Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-10-26 · Civilinė byla Nr. 2FB-25972-854/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-26
Bylos Nr.
2FB-25972-854/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19921-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Pareiškėjas
P. K.
Suinteresuotas asmuo
J. B., AB SEB bankas
Kategorijos
  • 3.4.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2FB-25972-854/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19921-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.7.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė,sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,dalyvaujant pareiškėjui P. K.,suinteresuotam asmeniui J. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, suinteresuoti asmenys – AB SEB bankas, antstolė Neringa Lipeikienė, J. B., D. O., J. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas P. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą. Paaiškino, kad 2010 m. spalio 1 d. pareiškėjas ir J. B. sudarė paskolos sutartį, kuria pareiškėjui buvo suteikta 12 974,98 Eur paskola. Paskolos sutartimi buvo įkeistas žemės sklypas bei pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). 2012 m. sausio 10 d. pareiškėjas ir J. B. sudarė papildomą susitarimą, kuriuo pareiškėjas papildomai pasiskolino iš J. B. 42 863,72 Eur. 2012 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas ir J. B. pakeitė susitarimo sąlygas ir papildomai pareiškėjas dar pasiskolino 9 151,10 Eur. Pasiskolintus pinigus pareiškėjas ėmė verslui. Pareiškėjas buvo tarpininkas-finansuotojas mėsos perdirbimo srityje, skolintas lėšas investavo į UAB „Nermėsa“ veiklą. UAB „Nermėsa“ atsakingas asmuo J. V. prisiėmė atsakomybę, pareiškėjui išrašydamas 2009 m. ir 2011 m. neprotestuotinus vekselius 11 250 Eur ir 20 273,40 Eur (70 000 Lt) sumoms. UAB „Nermėsa“ nedavė jokio pelno, pareiškėjas prarado savo turtą ir investicines lėšas. Siekdamas patenkinti kreditoriaus J. B. reikalavimus, pareiškėjas skolinosi iš AB SEB banko. Pareiškėjas taip pat visą laiką dirbo samdomą darbą, tačiau jo gaunamų pajamų užteko tik pragyvenimui. Pareiškėjas buvo UAB „Lorensa“ akcininkas ir vadovas. 2016 m. pareiškėjui susirgus, jis pusantrų metų negalėjo vykdyti jokios veiklos, buvo neįgalus. Dėl nurodytos aplinkybės jis pasitraukė iš UAB „Lorensa“ vadovo pareigų. Pagerėjus sveikatos būklei, pareiškėjas grįžo į UAB „Lorensa“ ir šiuo metu užima laikinojo vadovo pareigas. Pareiškėjas taip pat pasiskolino iš D. O. 11 000 Eur UAB „Lorensa“ mokslinei veiklai ir tyrimams. Pareiškėjo teigimu, jis mokėjo kreditoriams tiek, kiek galėjo. Pareiškėjui sunkiai susirgus, mokėjimai kreditoriams nutrūko. Pareiškėjas negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų. Pareiškėjo turimi įsipareigojimai ženkliai viršija 10 000 Eur sumą, todėl jis yra nemokus.

Pareiškėjas nurodė, kad neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, AB SEB banko sąskaitos likutis yra 238,24 Eur. Pareiškėjas dirba UAB „Lorensa“, gaunamos pajamas sudaro 50 Eur, bankroto proceso metu taip pat gaus 319,86 Eur netekto darbingumo pensiją, 22,46 Eur našlių pensiją bei 62,06 Eur nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją.

Įsiskolinimą J. B. sudaro 65 149,89 Eur skola ir 12 637,75 Eur palūkanos, neįskaitant 2 875,60 Eur vykdymo išlaidų. Kreditoriui AB SEB bankui skola sudaro 3 774,20 Eur, o D. O. – 11 000 Eur. Taip pat nurodė, kad J. V. yra skolingas pareiškėjui 11 250 Eur pagal 2009 m. birželio 16 d. vekselį ir 20 273,40 Eur pagal 2011 m. kovo 14 d. vekselį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas būtiniausiems poreikiams patenkinti bankroto proceso metu prašo skirti 354 Eur sumą.

Po to, kai teismas pareiškėjui nustatė terminą pareiškimui patikslinti, pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad skolininkas J. V. pagal pareiškime nurodytus vekselius pareiškėjui nėra skolingas. Pareiškėjas iš J. V. grąžintų pinigų dalį sumokėjo J. B., o dalį naudojo pragyvenimui.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo D. O. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo J. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė su pareiškimu nesutinkantis. Nurodė, kad P. K. 2010 m. spalio 1 d. iš suinteresuoto asmens pasiskolino 12 974,98 Eur. Pareiškėjas teigė, jog pinigus skolinasi mėsos apdirbimo cecho, kurio savininkas yra pareiškėjas, apyvartinėms lėšoms. Pareiškėjas dalį paskolos grąžino, 2012 m. sausio 10 d. buvo skolingas 5 261,44 Eur paskolos bei 335,93 Eur delspinigių. 2012 m. sausio 10 d. suinteresuotas asmuo pareiškėjui papildomai paskolino 42 863,76 Eur. Pareiškėjas teigė, kad verslas vystosi gerai, pinigai reikalingi šaldymo cechams ir kitai mėsos perdirbimo įrangai įsigyti. 2012 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas iš suinteresuoto asmens papildomai pasiskolino 9 151,99 Eur. Suinteresuotam asmeniui pareiškėjas paaiškino, kad jo partneris patyrė avariją, todėl reikėjo jam padėti, taip pat nurodė, jog susirgo žmona ir pinigų reikia jos gydymui. Pareiškėjas įsipareigojo grąžinti paskolą dalimis, laiku neatsiskaičius – mokėti delspinigius. Prievolių įvykdymui užtikrinti 2010 m. spalio 5 d. buvo sudarytas hipotekos sandoris, pagal kurį pareiškėjas įkeitė kreditoriui pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Įkeistas turtas buvo realizuotas priverstine tvarka. 2018 m. spalio 17 d. pareiškėjas yra skolingas 50 196,34 Eur negrąžintos paskolos sumos ir 38 547,71 Eur delspinigių.

Nurodė, kad suinteresuotam asmeniui 2017 metais tapo žinoma, kad P. K. paskolos sutarties sudarymo metu nuosavybės teise priklausė nekilnojamieji daiktai, kurie po paskolos sutarties sudarymo dovanojimo sutarčių pagrindu buvo perleisti pareiškėjo dukrai J. K.: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2012 m. sausio 9 d. dovanojimo sutartis), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2012 m. sausio 9 d. dovanojimo sutartis), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. vasario 19 d. dovanojimo sutartis, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. vasario 19 d. dovanojimo sutartis), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. vasario 19 d. dovanojimo sutartis), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2012 m. sausio 9 d. dovanojimo sutartis). Iš viso pareiškėjas dovanojimo sutartimis savo dukrai perleido turto už mažiausiai 12 726 Eur. Suinteresuotam asmeniui taip pat žinoma, kad pareiškėjui paskolos sutarties sudarymo metu nuosavybės teise priklausė nekilnojamieji daiktai, kurie po paskolos sutarties sudarymo 2016 m. vasario 9 d. skolos padengimo sutartimi buvo perleisti A. U.: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta 2016 m. vasario 9 d. skolos padengimo sutartimi A. U. perleido turto už mažiausiai 5 668 Eur. Be to, pareiškėjas 2016 m. birželio 2 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią A. U. pardavė jam priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso pareiškėjas paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu sandoriais perleido nekilnojamojo turto už mažiausiai 18 394 Eur.

Suinteresuotas asmuo nurodė, kad būtina pareikalauti iš pareiškėjo informaciją, susijusią su mirusios sutuoktinės palikimu ir jo priėmimo ar atsisakymo aplinkybėmis. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo teiginys, jog jis 2012 m. skolinosi pinigus iš AB SEB banko tam, kad galėtų patenkinti J. B. reikalavimus, kelia abejonių, kadangi paskutinį kartą pareiškėjas kreditoriui sumokėjo pinigus 2011 m. gruodžio 30 d. Taip pat neaiškios santykių su J. V. aplinkybės. Pareiškėjas nenurodė informacijos, kada ir kaip J. V. grąžino iš viso 31 523,40 Eur sumą, kuri grąžinto įsiskolinimo dalis buvo nukreipta kreditorių reikalavimams tenkinti, o kuri – gydymo išlaidoms ir pragyvenimui. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2009 m. birželio 16 d. paskolino J. V. 11 250 Eur, o 2010 m. spalio 1 d. jau pats pareiškėjas pasiskolino iš J. B. 12 974,98 Eur. Be to, pareiškėjas 2011 m. kovo 14 d., jau būdamas skolingas kreditoriui J. B., papildomai paskolino J. V. 20 273,40 Eur. Neaišku, kada ir kokiomis sumomis pareiškėjo skolininkas grąžino šią sumą P. K. ir kaip jis paskirstė atgautas lėšas. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 9 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. nuosekliai didino savo įsipareigojimus kreditoriams, tuo pačiu mažindamas sau asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vertę, kol liko neperleistas tik turtas, kurio pareiškėjas neturėjo galimybės dėl hipotekos sandoriu nustatytų ribojimų. Didžioji dalis turto buvo perleista pareiškėjo dukrai J. K. dovanojimo sutarčių pagrindu, kas leidžia preziumuoti pareiškėjo nesąžiningumą pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas 2012 m. sausio 9 d. perleido dukrai turto už mažiausiai 9 703 Eur, o sekančią dieną iš J. B. pasiskolino didžiąją dalį sumos, kurią iki šiol yra skolingas.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Į teismo posėdį atvykęs pareiškėjas paaiškino, kad pinigus skolinosi verslui, tikėjosi, kad visi iš to ateityje uždirbs. Pašlijus jo paties sveikatai, žmonai susirgus onkologine liga, dirbti jis nebegalėjo, pinigų reikėjo gydymui ir pragyvenimui. Tuomet ir iš banko skolinosi, vėliau sutartis su banku buvo perrašyta, pakeistos paskolos grąžinimo sąlygos, bet vis tiek negalėjo jos grąžinti. Pinigus, kuriuos jam grąžino J. V., jis naudojo pragyvenimui, iš jų taip pat grąžino dalį skolos J. B.. Rengiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto, pareiškėjas neišaiškino teisininkui visos situacijos, todėl pareiškime ir buvo parašyta, kad jam J. V. vis dar skolingas. Aiškino, kad kai J. V. atidavė skolą, pareiškėjas jam grąžino vekselius. Tačiau negalėjo atsakyti, kada skola jam buvo grąžinta. Vėliau aiškino, kad faktiškai jokių pinigų J. V. jis ir nebuvo paskolinęs, vekseliai buvo parašyti kaip garantas. Paaiškino, kad pareiškėjo žmona mirė, paties jo sveikata yra labai bloga, jis ir pats serga onkologine liga, gydymui reikalingi pinigai, tačiau dirbti pilną darbo dieną jis nebeturi jėgų, kartais dar truputį konsultuoja. Teigia neturįs jokių galimybių atiduoti skolas. Atsakydamas į klausimą, kodėl nevykdė teismo nurodymo ir nepateikė sandorių, sudarytų per 3 metus iki jo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, aiškino ,kad visų sandorių neprisimena, jie buvo mažareikšmiai, todėl pareiškėjo nuomone jų teikti į bylą nereikia.

Suinteresuotas asmuo J. B. teismo posėdžio metu aiškino skolinęs savo santaupas pareiškėjui verslui. Tikėjosi, kad iš to gaus naudos ir jis. Iš pradžių tikėjo, kad nors skolą pareiškėjas grąžins, vėliau sužinojo, kad jis perleido giminėms visą turėtą turtą, suprato, kad skolos grąžinti jam pareiškėjas nebeketina.

Kiti suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko. Suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Jų neatvykimo priežastys nežinomos, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).

Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas teikė duomenis apie tai, kad jis 2018-05-25 paštu siuntė pranešimus savo kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo (b.l. 7-10, t. I). Pagrindiniam kreditoriui, J. B., pranešimas siųstas pareiškime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu deklaruota J. B. gyvenamoji vieta. Tačiau šiuo adresu teismui nepavyko suinteresuotajam asmeniui J. B. įteikti procesinių dokumentų, dėl ko buvo atidėtas dar 2018-08-23 paskirtas teismo posėdis. Minėto posėdžio metu į teismo klausimą, ar žino kitą savo kreditoriaus adresą, pareiškėjas atsakė neigiamai. Po to, kai teismas kitą J. B. adresą nustatė naudodamasis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis ir teismo šaukimu jis atvyko į 2018-10-23 teismo posėdį, pareiškėjas teismui pripažino, kad žinojo, jog jo nurodytu adresu J. B. faktiškai negyvena, jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten pareiškėjas ne kartą yra buvęs, turi ir jo telefono numerį. Įvertinęs šią situaciją, teismas sprendžia, kad kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas sąmoningai nesąžiningai ir netinkamai vykdė FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą imperatyvią pareigą informuoti savo kreditorius apie ketinimą kreiptis dėl asmens bankroto bylos iškėlimo.

Kaip jau minėta, FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei nustatoma, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2-4 punktas), yra mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalis 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).

Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo stadijoje yra vertinama: 1) ar asmuo yra nemokus; 2) ar jis tapo nemokus sąžiningai; 3) ar nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą. Nemokumas yra būtina fizinio asmens bankroto sąlyga, nenustačius, kad asmuo yra nemokus, nėra įmanoma taikyti fizinio asmens bankroto procedūros. Kaip minėta, pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas MMA. Viena vertus, tai reiškia, kad pirmiausia įstatymų leidėjas nemokumą sieja su pradelstais įsipareigojimais, kurių suma yra didesnė nei 25 MMA. Kita vertus, tai, kad asmens, siekiančio įgyvendinti bankroto procedūrą, skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA, nebūtinai reiškia, kad jis yra nemokus. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nepadengia jo skolinių įsipareigojimų. Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi galimybės šias skolas padengti. Jeigu teismas nenustato šių sąlygų viseto, negalima konstatuoti, kad asmuo yra nemokus. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

Kartu teismas pažymi, kad sprendžiant bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo klausimą, nepakanka konstatuoti faktą, jog pradelstų skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA, taip pat būtina nustatyti pareiškėjo turimą turtą, gaunamas pajamas, įvertinti pareiškėjo galimybę įvykdyti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, o taip pat įvertinti jo sąžiningumą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kreipėsi pirmą kartą. Pareiškėjas nurodė, kad jo įsiskolinimą J. B. sudaro 77 787,64 Eur, t. y. 65 149,89 Eur skola ir 12 637,75 Eur palūkanos (b. l. 3), tačiau iš byloje esančio antstolės Neringos Lipeikienės 2017 m. spalio 4 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo matyti, kad skolos likutis sudaro 71 889,92 Eur, neįskaitant 2 875,60 Eur vykdymo išlaidų (b. l. 68). Pareiškėjas kreditoriais taip pat nurodo AB SEB banką, kuriam 2018 m. gegužės 30 d. pareiškėjas buvo skolingas 4 193,84 Eur sumą (3 774,20 Eur negrąžintas kreditas, 328,37 Eur palūkanos, 38,37 Eur delspinigiai, 52,90 Eur einamojo mėnesio palūkanos) (b. l. 72-73), ir D. O., kurio kreditorinis reikalavimas sudaro 11 000 Eur (b. l. 74). 2018-10-03 nutartimi teismas be kita ko įpareigojo pareiškėją patikslinti jo turimų kreditorinių įsipareigojimų sumą, pateikti teismui aktualius duomenis apie priverstinai išieškomos skolos likutį, tačiau tokio įpareigojimo pareiškėjas nevykdė. 2018-10-23 teismo posėdžio metu aiškino, kad jis faktiškai yra J. B. skolingas mažiau, nei iš jo išieškoma, tačiau tokius teiginius patvirtinančių įrodymų neteikė.

Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad J. V. jam skolingas 31 523,40 Eur. Tikslindamas pareiškimą (b.l. 116, t. I) pareiškėjas jau aiškino, kad J. V. skolą jam yra grąžinęs, o klaidą padarė pareiškimą rengęs teisininkas. Įrodymų apie skolos grąžinimo faktą byloje nėra. 2018-09-27 teismo posėdžio metu pareiškėjas aiškino, kad skolos grąžinimą patvirtina faktas, jog jis neturi vekselių originalų, nes juos grąžino J. V., todėl į bylą pateiktos vekselių kopijos. Tačiau pareiškėjas nurodė, kad J. V. jam skolą grąžino dalimis, iš gaunamų pinigų jis gyveno, juos naudojo savo ir žmonos gydymui, J. V. skolos grąžinimo faktui pagrįsti pateikė jo paties skolos J. B. grąžinimo grafiką (b.l. 117, t. I), kuris teismo vertinimu su šia aplinkybe nėra susijęs. Aplinkybė, kad J. V. grąžinamos sumos niekur nebuvo fiksuojamos yra mažai tikėtina. Be to, 2018-10-23 teismo posėdžio metu pareiškėjas aiškino, kad jokių realių pinigų J. V. jis apskritai nebuvo davęs, o tai esą buvo jo įsipareigojimų J. B. garantas. Teismas pažymi, kad tokios aplinkybės nėra pagrįstos jokiais į bylą pateiktais įrodymais.

Šiuo atveju teismas, įvertinęs tikėtiną pareiškėjo turto ir įsipareigojimų balansą, visgi daro išvadą, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjo pradelsti įsiskolinimai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį (10 000 Eur). Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad pareiškėjo galimybės užsidirbti yra ribotos, jis yra pensinio amžiaus, serga sunkia liga, yra neįgalus (b.l. 26-29, t. I). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškėjo nemokumo fakto neginčija, teismas konstatuoja pareiškėją esant nemokiu (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 2 dalis).

Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą ir teismas konstatuoja, kad yra nors vienas FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje reglamentuojamų atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindų, teismas priima nutartį atsisakyti kelti bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju kilo klausimas, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų sąlygų, kurioms esant asmeniui iškelti bankroto bylą atsisakytina, t.y., ar nėra pagrindo išvadai, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Atkreiptinas dėmesys, kad nors teismas tokio pobūdžio bylose ir privalo būti aktyvus, tačiau ši aplinkybė neatleidžia šalių nuo įrodinėjimo pareigos. Fizinio asmens bankroto byloje būtent pareiškėjas privalo įrodyti, kad jis nemokus tapo sąžiningai (CPK 178 str.).

2018-10-03 nutartyje teismas pareiškėją įpareigojo pateikti papildomus įrodymus apie pareiškime dėstomas priežastis, lėmusias jo nemokumą. Pareiškėjas tokio įpareigojimo nevykdė, 2018-10-23 teismo posėdyje kaip vieninteles priežastis, lėmusias jo nemokumą, įvardijo savo ir velionės žmonos onkologines ligas. Teismas sutinka, kad ši priežastis labai reikšminga, tačiau savaime ji nelemia fiziniam asmeniui galimybės bankrutuoti, o byloje esantys duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad ji ne vienintelė. Tuo tarpu tai, kad pareiškėjas neteikė teismui nurodytų papildomų įrodymų, eliminuoja teismui galimybę nustatyti objektyvių aplinkybių, lėmusių pareiškėjo nemokumą, visumą.

2018-09-27 teismo posėdžio metu pareiškėjas, nurodydamas priežastis, dėl kurių tapo nemokus, aiškino, kad pasiskolintas lėšas investavo į UAB „Nermėsa“ veiklą, o šios įmonės atsakingas asmuo J. V. kaip garantą pareiškėjui, kad UAB „Nermėsa“ grąžins investuotas pareiškėjo lėšas, asmeniškai prisiėmė atsakomybę, išrašydamas 2009 metų ir 2011 metų neprotestuotinus vekselius. Teismas pažymi, kad Sodra duomenimis J. V. UAB „Nermėsa“ dirbo nuo 2010-10-25 iki 2011-05-18, taigi pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad 2009 metais jis buvo šios įmonės atstovas teismui kelia abejonių. Iš pareiškimo neaišku, kokia forma pareiškėjas investavo į UAB „Nermėsa“ pasiskolintus iš J. B. pinigus ir kaip UAB „Nermėsa“ buvo įsipareigojusi juos pareiškėjui grąžinti.

2018-10-03 nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti su UAB „Nermėsa“ sudarytus sandorius, tačiau tokio įpareigojimo pareiškėjas neįvykdė. 2018-10-23 teismo posėdžio metu jis aiškino buvęs UAB „Nermėsa“ investuotoju. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Nermėsa“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku dar nuo 2009 metų buvo ir yra N. G.. Byloje jokių duomenų apie pareiškėjo sąsajas su UAB „Nermėsa“ nėra.

2018-10-03 nutartyje teismas, įpareigodamas pareiškėją pateikti papildomus įrodymus apie jo nemokumą lėmusias priežastis, atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas nurodė skolinęsis pinigus iš D. O. UAB „Lorensa“ mokslinei veiklai ir tyrimams. D. O. 2018-05-31 rašte pareiškėjui (b.l. 74, t. I) nurodyta, kad pareiškėjo skola jam susidarė pagal 2016 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais išduotus neprotestuotinus vekselius. Taigi, teismui neaiški aplinkybė, dėl kokių priežasčių pareiškėjas, turėdamas didelį kreditorinį įsipareigojimą, jo teigimu jau būdamas ligotas ir sunkios turtinės padėties, skolinosi pinigus įmonės, kurios akcijos jam nebepriklausė, ir iš kurios gaunamos pajamos yra ypač mažos, veiklai. Be to, neaišku, kokia forma ir pagrindais šios lėšos UAB „Lorensa“ buvo perduotos. Teismas pažymėjo ir tai, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas aiškino, kad 2016-04-20 su AB SEB banku sudaryta kredito sutartis nėra nauja, tačiau ja buvo perrašyta ankstesnė sutartis, kuria pareiškėjas buvo paėmęs kreditą žmonai sergant onkologine liga, pareiškėjui nebegalint tinkamai vykdyti pagal ją prisiimtų įsipareigojimų. Nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti teismui tokius argumentus patvirtinančius įrodymus, t.y. kredito sutarčių, sudarytų su SEB banku kopijas, tačiau tokio įpareigojimo neįvykdė.

Be to, pareiškime pareiškėjas nurodo buvęs UAB „Lorensa“ akcininkas ir vadovas, aiškina, kad 2016 metais susirgus, tapus neįgaliu, jis pasitraukė iš UAB „Lorensa“ vadovo pareigų, akcijos buvo perleistos kitiems asmenims. Taigi, darytina išvada, kad per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo pareiškėjas sudarė ir turėtų akcijų perleidimo sutartį.

Susipažinus su Nekilnojamojo turto registro duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 2 d. sudarė pirkimo-pardavimo-sutartį Nr. 2-4295, kuria A. U. pardavė jam priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo taip pat matyti, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 9 d. skolos padengimo sutartimi Nr. JS-1068 perleido A. U. jam priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2016 m. vasario 9 d. skolos padengimo sutartimi Nr. JS-1068 pareiškėjas taip pat perleido A. U. jam priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Teismas nenustatė, kokios ir kada susidariusios skolos padengimui pareiškėjas sudarė 2016 m. vasario 9 d. sandorį, kuriuo perleido turėtą nekilnojamąjį turtą, nes pareiškėjas šių aplinkybių teismui nenurodė.

Pažymėtina ir tai, kad viešojo registro duomenimis pareiškėjas, jau turėdamas didelius kreditorinius įsipareigojimas ir jų nevykdydamas, 2015-02-19 J. K. padovanojo tris žemės sklypus (b.l. 147-154, t. I), dar tris žemės sklypus pareiškėjas J. K. padovanojo 2012-01-19 (b.l. 155-163, t. I).

2018-10-23 teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad J. K. yra jo duktė, o A. U. taip pat su juo susijusi giminystės ryšiais. Vadovaujantis CK 6.67 straipsnio 1 punktu, preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

Apie nurodytus sandorius, įskaitant ir sudarytus per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, pareiškėjas teismo neinformavo nei pareiškime, nei 2018-09-27 teismo posėdžio metu. Teismas 2018-10-03 nutartyje nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo jo sudaryti sandoriai, jų turinys, sudarymo aplinkybės ir t.t. turi esminės reikšmės, įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis apie visus jo per 3 metus iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo, t.y. 2018-07-03, sudarytus sandorius, tačiau tokio įpareigojimo pareiškėjas neįvykdė. 2018-10-23 teismo posėdžio metu aiškino, kad jis visų sudarytų sandorių neatsimena, manąs, jog tie sandoriai mažareikšmiai ir jokios įtakos jo mokumui neturi.

Teismas pažymi, kad neturėdamas duomenų apie pareiškėjo sudarytus sandorius, negali patikrinti jų turinio ir įvertinti jų reikšmės pareiškėjo nemokumui. Pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl bendradarbiavimo principo taikymo yra išaiškinta, kad šis principas reiškia, jog tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).

Vertinant pareiškėjo sąžiningumą bendrąja prasme, pažymėtina ir tai, kad kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo gyvenamąją vietą bei savo išlaidų poreikius. Pareiškime pareiškėjas nurodė gyvenantis (duomenys neskelbtini), prie pareiškimo pridėjo nuomos sutartį, pagal kurią neva moka 100 Eur kasmėnesinį nuomos mokestį A. U. už šį butą (b.l. 81-83, t. I). 2018-10-23 teismo posėdžio metu pareiškėjas aiškino, kad faktiškai jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o adresu (duomenys neskelbtini)deklaruoti gyvenamąją vietą jam leido giminės. Teismas atkreipia dėmesį, kad gretimas butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklausė pareiškėjui, kol nuo 2001-05-03 turto pasidalijimo sutartimi atiteko L. K., o šios 2015-01-15 buvo padovanotas J. K., kol pastaroji 2016-11-02 butą pardavė (b.l. 174-175, t. I).

Sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą svarbu, kad asmens sąžiningumo kategorija FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme daugiausia apibūdinama pagal subjektyviuosius asmens elgesį charakterizuojančius kriterijus, kuriems tinkamai nustatyti būtinas asmens, kurio sąžiningumas vertinamas, aktyvus, bendradarbiavimu pagrįstas dalyvavimas. Dėl to sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui. Taigi asmeniui nevykdant pareigos bendradarbiauti, teismas remiasi esama bylos medžiaga ir gali atsirasti pagrindas pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remdamasis asmuo prašo iškelti bankroto bylą (CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui neįrodžius, jog bankroto bylos jam iškėlimas neprieštarautų esminiam FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 6 straipsnio 1-2 dalimis, CPK 290-291 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo P. K. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė