesibaigus tarnybinio patikrinimo procedūrai, pareiškėjas pateikė prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos. Teisiniai santykiai dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos jo paties prašymu reglamentuojami Statuto 72 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Statuto 74 straipsniu. Pagal šias teisės normas, pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu yra savarankiškas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kurio taikymas išimtinai priklauso nuo paties pareigūno valios. Statuto 74 straipsnio 1 dalyje konstatuota, kad pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą jo paties prašymu (šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai), ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų jį į pareigas skiriančiam asmeniui pateikęs prašymą atleisti iš tarnybos. Pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti vidaus tarnybą, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų pateikęs prašymą jį į pareigas skiriančiam asmeniui, į šį terminą neįskaitant laiko, kurį pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitoks prašymo atleisti iš tarnybos pateikimo terminas. Pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos, o pareigūną į pareigas skiriančio asmens sutikimu – ir nesibaigus šiam terminui ( 2 dalis).

Atsižvelgiant į minėtąjį reglamentavimą, esant situacijai, kai paminėtas Statuto 74 straipsnyje terminas sueina (pasibaigė), pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos savo noru pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 1 punktą nesvarbu, kad dar tęsėsi (nepasibaigė) jo patraukimo drausminėn atsakomybėn ar atleidimo iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo procedūros. Pažymėtina, jog paminėtų Statuto normų taikymo išaiškinimas panašiose situacijoje buvo pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nutartyse administracinėse byloje Nr. A-143-287/2014, A-261-245-14 ir A-492-822/2014 ir kt.

Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius 2019-01-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. L. buvo atleistas iš tarnybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (jo paties prašymu).

Kaip jau buvo minėta, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, 2019-02-01 parengta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 6-193 „Dėl E. L. galimo tarnybinio nusižengimo“, kurioje konstatuota, kad E. L. padarė tarnybinį nusižengimą ir pažemino pareigūno vardą. Pasiūlė pripažinti , kad E. L. pažemino pareigūno vardą, dėl ko būdamas pareigūnu jis būtų atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius 2019 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad pareiškėjas departamento direktoriaus 2019 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymu atleistas iš vidaus tarnybos jam pačiam prašant, savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, už ką, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu , turėtų būti atleistas iš vidaus tarnybos.

Šis įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir atsižvelgiant į 2019-02-01 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. L. galimo tarnybinio nusižengimo“.

Dėl šio įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo ginčo nėra.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkto ( ginčui aktuali redakcija) nuostatas tarnybinis patikrinimas, gavus oficialią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas, kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš vidaus tarnybos (netenka pareigūno statuso). Sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, ar sprendimą dėl pareigūno pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą priima pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas ministro nustatyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir pareigūnui, atleistam iš vidaus tarnybos.

Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

LVAT (pvz., administracinės bylos Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008), aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalį, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.

Teismas, vertindamas byloje susiklosčiusią situaciją, pažymi, jog pareiškėjo neteisėti pareigūno vardą žeminantys veiksmai yra konstatuoti 2019-02-01 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. L. galimo tarnybinio nusižengimo“.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 17 d. pateikė prašymą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl jo grąžinimo į vidaus tarnybą. Atsakovas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo prašymo netenkino.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šio Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinei gelbėjimo valdybos 2020 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Buvusių pareigūnų grąžinimą į vidaus tarnybą reglamentuoja Statuto 80 straipsnis ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir tarnybos organizavimo taisyklių ( toliau- ir Taisyklės ), patvirtintų vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1V-645 , 174 punktas. Vidaus tarnybos statuto 80 straipsnyje ir Taisyklių 174 punkte nustatyta, kad buvę pareigūnai atleisti iš vidaus tarnybos statutinėje įstaigoje , pageidaujantys grįžti į vidaus tarnybą , turi atitikti Vidaus tarnybos statuto 8 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir neturėti Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnyje nustatytų apribojimų. Taisyklėse nurodyta, kad jeigu buvęs pareigūnas galėtų būti grąžintas į vidaus tarnybą, buvusio pareigūno, pageidaujančio grįžti į vidaus tarnybą prašymas perduodamas statutinės įstaigos personalo tarnybai, pavedant įvertinti buvusio pareigūno atitiktį Taisyklių 174 punkte nurodytiems reikalavimams ir pateikti išvadą dėl buvusio pareigūno grąžinimo į vidaus tarnybą. Pareiškėjo E. L. 2020 m. vasario 17 d. prašymas, kuriuo jis siekė būti grąžinamas į vidaus tarnybą , buvo vertinamas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto ir Taisyklių nuostatomis. Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnis reglamentuoja, kad pretenduojantys į vidaus tarnybą asmenys ir pareigūnai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Departamento Teisės ir personalo skyriaus 2020 m. vasario 24 d. patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl E. L. atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, konstatuota, kad jis neatitinka Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes eidamas statutines pareigas buvo pripažintas pažeminęs pareigūno vardą (Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas ).

Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo, kuris neatitinka šiame statute nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjo E. L. 2020 m. vasario 17 d. prašymą dėl grąžinimo į vidaus tarnybą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, ginčija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinei gelbėjimo valdybos 2020 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl grąžinimo į tarnybą“, ir kaip neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Pažymėtina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

Ginčijamame Sprendime nėra nurodyta apskundimo tvarka, tačiau ši aplinkybė nesukliudė pareiškėjui laiku realizuoti savo teises kreiptis į teismą. Nustatyta, kad pareiškėjas gavo 2019-01-28 pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas 2019-01-31 teikė paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos Vidaus tyrimų skyriuje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, 2019-02-01 parengta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. L. galimo tarnybinio nusižengimo“, kurioje konstatuota, kad E. L. padarė tarnybinį nusižengimą ir pažemino pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje siūloma pripažinti , kad E. L. pažemino pareigūno vardą, dėl ko būdamas pareigūnu jis būtų atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius 2019 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad pareiškėjas departamento direktoriaus 2019 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymu atleistas iš vidaus tarnybos jam pačiam prašant, savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, už ką, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu , turėtų būti atleistas iš vidaus tarnybos. Tarnybinio patikrinimo išvados ir įsakymo kopijos pareiškėjui buvo išsiųstos 2019-02-06 su lydraščiu Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjas, būdamas susipažinęs su tarnybinio patikrinimo išvada ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius 2019 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), teikdamas prašymą dėl grąžinimo į vidaus tarnybą, suvokė, kad jo prašymas negali būti patenkintas, jis negali būti grąžintas į vidaus tarnybą, kaip neatitinkantis Vidaus tarnybos statuto 8 ir 9 straipsniuose nustatyto nepriekaištingos reputacijos reikalavimo ir turintis Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnyje nustatytų apribojimų.

Teismo vertinimu pareiškėjui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, buvo gerai žinomos aplinkybės ir teisės normos, lėmusios minėtą Sprendimą. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam Sprendimas nėra aiškus ir suprantamas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog skundžiamas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinei gelbėjimo valdybos 2020 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl grąžinimo į tarnybą“, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo E. L. 2020 m. vasario 17 d. prašymą dėl grąžinimo į vidaus tarnybą. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo E. L. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.