Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti dar ir G. K. bei A. L., tačiau jų dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Nukentėjusiajam I. B. iš G. K., A. L. ir A. T. solidariai priteista 814,80 Lt turtinės žalos, 1450 Lt atstovavimo išlaidų ir 8000 Lt neturtinės žalos.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria A. T. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 31 d., apie 23.45 val., konflikto, kilusio tarp nukentėjusiojo I. B. ir G. K. bei A. L. metu, šiems sudavus smūgius, kurie sukėlė nukentėjusiajam I. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, daugiabučio namo, esančio Kazlų Rūdoje, Valančiaus g. 22, trečio aukšto laiptinėje, ignoruodamas nukentėjusiojo perspėjimus dėl keliamos netvarkos, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiajam, aplinkiniams ir aplinkai, pasityčiodamas be jokios priežasties ir motyvo, ranka sudavė ne mažiau tris kartus nukentėjusiajam I. B. į įvairias kūno vietas, taip jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl odos nubrozdinimų dešiniajame petyje ir kairiajame dilbyje, poodinių kraujosruvų kairiajame dilbyje ir dešiniajame klube, išgąsdino mažametį E. B., gimusį 2001 m. sausio 26 d., privertė aplinkinius jaustis nepatogiai, t. y. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip pat skunde dėstoma, kad teismai savo sprendimuose rėmėsi įrodymais, kurie nebuvo išnagrinėti teismo posėdžiuose, įstatymo nustatyta tvarka nepašalinę esančių prieštaravimų byloje, o byloje ištirti įrodymai neduoda pagrindo manyti, kad jis padarė kokį nors nusikaltimą, todėl mano, jog ir apeliacinės instancijos teismas įrodymus tyrė ir vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas, jo manymu, laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, sukliudžiusiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BPK 376 straipsnio taikymo

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Juos numato BPK 369 straipsnis, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Tačiau pažymėtina ir tai, kad nepakanka skunde nurodyti tik minėtų kasacinio apskundimo pagrindų, būtina nurodyti ir juos pagrindžiančius teisinius argumentus (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistojo A. T. kasaciniame skunde yra teiginių, kad abiejų instancijų teismai jo kaltumą įrodinėjo tik nukentėjusiojo I. B. ir jo sutuoktinės R. B. parodymais, kurie, kasatoriaus nuomone, yra netikslūs ir prieštaringi, kasaciniame skunde jis analizuoja šių asmenų parodymus, duotus įvairių bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu. Be to, mano, kad teismai netinkamai įvertino ir kitų liudytojų: L. Š., R. G., K. L., J. T., P. J., K. R., S. Š. parodymus, dėl to teismai išsamiai neišaiškino visų bylos aplinkybių, neįsigilinę į faktines bylos aplinkybes, kurios ji teisino, priėmė neteisingą sprendimą ir jį pripažino kaltu. Taigi kasatoriaus skundas praktiškai pagrįstas teismų jau nustatytų faktų ginčijimu, kuriuos jis interpretuoja savaip.

Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Didžioji dauguma šių kasaciniame skunde keliamų klausimų jau buvo tinkamai išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, į juos motyvuotai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kurioje padarytos išvados atitinka byloje surinktus įrodymus.

Teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos skundo argumentus, kuriuose yra kasacinio nagrinėjimo pagrindai, ir pasisako dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų

Kasatorius skunde padarė išvadą, kad teismai įrodymus tyrė ir vertino pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, įrodymus vertino atskirai vienus nuo kitų ir neteisėtai pripažino, kad pakanka įrodymų patvirtinančių jo kaltę, tai, jo nuomone, laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, todėl kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimu (neatitikimu) bylos aplinkybėms ir yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Dėl skunde nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų vertinant byloje surinktus įrodymus pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms patikrinęs apeliacinės instancijos teismas pateikė argumentus, paneigiančius kasatoriaus teiginius dėl jo kaltės nustatymo. Skunde kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, susijusias su jo dalyvavimu jam inkriminuotame nusikaltime, o apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tuos faktinius bylos duomenis, kurie jį teisino.

Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti, nes nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodė, kad teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo I. B. ir jo sutuoktinės R. B. parodymus, kurie buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, o liudytojų K. L., L. Š. ir kitų parodymus, kurie jį teisino, nepagrįstai atmetė.

Iš bylos duomenų matyti, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog byla neišsamiai ar šališkai nagrinėta pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžių protokolų turinys patvirtina, kad nukentėjusysis ir liudytojai apklausti labai išsamiai, kaltinamasis A. T. ir jo gynėjas uždavinėjo nukentėjusiajam ir liudytojams klausimus, t. y. aiškinosi jiems svarbias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, konstatavo, kad A. T. yra kaltas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendyje yra išdėstyti įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl kaltinamojo kaltės, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir nusikalstamos veikos teisinio įvertinimo, ir kad nuteistojo A. T. skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia. Nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai nuoseklūs ir kad esminių prieštaravimų juose nėra, be to, juos patvirtina objektyvūs bylos duomenys. Šis teismas teisingai pažymėjo, kad nuteistojo pateikta įvykio versija ir jos interpretacija, kad jis nebuvo įvykio vietoje ir nedalyvavo konflikte su nukentėjusiuoju, visiškai neatitinka bylos duomenų, Nuteistojo versija, kad jis tuo metu buvo miesto aikštėje prie eglutės, paneigta ne tik nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės parodymais, bet ir liudytojo J. T. parodymais; abiejų instancijų teismai išsamiai ir kruopščiai išanalizavo kasatoriaus nurodytų liudytojų (L. Š., R. G. ir kt.) parodymus ir motyvuotai savo sprendimuose pasisakė, kodėl jai netikima.

Taigi apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą, dar kartą įvertino byloje surinktus įrodymus ir nutartyje išdėstė išsamius motyvus, paaiškinančius, kodėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestas ir kodėl nuosprendyje įrodymai įvertinti teisingai. Nutartyje dar kartą aptarti nukentėjusiojo I. B., liudytojų R. B. ir R. T. parodymai ir su jais susiję kiti įrodymai bei nurodyta, kodėl teismas šiais įrodymais rėmėsi. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų nuoseklumą ir patikimumą, sulygino jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme, ir konstatavo, kad šių asmenų parodymai dėl kasatoriaus dalyvavimo konflikte laiptinėje iš esmės nuoseklūs, nėra pagrindo jais netikėti.

Abiejų instancijų teismai taip pat motyvuotai pasisakė dėl liudytojų L. Š., K. L., R. G. parodymų prieštaringumo ir nutartyje išdėstė argumentus, paneigiančius tai, jog A. T. įvykio metu buvo kitoje vietoje.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje visų minėtų asmenų parodymai aptarti išsamiai, apimant duotus, ir atliekant ikiteisminį tyrimą, ir nagrinėjant bylą teisme.

Be to, iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teisme nei nuteistasis, nei jo gynėjas neprašė atlikti įrodymų tyrimo ir nenurodė, kokie įrodymai ar aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neištirti ar netinkamai ištirti, jie tik deklaratyviai teigė, jog kasatorius yra nekaltas, nes nebuvo įvykio vietoje, o teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus. Kaip minėta, BPK reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Teismai šioje byloje savo išvadas dėl bylos aplinkybių, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, grindė įrodymų visuma. Kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo bylos aplinkybių išnagrinėjimo nepagrįsti, kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės jau buvo įvertintos ankstesnių teismų sprendimuose. Todėl laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes ir įrodymus, buvo šališki ar nesilaikė reikalavimų, įtvirtintų BPK 20 straipsnyje, nėra pagrindo. Teisės į gynybą pažeidimų nagrinėjant bylą taip pat nenustatyta.

Kasaciniame skunde dar teigiama, kad ikiteisminiame tyrime buvo pažeisti BPK reikalavimai jį atpažįstant, nes tik praėjus tam tikram laikui po įvykio jis buvo atpažintas pagal nuotrauką. Tačiau ši aplinkybė išsamiai išnagrinėta apeliacinės instancijos nutartyje ir teisingai konstatuota, kad šis tardymo veiksmas buvo atliktas tinkamai ir nepažeidžiant įstatymų reikalavimų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. T. kasacinį skundą atmesti.