Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tautietis“ ieškinį atsakovui E G dėl skolos priteisimo ir atsakovo E G priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Tautietis“ dėl skolos pritesimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė priešieškinį palaikė visiškai, ieškinį prašė atmesti. Atsakovas nurodė, jog jis vykdė individualią veiklą. Pagal sutartį atliko putos klijavimo ir armavimo darbus, iš pradžių pinigus ieškovė mokėjo, vėliau nebemokėjo, todėl jis darbus nutraukė. Buvo išsiųstas darbų priėmimo aktas, kurį ieškovės atstovas liepė pataisyti, vėliau buvo pasirašytas darbų perdavimo aktas, bet už darbus nebuvo atsiskaityta. Sutartis ir kitus dokumentus pasirašinėjo neskaitęs, nes pasitikėjo ieškovės atstovu. Sudarant sutartį ieškovės atstovas parodė kitą sutartį su užsakovu ir paaiškino, jog subrangos sutarties sąlygos tokio pačios, kaip tarp rangovo ir užsakovo. Susirašinėjo su ieškovo atstovu elektroniniu paštu, pats naudotis elektroniniu paštu nemoka, todėl jam laiškus paskaityti ir parašyti padėjo dukra. Jis tų ieškovės laiškų nesekė ir neskaitė. Ieškovės atstovai puikiai žinojo kas dirba objekte, patys ragino susirasti pagalbos. Individualia veikla atsakovas verčiasi jau apie 3 metus. Atsakovo atstovė advokatė teismo posėdžio metu akcentavo, jog baudų įskaitymas nebuvo galimas, nes baudos akivaizdžiai nesąžiningos, baudos už nelegalų darbą prieštarauja įstatymui. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog patyrė nuostolius, neįrodinėjo nuostolių dydžio. Atsakovas rugsėjo mėnesį siekė priduoti darbus, tačiau ieškovė nevykdė savo pareigos priimti darbus, dėl to atsakovas pagrįstai sustabdė darbus ir nėra pagrindo spręsti, jog sutartis neįvykdyta dėl atsakovo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.644 straipsnis numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK šeštosios knygos XXXIII skyriuje, reglamentuojančiame rangos santykius, išskiriamas statybos rangos institutas (tik statybos rangos sutartiniams santykiams taikytinų teisės normų grupė) (XXXIII skyriaus trečiasis skirsnis – CK 6.681-6.699 straipsniai). Šiame skirsnyje pateikiamoje statybos rangos sutarties apibrėžtyje įtvirtinta, kad pagal statybos rangos sutartį rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbu rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kaina (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Taigi tarp šalių susiklostė statybos rangos (subrangos) teisiniai santykiai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje dalyvauja du verslo subjektai, jie turi pasirinkimo teisę sudaryti sutartis, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms ir gerai moralei, sudarydami sandorius privalo elgtis rūpestingai ir apdairiai, o sudarę sutartį privalo sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Tiek kreditorius tiek ir skolininkas turi pareigą elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, CK 6.4 straipsnis).

Iš ieškovės atstovų, atsakovo ir jo atstovės paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta (duomenys neskelbtini) šalys sudarė subrangos sutartį, kurioje susitarė: jog atsakovas atliks fasado šiltinimo darbus, o ieškovė sumokės už rangos darbus sutarties kainą – rangovo subrangovui mokama 14,50 + PVM už l m² fasado šiltinimo polistirolu, armuojant, ir padengiant dekoratyviniu tinku (klijavimas Eur /m²; armavimas 4,50 Eur /m²; struktūrinis tinkas 5,50 Eur /m²), balkonų metalinių tvorelių išpjaustymas 6,00 Eur /vnt. + PVM, balkonų atitvarų šiltinimas polistirolu 14,50 Eur /m2 + PVM, balkonų atitvarų OSB plokštės tvirtinimas 4,00 Eur /m2 + PVM už visų Pasiūlyme nurodytų Rangos darbų tinkamą ir kokybišką atlikimą. Į Sutarties kainą yra įskaičiuotos visos su Rangos darbų atlikimu susijusios išlaidos (Sutarties 1.4 punktas). Be to, sutartyje numatyta „Subrangovas pasitelkęs kitus subjektus (darbuotojus ir pan., ir (ar) įmones) atlikti Rangos darbus, privalo Rangovui raštu pateikti subjektu sąrašą su identifikaciniais duomenimis, taip pat užtikrinti pasitelktų darbuotojų saugų darbą, Darbo kodekso ir kitų įstatymų laikymąsi, susijusių su darbuotojų darbu Objekte. Jeigu Subrangovas raštu nepraneša Rangovui pasitelktų subjektų sąrašą su identifikaciniais duomenimis, tačiau objekte užfiksavus darbuotojus, kuriuos pasitelkęs Subrangovas, tai Subrangovas nuo kiekvieno užfiksuoto atvejo Rangovui moka po 2 000,00 Eur dydžio bauda, kurį Rangovo sprendimu išskaitoma iš Subrangovo už atliktus Rangos darbus“ (Sutarties 8.6.1 punktas). „Subrangovas turi teisę pasitelkti subrangovus ir (ar) kitus asmenis, darbuotojus (subjektus) atskiriems darbams ar jų dalims atlikti pagal šią Sutartį vykdyti, apie tai informavę Rangovą. Subrangovas privalo pateikti Rangovui darbuotojų ir trečiųjų šalių sąrašus, kurie fiziškai atlieka darbus, duomenis, tikslu Rangovui žinoti dirbančių asmenų duomenis - vardas, pavardė, kiti duomenys, identifikuojančius asmens tapatybę (jei tai nepadaroma, tai Rangovas turi teisę neįsileisti į objektą asmenų, kuriuos Subrangovas nenurodė). Taip pat Subrangovas turi užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymų, įskaitant darbo kodekso, nuostatų laikymąsi. Už kiekvieną nustatytą Darbo kodekso nuostatu pažeidimo atvejį subrangovas moka Rangovui po 3 500,00 Eur dydžio baudą, kuri vienašališku Rangovo sprendimu išskaitoma iš mokėtinos sumos, kurią Rangovas turi mokėti Subrangovui už atliktus darbus“ (Sutarties 8.13 p.); „Subrangovas, pažeidęs Sutarties 4.3, 4.5., 8.3., 8.6., 8.7., 8.9., 8.10., 8.12., 8.13., 8.14., 8.15 punktų reikalavimus, Rangovo pareikalavimu moka Rangovui 100,00 Eur dydžio baudą, skaičiuojamą už kiekvieną pažeidimo dieną bei atlygina Rangovui visus dėl Sutarties pažeidimo patirtus pagrįstus nuostolius. Siekdamas išvengti neigiamų pasekmių, Rangovas turi teisę stabdyti Subrangovo vykdomus darbus iki pažeidimo pašalinimo ir tai nesuteikia Subrangovui teisės į Rangos darbų atlikimo termino pratęsimą. Subrangovui neištaisius šiame punkte nurodytų pažeidimų per Rangovo nustatytą protingą terminą, šiame punkte nurodytos baudos dydis didinamas iki 200,00 Eur dydžio baudos, skaičiuojamos už kiekvieną pažeidimo dieną“(Sutarties 12.3. punktas).

Šioje byloje nėra ginčo, jog rangos sutarties objekte dirbo asmenys, su kuriais atsakovas E G nebuvo sudaręs darbo sutarčių, tai įrodyta ne tik šalių atstovų paaiškinimais bet ir rašytine bylos medžiaga – įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje A5.-1052-1009/2021 bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nėra ginčo, o ir mokėjimo nurodymai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) ieškovė pervedė atsakovui 1 000,00 Eur avansą pagal rangos sutartį, o (duomenys neskelbtini) pervedė 1 500,00 Eur avansą, iš viso pagal rangos sutartį ieškovė atsakovui yra sumokėjusi 2 500,00 Eur. Iš (duomenys neskelbtini) rašto matyti, jog darbų pridavimo terminas buvo nukeltas iki (duomenys neskelbtini) įskaitytinai, o atsakovas (duomenys neskelbtini) buvo kviečiamas pasirašyti darbų pridavimo aktą. Iš (duomenys neskelbtini) laiško matyti, jog ieškovo atstovas išsiuntė akto formą be kiekių, kuriuos šalių atstovai turėjo supildyti (duomenys neskelbtini) Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo atliktų darbų kokybės, kiekio ir vertės, ką patvirtina šalių (duomenys neskelbtini) aktų priėmimo aktas, iš kurio matyti, jog šalys suderino atliktų darbų kiekį ir tai patvirtino savo parašais, be to, šalys surašė atliktų darbų pažymą, o atsakovas išrašė ieškovui sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta 3 737,50 Eur suma. (duomenys neskelbtini) šalys surašė susitarimą, kuriuo nutraukė sutartį nuo (duomenys neskelbtini) Tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, jog sutarties terminas buvo praleistas. Taigi tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovės nesumokėta suma už atliktus darbus atsakovui sudaro 1 237,00 Eur (CK 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.671 straipsnis).

Taigi šioje byloje iš esmės sprendžiamas ginčas dėl ieškovo paskirtų baudų pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat atlikto paskaičiuotos baudos įskaitymo su atsakovui mokėtina skola.

Rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, jog ieškovės atstovas atsakovui išrašė (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kuria paskaičiavo 2 000,00 Eur baudą pagal subrangos sutarties 8.6.1 punktą ir 3 500,00 Eur baudą pagal subrangos sutarties 8.13 punktą. Iš susirašinėjimo matyti, jog ieškovė elektroniniu laišku kelis kartus skatino atsakovą pasitelkti darbui kitus asmenis, kad subrangos sutartis būtų atlikta laiku. Taip reikalavo iš atsakovo pateikti asmenų, dirbančių objekte sąrašą. Teismas pasisako, jog bauda už duomenų apie subrangovui dirbančius asmenims, nepateikimą (Sutarties 8.6.1 punktas) yra galima ir savaime neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Tačiau teismo manymu, subrangos sutartyje nustatytas baudos dydis yra neproporcingai didelis ir pažeidžia šalių pusiausvyros principą, todėl yra pagrindas baudos dydį sumažinti iki 137 Eur dydžio, kuris atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo pricipus, ir yra pakankamas tokio pobūdžio pažeidimui užkardyti ir kompensuoti.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog ieškovo atstovas ir darbuotojai žinojo apie dirbančius asmenis ir leido šiems asmenims patekti į objektą ir dirbti, nors atsakovas duomenų apie objekte dirbančius asmenis ieškovei nepateikė. Sutarties 8.13 punkte šalys sutarė, kad ieškovė gali neįleisti į objektą asmenų, kurių atsakovas ieškovei nenurodė. Ieškovės direktorius patvirtino, jog reikalavimas mokėti baudą už darbo kodekso pažeidimus buvo į sutartį įtrauktas siekiant apriboti su darbus nesusijusių asmenų patekimą į statybos objektą, taip pat direktorius paaiškino, jog patenkantys į objektą asmenys buvo tikrinami. nepaisant to, kad atsakovas nepateikė apie jo įdarbintus asmenis duomenų, asmenys neturintys darbo santykių su atsakovu vis tik buvo įleisti į objektą ir dirbo objekte, nors pagal Sutarties 12.3. punktą „Siekdamas išvengti neigiamų pasekmių, Rangovas turi teisę stabdyti subrangovo vykdomus darbus iki pažeidimo pašalinimo ir tai nesuteikia Subrangovui teisės į Rangos darbų atlikimo termino pratęsimą“. Taigi šiuo atveju teismas sprendžia, jog nors atsakovas pažeidė darbo teisės reikalavimus ir formaliai ieškovė įgijo teisę į sutarties 8.13 punkte nustatytą baudą, tačiau ieškovė veikdama per savo darbuotojus nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė priemonių, kad asmenys nesusiję su subrangovu darbo ar rangos santykiais nepatektų į statybvietę Nors šalys gali laisva valia valia susitarti dėl baudų už darbo teisės pažeidimus skyrimo, tačiau šios baudos turi būti protingo dydžio ir nepažeisti šalių pusiausvyros principo. Šiuo atveju, ieškovei nerūpestingai leidus nelegaliems darbuotojams dirbti statybvietėje, į kurią patekimą kontroliavo pati ieškovė, 3 500,00 Eur baudos priskaičiavimas ir priteisimas ieškovo naudai pagal sutarties 8.13 prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir proprocingumo principams.

Kaip matyti (duomenys neskelbtini) ieškovė išrašė atsakovui sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kuria paskaičiavo 1100 Eur baudą (pagal subrangos sutarties 12.2 punktą). Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) susitarimo tarp šalių sutarties terminas buvo praleistas 11 dienų, atsakovas visų subrangos sutartyje numatytų darbų neatliko, teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog jis dirbti nustojo, kai ieškovė nebemokėjo pinigų, tačiau šie argumentai deklaratyvūs, nes iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovė atsakovui iki sutarties nutraukimo buvo apmokėjusi apie 66 procentus realiai atsakovo atliktų darbų Be to, iš subrangos sutarties 6.1.1 ir 6.3, 7.1 punktų matyti, jog paruošti tinkamai surašytą darbų perdavimo aktą – atsakovo pareigą, ieškovė turėjo pagrindą reikalauti, o atsakovas pareigą pataisyti neteisingai surašytą aktą, todėl yra pagrindas spręsti, jog atsakovas neturėjo pagrindo sulaikyti darbų, o sutartis neįvykdyta dėl atsakovo kaltės. Esant šioms aplinkybėms ieškovė pagrįstai taikė atsakovui 12.2 sutarties punkte numatytą baudą. Pažymėtina, jog ieškovė pati inicijavo subrangos sutarties nutraukimą, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog ieškovė vilkino sutarties nutraukimą. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog numanoma subrangos sutarties vertė buvo apie 29 000 Eur (2 000 m² x 14,5 Eur). Šiuo atveju netesybos neviršija 5 procentų bendros sutarties numanomos vertės, dėl to teismas neturi pagrindo jas laikyti neprotingai didėlėmis ir jų nemažina. Taigi šalys iš subrangos sutarties įgijo viena kitos atžvilgiu priešpriešinius reikalavimus, kurių kiekvieno vertė 1 237,00 Eur, abu reikalavimai buvo vykdytini, o ieškovės teisę įskaityti baudas į atsakovui mokėtiną sumą už atliktus darbus numatė subrangos sutarties 8.6.1 ir 12.10 punktai.

Pažymėtina, jog ieškovas įskaitymą atliko raštu apie tai pranešdamas atsakovui, t. y. nepažeisdamas formalių įstatymo reikalavimų (CPK 6.131 straipsnio1 ir 2 dalys). Atsakovas reikalavimo nuginčyti vienašalį įskaitymo sandorį šioje byloje nereiškė, o teismas neturi pagrindo savo iniciatyva panaikinti vienašalio įskaitymo sandorio ir taikyti restitucijos. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog priešpriešinės šalių pareigos pagal subrangos sutartį pasibaigė įskaitymo sandorio pagrindu, todėl ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Atmestus pagrindinius reikalavimus, nėra pagrindo tenkinti išvestinių reikalavimų dėl procesinių palūkanų priteisimo. Kiti šalių argumentai sprendimo priėmimui neturi esminės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys ir priešieškinis atmesti, todėl šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos viena iš kitos nepriteistinos.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5,00 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.