Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-17 · Administracinė byla Nr. I-2629-208/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-17
Bylos Nr.
I-2629-208/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00604-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Irena Paulauskienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
A. Š.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2629-208/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00604-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.1.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. (A. Š.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), kurį patikslino (b. l. 11), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. (1.34) 7R-9436 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą bei grąžinti jam neturtinės žalos lėšas; 3) sumokėti procentus už kiekvieną uždelstą dieną.

Nurodo, kad jam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7242-208/2016 priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 250,00 Eur, tačiau šios sumos jis negavo, nes minėta suma buvo pervesta antstolei T. G. pagal jos patvarkymą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Ministerija) atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 37–38).

Nurodo, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas, o pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kad būtų galima daryti priešingą išvadą, t. y. kad atsakovė, vykdydama antstolės patvarkymą, veikė ne pagal teisės aktus. Atsakovė, vykdydama teismo sprendimus, vadovaujasi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, todėl, gavusi antstolio reikalavimą, privalo jį vykdyti. Ministerijos veiksmuose negali būti nustatyta viena iš Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. nustatytų būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Ministerijos veiksmų, vykdant teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas, taip pat dėl pareiškėjo teisės reikalauti vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7242-208/2016.

Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 str. Pagal šio straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.).

Teisės normoje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 str. 3 d.).

CK 6.271 str. 4 d. nustato, jog valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 str. nustatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6348-208/2016 pareiškėjo A. Š. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 250,00 Eur neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 28 d.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Ministerijoje buvo gautas antstolės T. G. 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymas areštuoti skolininkui A. Š. priklausančias bei išmokėtinas pinigines lėšas, išmokamas Ministerijos, ir ją pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 40). Vykdydama antstolės patvarkymą, Ministerija pervedė į jos depozitinę sąskaitą 250,00 Eur sumą ir, priimdama skundžiamą Sprendimą, apie tai informavo pareiškėją (b. l. 41).

Pareiškėjas skunde su tuo nesutinka ir mano, kad Ministerija neturėjo teisinio pagrindo pervesti jam priteistą neturtinės žalos sumą į antstolės depozitinę sąskaitą.

Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 straipsnis), atlyginti. Šių asignavimų valdytojas yra Teisingumo ministerija. Pagal Įstatymo 2 str. 2 d. 1 p., iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo (Įstatymo 2 str. 3 d.).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 str. 4 str. nuostatas, neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka.

CPK 585 str. 1 d. nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

Darytina išvada, kad Ministerija privalėjo vykdyti gautą antstolės T. G. 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymą, todėl pervesdama pareiškėjui priklausančią 250,00 Eur sumą į antstolės depozitinę sąskaitą, Ministerija tinkamai įvykdė Įstatyme jai priskirtas funkcijas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d., administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu, teisėtumo. Pagal CPK 510 str. skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (taigi ir dėl antstolio patvarkymų, taip pat dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CPK 510 str. 4 d.)) nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme – apylinkės teisme, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Tokiu būdu ginčai dėl antstolių veiksmų teisėtumo bei ginčai dėl jų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Tokiu atveju pareiškėjas, manydamas, kad antstolė, išieškodama iš Ministerijos pareiškėjui priteistą 250,00 Eur sumą, atliko neteisėtus veiksmus, turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismas daro išvadą, kad Ministerija, vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą, teisės aktų nepažeidė, nes byloje nenustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. Ministerijos neteisėti veiksmai. Taip pat atmestini išvestiniai pareiškėjo skundo reikalavimai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 132 str. 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. Š. (A. Š.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaIrena PaulauskienėDonatas Vansevičius