- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-30
- Bylos Nr.
- 2-36-547/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01128-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos, E. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos
- Ieškovas
- J. U.
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Danguolei Lukošiūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovei adv. Birutei Rutkauskienei, atsakovės atstovams: J. K., adv. Stasei Jovaišienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus atstovei Gintarei Baziliukaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. U. ieškinį dėl servituto nustatymo atsakovams: E. K. ir pagal atsakovės E. K. priešieškinį dėl servituto nustatymo ieškovei J. U., atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos žemėtvarkos skyriui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė palaikė ieškinį ir patikslintą ieškinį ir prašė nustatyti 179 kv.m. ploto kelio servitutą, suteikiantį J. U. teisę eiti ir važiuoti transporto priemonėmis keliu, suprojektuotu atsakovės E. K. žemės sklype pagal UAB ,,Geotera“ parengtą svetimame žemės sklype esančio statinio naudotojo patekimo į statinį servitutinės teritorijos pasiūlymo projektą. Nurodė, kad 1986-11-21 dovanojimo sutartimi M. L. padovanojo ieškovei ½ dalį gyvenamojo namo, esančio žemės sklype, unikalus Nr.4400-0471-4374, Varėnos rajone , Dargužių kaime. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą Nr.902629 atsakovei E. K. priklauso 0,4300 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone, Dargužių kaime, t.y. visas žemės sklypas , kuriame yra gyvenamasis namas, priklausantis ieškovei ir E. K., nes jos yra šio namo bendraturtės. Ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovė buvo parašiusi prašymą leisti jai išsipirkti žemės sklypą, kuriuo visą laiką prie namo naudojosi, ilgai negavo jokio atsakymo, o vėliau paaiškėjo, kad atsakovei E. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą žemės sklypą. Ieškovės atstovė nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises E. K. į visą žemės sklypą buvo pažeistos ieškovės , kaip nekilnojamojo daikto savininkės teisės ir interesai. Ieškovės atstovė paaiškino, kad kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, tačiau klausimas iš esmės nebuvo nagrinėjamas, nes buvo nutarta, kad praleistas terminas administracinio akto skundimui ir terminas nebuvo atnaujintas. Ieškovė nurodė, kad tokiu būdu buvo pažeistos jos teisės, nes žemės sklypas priklauso E. K. , tame sklype stovi ieškovei priklausanti namo dalis ir ji negali tuo turtu naudotis, neturi galimybių į jį patekti. Todėl prašo nustatyti kelio servitutą, kad ji galėtų patekti į savo namo dalį, jį remontuoti, atvežti statybines medžiagas, nes namui būtina rekonstrukcija. Ieškovės atstovė paaiškino, kad nustačius servitutą , galbūt būtų sunormalizuoti santykiai su kaimynais.
Ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovė nesutinka su atsakovės pareikštu priešieškiniu dėl servituto nustatymo, nes servitutą atsakovė E. K. prašo nustatyti per trečiojo asmens sklypą. Šiuo metu nuosavybės teisės į šį sklypą dar niekam neatkurtos, todėl sklypas priklauso valstybei. Tarp asmenų, kurie pretenduoja atkurti nuosavybės teises į šį sklypą yra kilęs ginčas ir vyksta teisminiai procesai. Ieškovės atstovė nurodė, kad servitutas turi būti nustatomas E. K. sklype, o ne trečiųjų asmenų sklype.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas J. K. paaiškino, kad J. U. dabar gyvena gretimoje sodyboje O. U. namų valdoje. Ši sodyba ribojasi su E. K. žemės sklypu, todėl prašo servitutą nustatyti per O. U. žemę, nes taip būtų nepažeidžiamos kitų žemės savininkų teisės. Jis nurodė, kad ieškovė niekada nesinaudojo atsakovės žemės dalimi privažiuoti prie savo namo dalies. J. K. nurodė, kad O. U. žemės sklypą ir E. K. žemės sklypą ribojo tvora, kurią jis vėl ketina atstatyti. Atsakovės atstovas patvirtino, kad nuo esamų įvažiavimo vartų yra nusistovėjęs keliukas , kuriuo naudojasi ir E. K., tačiau kaip prašo ieškovė posūkio į kairę, link namo – nėra. Jis nurodė, kad ten sukti nebūtų galima, nes yra medis, po žeme yra elektros kabelis.
E. K. E. K. atstovė adv. S.Jovaišienė paaiškino, kad palaiko atsakovės priešieškinį ir nesutinka su ieškovės ieškiniu. Atstovė paaiškino, kad atsakovė siekia, jog servitutas ieškovei būtų nustatytas per gretimą namų valdą, kuri ribojasi su atsakovės E. K. namų valda, ir priklauso ieškovės vyro motinai O. U.. Uždavinienei mirus paveldėjimo byla nebuvo vesta tą patvirtino notarų biuras. Atsakovo atstovė nurodė, kad ieškovė šiuo metu ir gyvena tame sklype, todėl ir prašo servitutą nustatyti per O. U. žemės sklypą. Kadangi gretimas sklypas šiuo metu priklauso valstybei, jos atstovas yra įtrauktas į procesą, todėl nėra kliūčių nustatyti kelio servituto dalį per valstybinį žemės sklypą. Tokiu būdu praktiškai būtų nepažeidžiami E. K. interesai.
Atsiliepimas
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos žemėtvarkos skyriaus atstovė G. B. paaiškino, kad nacionalinė žemės tarnyba nėra įgaliota spręsti servitutų nustatymo privačiuose žemės sklypuose klausimų. Todėl pasisakė tik dėl priešieškiniu išreikšto reikalavimo nustatyti kelio servitutą , suteikiantį teisę J. U. eiti ir važiuoti transporto priemonėmis keliu, suprojektuotu valstybinės žemės sklype. Atstovė nurodė, kad su tokiu reikalavimu nesutinka ir paaiškino, kad nesutikimo motyvai yra išsamiai išdėstyti atsiliepime. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad iš atsakovės pateikto jai nuosavybės teise priklausančio 0,4418 ha žemės sklypo, esančio Dargužių kaime, Varėnos rajone, ir jame esančių pastatų išdėstymo schemos matyti, kad ieškovė, nenustačius servituto per vieną iš kaimyninių sklypų, neturi galimybės nuo kelio patekti prie jai nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies. To iš esmės neginčija ir atsakovė E. K. bei jos atstovai. Atsakovo atstovė nurodė, kad nustatant servitutą, kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą, turi būti paisoma proporcingumo ir interesų derinimo principų. Parenkant būtina atsižvelgti į tai, kuris servitutas mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises. Tos pačios taisyklės turi būti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių daiktų. Servitutas nustatomas ne kurios nors iš šalių patogumui, o servitutas yra nulemtas objektyvia pagrįsta būtinybe naudoti daiktą pagal paskirtį. Atsakovo atstovė paaiškino, kad po mirusiajai O. U. nuosavybės teise priklausančiais pastatais esantis namų valdos žemės sklypas nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taip pat nėra aiškūs O. U. turto paveldėtojai. Šios aplinkybės užkerta kelią atsakovės pasiūlytam servituto nustatymui valstybinėje žemėje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas . Priešieškinys atmestinas.
Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime 2009-11-09 Nr.902629 nurodoma, kad 0,4300 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Dargužių kaime, Varėnos rajone nuosavybės teise priklauso E. K. Apskrities viršininko 2004-10-19 sprendimo Nr. 38-19388 pagrindu. Šioje žemėje esantys statiniai priklauso E. K.. Gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. U. ir E. K. (b.l.6-10).
Valkininkų seniūnas 2009-11-06 pažymoje Nr.SR-428 VĮ Registrų centrui nurodė, kad J. U. Dargužių kaime, Varėnos rajone priklauso pastatai inv. Byloje pažymėti ženklais: dalis gyvenamojo namo 1A1m, statyto 1925 m. (1-3, 1-4, 1-5, 1-6), veranda 1a1ž, statyta 1960m. (1-2, 1-1) (b.l.11).
Byloje yra 1986-11-21 sudaryta sutartis, kuria M. L. dovanojo J. U. ½ dalį medinio gyvenamojo namo, turinčio viso 122 kv.m. bendro naudingo ploto, , iš to skaičiaus viso namo 66 kvadratinius metrus gyvenamojo ploto, esančio Varėnos rajono Valkininkų apylinkės Dargužių kaime Valkininkų kolūkio teritorijoje (b.l.12-13).
VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2010-11-12 pažymoje Nr.2060782 suteikiama informacija apie žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Dargužių kaime, Varėnos rajone, gretimų žemės sklypų savininkus. O. U. vardu įregistruoto žemės sklypo, kuris ribotųsi su minėtu žemės sklypu, nėra. Informuoja, kad vienas iš gretimų žemės sklypų ir nuosavybės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (b.l.28).
Valkininkų seniūnas 2010-10-01 pažymoje Nr.SR-851 nurodė, kad Dargužių kaimo ūkinėse knygose J. U. vardu nėra registruotų pastatų. O. U. vardu registruotas gyvenamas namas, tvartas , malkinė, lauko virtuvė (b.l.35). O. U. priklausantys pastatai, esantys Dargužių kaime yra namų valdoje, kuri ribojasi su E. K. namų valda (b.l.65).
Varėnos 1 notarų biuro notaras pateikė informaciją, kad O. U. , mirusios 2010, kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo Dargužių kaimas, Varėnos rajonas, turto paveldėjimo byla jo biure nepradėta (b.l.66).
Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK4.111 str. 1d.). Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto teisės normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų.
Teismas laiko, kad konkrečiu atveju nenustačius servituto , ieškovei būtų neįmanoma patekti į jai nuosavybės teise priklausantį daiktą – gyvenamąjį namą ir jį prižiūrėti, tvarkyti , remontuoti (CK 4.126 str.). Byloje nekilo ginčo , kad J. U. priklausanti namo dalis yra E. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Ieškovės atstovė paaiškino, kad į savo namo dalį ieškovė patekdavo ir per atsakovės sklypo dalį, kurioje dabar prašo nustatyti servitutą ir per kaimyninį sklypą, kuris šiuo metu priklauso valstybei. Šiuo metu faktiškai name negyvena nei ieškovė, nei atsakovė. Namas yra senas ir jam reikalingas remontas. Ieškovė yra pradėjusi remonto darbus, tačiau šiuo metu dėl remonto vyksta teisminis procesas, todėl remonto darbai sustabdyti. Atsakovas J. K. posėdžio metu patvirtino, kad E. K. kitoje namo dalyje taip pat negyvena. Jis nurodė, kad ten tik yra jų daiktai, laikoma ūkiniuose pastatuose technika, yra šiltnamiai.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Servitutu yra suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu. Tuo užtikrinama viešpataujančiojo daikto savininko poreikiai normaliai naudotis savo daiktu. Jie turi būti suderinti su tarnaujančio daikto savininko interesu nekliudomai naudotis nuosavybe. Savininko teisė yra svarbi ir gerbtina, tačiau ji nėra absoliuti. Ši teisė gali būti ribojama, jeigu to reikia siekiant užtikrinti kitų asmenų teises ar teisėtus interesus. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas gali būti pateisinamas tik esant svarbioms priežastims.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinama, kad J. U. nuosavybė – gyvenamojo namo dalis yra atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Ji šia nuosavybe naudojosi jau daug metų ir patekdavo tai per E. K. sklypą, tai per gretimą – kuris priklauso valstybei. Iš esmės ginčas tarp šalių dėl patekimo į žemės sklypą kilo po to, kai J. U. paaiškėjo, kad visa žemė prie namų yra atsakovės nuosavybėje ir dėl to pradėjus teisminius procesus. Taigi, išnagrinėjus bylą nustatyta, kad J. U. neturi galimybių patekti į savo nuosavybę, nenustačius servituto.
Ieškovė prašo nustatyti servitutą sklypo daliai, t.y. tokiai kuria būtų galima eiti ir važiuoti su transporto priemonėmis, nes tai yra būtina siekiant tinkamai prižiūrėti nekilnojamąjį daiktą. Servitutą prašo nustatyti iš kaimo gatvės pro esančius E. K. vartus iki jos gyvenamojo namo dalies. Ieškovės atstovė nurodė, ir atsakovas patvirtino, kad pro tuos vartus ir atsakovas važiuoja su transporto priemonėmis ir ši teritorija yra naudojama kaip kelias ir ji eitų toliau nuo posūkio prie šulinio link namo dalies. Šioje vietoje nėra jokių kliūčių padaryti privažiavimą prie namo, nes nėra jokių statinių, išskyrus vieną medį, kuris taip pat priklauso ieškovei, tad jos valia būtų jį palikti ar iškirsti. Teismas laiko, kad ieškovės pateiktas servituto planas prie patikslinto ieškinio yra tikslus ir aiškus ir pagal tokį parengtą projektą servitutas gali būti nustatomas ir jis be kliūčių būtų registruojamas registre. Tai sudarytų galimybes ieškovei tinkamai naudotis savo daiktu, per daug nesuvaržant ir nepažeidžiant tarnaujančiojo daikto savininko teisių. T.y. nustatant servitutą būtų vadovaujamasi proporcingumo ir interesų derinimo principu. Ta teritorija, kurioje būtų nustatytas servitutas galėtų naudotis ir atsakovė, tad jos teisės nebūtų ribojamos ar kitaip varžomos.
Teismas laiko, kad negalima nustatyti servituto pagal atsakovų pateiktą servituto planą, kadangi servitutą yra prašoma nustatyti per trečiųjų asmenų žemės sklypą, kurie šiuo metu yra nežinomi. Taip būtų pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Žemės sklypas šiuo metu yra valstybės nuosavybėje, kadangi nebuvo kreiptąsi į notarą po O. U. mirties, tačiau teisminiai procesai jau yra prasidėję, todėl akivaizdu, kad yra trečiųjų asmenų, siekiančių įteisinti savo nuosavybę į šį žemės sklypą. Toks servitutas negalėtų būti nustatyta tvarka įregistruotas ir tuo pačiu nesukeltų ieškovei teisinių pasekmių.
Nustačius servitutą pagal ieškovės pateiktą variantą iš esmės atsakovo interesai nenukentėtų labiau, kadangi servitutine teritorijos atsakovė turėtų galimybę naudotis taip pat ir toliau.
Įstatyme yra įtvirtinta galimybė tarnaujančio daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus , susijusius su servituto nustatymu. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 str.). Šios dvi teisės yra savarankiškos. Atsakovė neteikė reikalavimo atlyginti jai patirtus nepatogumus. Teismas laiko, kad iš esmės atsakovė tokių nepatogumų ir neturėtų, kadangi šiuo metu ji tame gyvenamajame name negyvena, o yra naudojamasi tik ūkiniais pastatais ir kita sklypo teritorija, kurioje servituto nustatyti neprašoma.
Ieškovė nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl jos neatlygintinos.
Iš atsakovo priteistinos pašto išlaidos į valstybės pajamas: 37,74 Lt (LR CPK 96 str.1d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CK 4.126 str., LR CPK 259-260, 263-270 str. teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Nustatyti 179 kv.m. ploto kelio servitutą, suteikiantį J. U. teisę eiti ir važiuoti transporto priemonėmis keliu, suprojektuotu atsakovės E. K. žemės sklype pagal UAB ,,GEOTERA“ parengtą Svetimame žemės sklype esančio statinio naudotojo patekimo į statinį servitutinės teritorijos pasiūlymo projektą.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš E. K., a.k(duomenys neskelbtini) 37,74 Lt (trisdešimt septynis litus septyniasdešimt keturis centus) pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 30 d. nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.