- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-30
- Bylos Nr.
- 1N-104/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Kaltinamasis
- A. Z.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. Z. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria A. Z. laikino nušalinimo nuo antstolio pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams.
Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 225 straipsnio 1 dalyje, t. y. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, vykdydamas įgaliojimus savo naudai netiesiogiai reikalavo duoti didesnės nei 250 MGL vertės – 10 000 eurų (34 528 litų) – kyšį už teisėtą veikimą ir netiesiogiai jį priėmė; taip pat jis, siekdamas įteisinti savo pinigus, žinodamas, jog jie įgyti nusikalstamu būdu, veikdamas bendrininkų grupe su V. T., laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 5 d. iki 2010 m. vasario 24 d. žinomai neteisingai nurodė, kad pinigai gauti iš teisėtos veiklos, ir tam tikslui pagamino netikrus dokumentus; taip pat jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, vykdydamas įgaliojimus savo naudai tiesiogiai reikalavo 6 000 Lt kyšio už teisėtą veikimą ir tiesiogiai jį priėmė; taip pat jis, siekdamas nuslėpti savo pinigus, žinodamas, jog jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su šiais pinigais finansinę operaciją, tam tikslui pagamino netikrus ir suklastojo tikrą dokumentus, juos laikė bei panaudojo.
A. Z. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi laikinai nušalintas nuo antstolio pareigų šešių mėnesių laikotarpiui. Vėliau laikino nušalinimo nuo antstolio pareigų terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi A. Z. laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. Nutartyje nurodyta, kad A. Z. inkriminuojami kaltinimai tiesiogiai siejami su jo darbine veikla, skirto nušalinimo nuo antstolio pareigų pagrindai nepasikeitė.
Šalies argumentai
Kaltinamasis A. Z. skunde nurodo nesutinkąs su skundžiamos nutarties motyvais. Teismas lakoniškai pateikė šios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo motyvus, jų nedetalizavo, nesiaiškino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 straipsnyje numatytų tikslų ir jų sąsajų su dabartine proceso stadija. Teismas, spręsdamas dėl šios priemonės tolesnio taikymo tikslingumo, nevertino, kokioje stadijoje šiuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kokie ištirti įrodymai, apklausti liudytojai, kaip elgiasi pats kaltinamasis A. Z.
Žemesnysis teismas nurodė, jog jis, eidamas savo pareigas, gali piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais, daryti naujas nusikalstamas veikas. Šis nušalinimo nuo pareigų pagrindas savo tikslais atitinka suėmimui taikyti skirtą vieną iš pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 4 dalyje, t. y. pagrįstą manymą, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus ir pan. Tačiau kaltinamajam nebuvo taikytas suėmimas, todėl nebuvo ir nėra pagrindo manyti, jog jis, eidamas savo pareigas, gali toliau atlikti neteisėtus, nusikalstamus veiksmus. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų tęsiamas jau ilgiau nei vienerius metus, todėl žemesnysis teismas privalo pasverti, ar šis prievartos priemonės pagrindas yra pagrįstas ir be jo negalima apsieiti, siekiant baudžiamojo proceso tikslų. Skundžiamoje nutartyje tiesiog teigiama, jog nušalinimo pagrindai nepasikeitė, tačiau teismas nenurodo motyvų, kokia gali kilti grėsmė procesui baudžiamojoje byloje, jeigu nebūtų taikoma minėta prievartos priemonė. Proporcingumo principas reikalauja, kad prievartos priemonėmis būtų siekiama tik procesinių tikslų. Tačiau asmens sulaikymo nuo nusikalstamų veikų padarymo atveju akivaizdžiai siekiama baudžiamajai teisei būdingų tikslų. Skundžiamoje nutartyje išdėstyta tikimybė, jog kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, yra neišsamiai apibrėžta, nes neaišku, kas turima omenyje, kokie duomenys ir koks jų kiekis turi tai patvirtinti. Teismas iš esmės šiurkščiai pažeidžia kaltinamojo teisę į sąžiningą procesą nepateikdamas motyvų, kodėl nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nepasikeitė skundžiamos procesinės prievartos priemonės pagrindai, kodėl būtina toliau varžyti profesinės veiklos laisvę ir interesus.
Baudžiamoji byla šiuo metu jau baigiama nagrinėti. Teisme apklausti visi liudytojai, dalis kurių dirbo arba dirba A. Z. ir Z. Z. antstolių kontoroje. Jis pats taip pat davė išsamius parodymus, sutapusius su liudytojų parodymais. Teismui pateikti visi bylai reikšmingi procesiniai dokumentai, kiti įrodymai, įrodantys, kad kaltinimas nepagrįstas jokiais objektyviais ir neginčytinais duomenimis. Taigi, nors šiame skunde A. Z. neginčija savo kaltės, tolesnis jo nušalinimas nuo pareigų yra beprasmis, nes nebėra, net jeigu būtų buvusi, grėsmės, jog jis savo veiksmais galėtų pakenkti sėkmingai išnagrinėti bylą. Be to, pratęsdamas šios prievartos priemonės taikymo terminą, žemesnysis teismas nepaisė Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartyje išdėstytų argumentų, kad antras procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas (gali daryti įtaką antstolių kontoroje dirbantiems darbuotojams) dabartiniame baudžiamojo proceso etape jau negali būti laikomas pagrįstu. Tokiu būdu žemesnysis teismas pademonstravo esąs šališkas. Jeigu žemesnysis teismas mano, jog nebūtina paisyti aukštesniojo teismo pozicijos, jis privalo pateikti aiškius ir nedviprasmiškus motyvus, kodėl minėtos prievartos priemonės pagrindas kaltinamajam taikytinas.
Kaltinamasis atkreipia dėmesį, kad taikoma procesinė prievartos priemonė tęsiama jau ilgiau nei vienerius metus. Žmogaus priverstinis atitraukimas nuo jo vienintelio darbo, pragyvenimo šaltinio ir profesinio užsiėmimo daro ne tik ekonominę žalą, nes neuždirbami pinigai, antstolių kontoroje dirbantiems darbuotojams trūksta lėšų išmokėti atlyginimus, bet žalingas ir socialine prasme, kadangi kaltinamajam užkertamas kelias profesiškai tobulėti, kelti savo kvalifikaciją. Šią aplinkybę aukštesnysis teismas privalo vertinti kaip vieną iš prioritetinių, nes žemesnysis teismas, būdamas šališkas, jį profesiškai, socialiai ir psichologiškai žaloja taikydamas procesinę prievartą, akivaizdžiai prieštaraujančią proporcingumo principui.
Šalies argumentai
Kaltinamasis skundu prašo nutartį panaikinti.
Teismo posėdyje kaltinamasis A. Z. prašo skundą patenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. Z. skundas atmetamas.
Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog beveik į visus kaltinamojo skunde nurodytus argumentus Lietuvos apeliacinis teismas atsakė ankstesnėse nutartyse, nagrinėdamas skundus dėl jam paskirtos procesinės prievartos priemonės. Kaltinamasis iš esmės naujų argumentų nenurodo ir dabar nagrinėjamame skunde. Dėl to pakartotinai išsamiai neanalizuojami šie argumentai ir nekartojami motyvai, išdėstyti ankstesnėse aukštesniojo teismo nutartyse (2010 m. spalio 1 d., 2011 m. sausio 14 d., 2011 m. balandžio 4 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad tose nutartyse išsamiai išaiškinti procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų – taikymo teisiniai argumentai, jie taip pat nekartojami, nagrinėjant aptariamą kaltinamojo skundą.
Skundžiama nutartimi pratęsdamas A. Z. procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, žemesnysis teismas nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi nustatyti šios procesinės prievartos priemonės skyrimo pagrindai nepasikeitė.
Su tokia teismo išvada galima sutikti tik iš dalies.
Lietuvos apeliacinis teismas ankstesnėse nutartyse jau minėjo, kad A. Z. pareikštas kaltinimas kyšininkavimu, dokumentų klastojimu siejamas su jo darbu, todėl yra pagrindas manyti, jog dirbdamas antstoliu jis gali piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais ir daryti naujas nusikalstamas veikas.
Nepagrįsti kaltinamojo skundo argumentai, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta dėl to, jog nenurodyti konkretūs duomenys, kuriais remdamasis teismas teigia, kad kaltinamasis gali padaryti naujas nusikalstamas veikas.
Kaltinamajam inkriminuojami kaltinimai tiesiogiai siejami su jo darbine veikla, todėl daroma išvada, jog tolesnis antstolio pareigų ėjimas sudaro sąlygas piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Šis argumentas yra pakankamas padaryti išvadą neišnykus vieną pagrindą taikyti aptariamą procesinę prievartos priemonę. Nutartyje nenurodytos konkrečios veikos, kurias gali padaryti nuo antstolio pareigų nenušalintas A. Z., tačiau tai nepaneigia esant minimą pagrindą procesinės prievartos priemonei taikyti. Neįmanoma nurodyti konkrečių veikų, kurias galėtų padaryti A. Z. ateityje, tačiau svarbu tai, kad einamos antstolio pareigos sudarytų sąlygas ir galimybes nusikalsti.
BPK 1 straipsnyje neakcentuojama, tačiau neginčytina, jog baudžiamasis procesas turi prisidėti ir prie nusikalstamų veikų prevencijos, todėl laikino nušalinimo nuo pareigų aptariamas pagrindas neprieštarauja baudžiamojo proceso paskirčiai.
Lietuvos apeliacinis teismas jau 2011 m. sausio 14 d. nutartyje pripažino, kad antras nušalinimo nuo pareigų pagrindas – gali daryti įtaką antstolių kontoroje dirbantiems darbuotojams, pats ar per kitus asmenis klastoti procesinius dokumentus ir taip kliudyti nagrinėti bylą – yra išnykęs. Žemesnysis teismas nenustatė ir neįvardijo naujų aplinkybių, patvirtinančių esant tokį pagrindą. Dėl to galima sutikti su skundo argumentu, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodytas antras procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas.
Kita vertus, priešingai, nei skunde teigia kaltinamasis, ši aplinkybė nerodo žemesniojo teismo šališkumo.
BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Jo asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jei nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvusis šio reikalavimo aspektas reiškia, jog teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su jo nešališkumu susijusią abejonę.
Šiuo atveju pats savaime įstatyme numatyto sprendimo priėmimas, nors jis ir nepalankus kaltinamajam, nėra teismo šališkumo požymis. Aukštesniojo teismo nutarties neperskaitymas arba neatidus perskaitymas ir priešingų išvadų padarymas, nepateikiant savo argumentų, vertinamas kaip žemesniojo teismo nevisiškas įsigilinimas į nagrinėjamą klausimą.
Kaltinamojo skundo argumentai, kad taikoma procesinė prievartos priemonė jį žaloja profesiškai, socialiai ir psichologiškai, negali paneigti realiai esančio laikino nušalinimo nuo pareigų pratęsimo pagrindo arba būti pakankami minėtai prievartos priemonei panaikinti.
Išdėstyti motyvai leidžia teigti, jog per laikotarpį nuo procesinės prievartos priemonės paskyrimo A. Z. neišnyko vienas pagrindas, leidęs paskirti bei pratęsti procesinę prievartos priemonę, kuri neprieštarauja BPK 11 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui. Dėl to skundžiama nutartis, kuria kaltinamajam A. Z. pratęstas laikino nušalinimo nuo antstolio pareigų terminas, su aptarta išlyga yra teisėta bei pagrįsta ir nėra teisinio pagrindo jos naikinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo A. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.