- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-11
- Bylos Nr.
- e2YT-2239-475/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20134-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Pareiškėjas
- K. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S.
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.2Įpėdiniai
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.9.2Liudytojų apklausa ir liudytojų parodymai
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
2.5.1; 2.5.2; 2.5.3; 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.4.9.2; 3.2.4.11; 3.2.4.9.3.3; 3.4.5.2
2019 m. sausio 11 d.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. S. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos sutuoktinis K. S..
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos tėvas K. S. mirė (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė L. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėja kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo. Tuomet paaiškėjo, kad mirus sutuoktinei L. S. nėra sutvarkytas jos turto paveldėjimas. K. S. faktiškai paveldėjo sutuoktinei priklausiusį turtą, bet į notarą nesikreipė nes gyvenamasis namas ir kiti inžineriniai statiniai buvo jo vardu. Tokiu būdu buvo praleistas terminas kreiptis į notarą tvarkytis paveldėjimą. Mirus L. S. paveldėjimo bylos šiai dienai niekas neužvedė. L. S. su K. S. iki savo mirties gyveno kartu kaip sutuoktiniai. Pareiškėja kreipiasi į teismą norėdama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. S. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti K. S., kad galėtų realizuoti savo, kaip paveldėtojos teises turto atžvilgiu. Be pareiškėjos, paveldėtojas yra brolis A. S.. Paveldimą turtą sudaro gyvenamasis namas ir kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune.
Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismas nustatė, kad L. S. mirė (duomenys neskelbtini) (Mirties liudijimas, el. b. l. 6). Po L. S. mirties jos turto paveldėtojai pagal įstatymą buvo sutuoktinis K. S. ir vaikai: pareiškėja K. Ž. ir suinteresuotas asmuo A. S. (Sutuoktuvių ir Gimimo liudijimai, el. b. l. 9, 10, 11). Po L. S. mirties paveldėjimo byla neužvesta (Raštas dėl paveldėjimo bylos, el. b. l. 7). Po L. S. mirties jos asmeninius ir namų apyvokos daiktus perėmė sutuoktinis K. S. ir jais disponavo. K. S. mirė (duomenys neskelbtini) (Medicininis mirties liudijimas, el. b. l. 5).
Juridinio fakto nustatymas, kad K. S. priėmė palikimą po sutuoktinės L. S. (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, reikalingas pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui siekiant paveldėti mirusiojo K. S. palikimą, kurį sudaro nekilnojamasis turtas – ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinierinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 407/814 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, (Kauno m. 15-ojo notarų biuro liudijimas dėl paveldėjimo bylos, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, el. b. l. 8, 17–19, 21–22).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
Pareiškėjos paaiškinimai byloje yra nuoseklūs – pareiškėja nurodo, kad jos tėvas po sutuoktinės (pareiškėjos motinos) L. S. mirties į notarą dėl paveldėjimo procedūrų laiku nesikreipė, palikimą priėmė ir toliau faktiškai valdė kaip savo, name liko gyventi, juo naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.
Teismas vadovaudamasis pareiškėjos pareiškimu, pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžia, jog pareiškėjos tėvas K. S. po sutuoktinės L. S. mirties toliau rūpinosi paveldėtu turtu, t. y. K. S. po sutuoktinės L. S. mirties turtą valdė(-o), juo rūpinosi(-asi) kaip savo turtu.
Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, pareiškėjos prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktas paveldėjimui nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini), mirus L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jos sutuoktinis K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.