- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-13
- Bylos Nr.
- 2-167-239/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Ieškovas
- I. L.
- Atsakovas
- Č. S.
- Trečiasis asmuo
- V. L., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Advokatai
- Alfredas Sokolovskis
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. L. ieškinį atsakovei Č. S., tretiesiems asmenims V. L., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl neteisėtos statybos pasekmių pašalinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas teismo posėdžio metu bei pateiktame ieškinyje prašo įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 1 mėnesį po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą lauko tualetą, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). bei nustatyti atsakovei 5000 Lt baudą, jeigu atsakovė neįvykdys teismo sprendimo per nustatytą terminą.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad jam, atsakovei ir trečiajam asmeniui V. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/3 dalį priklauso 0,2745 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (toliau tekste - Žemės sklypas). Žemės sklypo naudojimosi tvarka nenustatyta. Atsakovė, neturėdama ieškovo sutikimo Žemės sklype, visiškai šalia ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (atstumas mažiau kaip 3 metrai), 2013 m. birželio mėn. pastatė lauko tualetą: įkasti 3 gelžbetoniniai šulinio žiedai, pastatytas pastatas iš silikatinių plytų. Dėl neteisėtos lauko tualeto statybos ieškovas su skundu kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, kuris atsakė, kad pagal atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimus lauko tualetą atsakovė pasistatė 2012 m. gegužės mėn., todėl skundo nagrinėjimas nutraukiamas, jei nustatoma, kad per vienerius metus nuo statybos pradžios statytojui dėl statybos nebuvo pareikšta rašytinės pretenzijos, jei nėra statybos pradžią įrodančių dokumentų, o liudytojų parodymai dėl statybos pradžios yra prieštaringi. Ieškovas pažymi, kad atsakovė lauko tualetą pradėjo statyti 2013 m. birželio mėn. Be to, lauko tualetą atsakovė pastatė visiškai šalia ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastro Nr.7970/0001:353 (atstumas mažiau kaip 3 metrai), tuo pažeidė reikalavimus dėl atstumo nuo statomo statinio iki žemės sklypo ribos. Atsakovės veiksmai pažeidžia ieškovo, kaip Žemės sklypo bendraturčio, ir gretimo žemės sklypo savininko teises ir teisėtus interesus. Todėl prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Č. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį bei teismo posėdžio metu pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė atmesti jį, kaip nepagrįstą. Savo nesutikimą motyvavo tuo, kad atsakovei ir ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklauso 2/3 dalys sklypo, ieškovui 1/3 dalis sklypo. Trečiajam asmeniui V. L. nei nurodyto sklypo dalis, nei pastatų, esančių šiame sklype, dalys nuosavybės teise nepriklauso. Atsakovė lauko tualetą pastatė 2012 m. gegužės mėnesį. Nei statybos metu, nei vėliau ieškovas pretenzijų nereiškė, nes pats yra užėmęs lauko tualetą kuris priklauso abiems bendrasavininkiams, ir neleidžia atsakovei bei jos šeimos nariams juo naudotis. Šį tualetą pats ieškovas yra perstatęs į kitą vietą. 2011 metais ieškovas kreipėsi į LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūrą su skundu, kad atsakovė, neva, teršia gamtą. Todėl po metų, t.y. 2012 m., atsakovė pastatė lauko tualetą kad ieškovas nebereikštų jokių nepagrįstų pretenzijų. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius tyrė ieškovo skundą ne tik dėl tualeto, bet ir dėl pertvaros gyvenamajame name bei V. L. sklype pastatyto ūkinio pastato. Jo skundai nepasitvirtino, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nenustatė fakto, kad lauko tualetą atsakovė pasistatė savavališkai. Ieškovas nurodo, kad tualetas pastatytas visai šalia jam priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), mažiau nei už trijų metrų nuo sklypų ribos, kad pažeidžia jo, kaip žemės savininko, teises ir teisėtus interesus. Kadangi ieškovas nepateikia įrodymų, patvirtinančių kad tualetas pastatytas savavališkai ir reikia šalinti padarinius, o valstybės įgaliota institucija pretenzijų atsakovei pagal statybų santykius reglamentuojančius teisės aktus neturi, todėl prašo ieškinį atmesti.
Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) Ši bendrovė pagal ieškovo prašymą rengė žemės sklypo planą. Planas buvo rengiamas tikslu nustatyti tikslią pastatyto lauko tualeto vietą. Byloje esantis planas buvo braižytas pagal registrų centro koordinates. Plano sudarymui riboženkliai nereikalingi ir jais sudarant planą nesivadovaujama. Vadovaujamasi žemės sklypo koordinatėmis. Sklypo buvimo vieta plane pažymėta tiksliai.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepime nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, Ieškovui priklauso 1/3 minėto žemės sklypo, o atsakovei - 2/3 dalys. Taip pat nurodoma, kad atsakovė, neturėdama ieškovo sutikimo 2013 m. birželio mėn. pastatė nesudėtingą statinį - lauko tualetą. Pažymi, kad tokio statinio statybai reikalingas žemės sklypo savininko (bendrasavininkio) rašytinis sutikimas, kuris prilyginamas statybą leidžiančiam dokumentui. Prašo ieškovo I. L. ieškinį dėl neteisėtos statybos pasekmių pašalinimo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Sutinkamai su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui I. L. ir atsakovei Č. S. (b.l. 33-37), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013-07-30 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. SPA-1281 nurodyta, kad ieškovo I. L. skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas, neesant duomenų, įrodančių ūkinio pastato statybos metus (b. l. 12-13). Iš byloje esančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) planų, matyti, kad žemės sklype Nr. 554-1 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2,14 m. atstumu nuo žemės sklypo Nr. 554-2 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ženklu „T“ pažymėtas statinys (b. l. 79).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ detaliai reglamentuoja nesudėtingų statinių techninius parametrus. Atsakovės pastatytas lauko tualetas atitinka šio statybos techninio reglamento priedo 1 lentelės 5 punktą „Kiti negyvenamieji pastatai“. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai kitokie statybą leidžiantys dokumentai nėra privalomi, statybą leidžiančiu dokumentu laikomi žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punkto nuostatas, naujo nesudėtingo statinio statybos atveju, kaip statybą leidžiantį dokumentą privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių sutikimus, kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams. 33.2 punkto nuostatos skelbia, kad besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytiniai sutikimai privalomi, kai statinį numatoma statyto arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato). To paties statybos techninio reglamento 11 priedo 4 punkte įtvirtinta, kad rašytiniai gretimų sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai privalomi statant stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos.
Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Statybos įstatymas. Šio įstatymo 28 str. 7 d. numato, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją, <...> gauti statybą leidžiantį dokumentą <...>; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Statybos įstatymo 28 str. 8 d. numato, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (Konstitucinio Teismo 2001-10-02 nutarimas). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17 nutarimai). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai).
Statinio nugriovimas – tai pažeisto viešojo intereso gynimo priemonė, galima taikant CK 4.103 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-27 nutartis civilinėje byloje 3K-3-492/2004). Taigi, CK 4.103 straipsnio 3 dalyje nustatyta teismo teisė įpareigoti statytoją statinį nugriauti yra viena iš priemonių siekiant apginti viešąjį interesą bei užkirsti kelią teisės pažeidimams statybų srityje.
Žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo (CK 4.99 str.).
Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2010 nurodyti reikalavimai skirti kaimyninio žemės sklypo savininko bei bendraturčio teisėtų interesų apsaugai ir, preziumuojama, jog statant statinius arčiau nurodytų atstumų iki kaimyninio sklypo be jo savininko sutikimo bei be sklypo bendraturčio sutikimo pažeidžiamos pastarojo teisės. Be to, reikalavimas statyti statinius tam tikru atstumu gali būti keičiamas (mažinamas) tik su kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimu. Taigi, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovės Č. S. žemės sklype, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė su ieškovu, pastatytas lauko tualetas yra 2.14 m. atstumu nuo ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, t. y. arčiau, nei numato teisės aktai ir neturint ieškovo sutikimo.
Atsakovės Č. S. žemės sklype esantis lauko tualeto statybos nesuderinimas su ieškovu (negautas jo sutikimas) gali patvirtinti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos nesilaikymą, ir tai duoda pagrindą išvadai, kad dėl to pažeista bendrasavininkio ir gretimo žemės sklypo savininko teisė.
Ieškovas prašė nustatyti atsakovei ne mažesnę kaip 5000 Lt baudą, jeigu atsakovė neįvykdys teismo sprendimo per nustatyta terminą. Teismas pažymi, kad LR CPK 273 str. 3 d. numatyta, kad jei teismo sprendime numatytus veiksmus per nustatytą terminą gali atlikti tik atsakovas, tai teismas sprendime nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo teismo sprendime nurodyti, kad ieškovas turi teisę atsakovės lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą lauko tualetą, jeigu atsakovė neįvykdys teismo sprendimo per nurodytą terminą, todėl LR CPK 273 STR. 3 d. netaikoma.
Patenkinus ieškinį iš atsakovės priteistina 144,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.
Pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. iš atsakovės valstybei priteistina 59,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį patenkinti pilnai.
Įpareigoti Č. S. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą lauko tualetą, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Jeigu atsakovė neįvykdys teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atsakovės lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą lauko tualetą, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). ir išieškoti iš atsakovės reikiamas išlaidas.
Iš atsakovės Č. S. priteisti 144,00 Lt (41,71 EUR) bylinėjimosi išlaidas atsakovo I. L. naudai.
Priteisti iš atsakovės Č. S. 59,46 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.