Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Z., gimęs (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) traktorininku, gyvenantis Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. Z. 2013 m. rugsėjo 6 d., apie 19 val. 30 min., vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir juo važiuodamas Anykščių rajono (duomenys neskelbtini) miestelio šalutine (duomenys neskelbtini) gatve, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 28 ir 158 punktų reikalavimus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepraleido pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve motoroleriu „X Star“, valstybinis numeris 52 APT, važiavusio K. R., ir su juo susidūrė, dėl ko eismo įvykio metu K. R. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

K. R. Z. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, jog tą dieną važiavo iš šalutinio kelio, važiuodamas nepastebėjo pagrindiniu keliu važiuojančio motorolerio ir susidūrė. Prieš įvažiuojant į pagrindinį kelią pristabdė, nieko nesimatė ir važiavo toliau. Viskas įvyko staiga. Gal nematė, jog švietė saulė. Saulė švietė iš nugaros ir akino į veidrodėlį. Su ieškiniu sutinka, buvo nuvažiavęs į ligoninę aplankyti, draudime nebuvo. Buvo ir į namus nuvažiavęs aplankyti nukentėjusįjį.Uždirba minimumą, todėl žalą galėtų atlyginti tik mokėdamas dalimis.

Nukentėjusysis K. R. parodė, jog rugsėjo 6 d. važiavo pagrindine J. T. (duomenys neskelbtini) gatve iš (duomenys neskelbtini) miestelio. Pažiūrėjo, nieko nebuvo ir važiavo toliau, važiuodamas nepastebėjo mašinos, prabudo griovyje. Motorolerio greitis buvo apie 30 km/h. Tą dieną buvo blaivas, nežino iš kur jam nustatytas neblaivumas. Savo civilinį ieškinį palaiko. Turėjo daug išlaidų, gydėsi ligoninėje. Slaugymo išlaidas sudaro 4600 Lt. Jis prašė pažįstamos V. P., kad ją slaugytų, nes pats kelis mėnesius nevaikščiojo, reikėjo jį slaugyti, keisti sauskelnes. Nuo 2013-09-10 jai už slaugą mokėjo po 700 Lt, o nuo 2014 po 600 Lt, nes pagerėjo sveikata. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau tuo metu, kai buvo sužalotas buvo pas V. P. kur ją ir slaugė, todėl į šią sumą įeina ir mokesčiai už elektra, nuomą, nes gyveno pas ją namuose, kur jį slaugė. Ligoninėje buvo nevaikštantis, niekas jam negalėjo nupirkti vaistu, todėl prašydavo V. P., jog atvažiuotų jam nupirkti vaistu, kuriuos priskirdavo gydytojai, todėl turtinę žalą sudaro ir išlaidos kurui į Vilnių, taip turėjo atsilyginti gydytojams už operacijas. Pats gauna invalidumą 867 Lt iš šios invalidumo pašalpos ir mokėjo už viską. Kaltinamajam pretenzijų neturi, nes tai nelaimingas atsitikimas, tik prašo atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

L. V. P. parodė, jog yra nukentėjusiojo pažįstama, buvo su juo nuo pat įvykio, kai jai tik paskambino, kai jis buvo partrenktas. Ir nuo to laiko jį slaugo. Po ligoninės jį parsivežė pas save. Už slaugą gaudavo 700 Lt, o kai pats pradėjo po truputį judėti , tai mokėjo po 600 Lt. Mokėdavo grynais, pati nėra profesionali slaugė, sutiko tik žmogui padėti, jį prižiūrėti. Laikė jį pas save atskirame kambaryje. Kai važiavo į ligoninę mokėdavo jam už benziną. Reikėjo žmogų palaikyti, niekas jo nelanko, nežiūri, todėl ji lankydavo jį.

L. V. K. parodė, jog K. R. važiavo pagrindiniu keliu, šalutiniu keliu važiavo jaunuolis, jo nepraleido ir partrenkė. Jaunuolis važiavo pakankamai greitai, apie 40 km/h, bet gyvenvietėje leistinu greičiu, o motoroleris važiavo lėtai apie 20-30 km/h. Buvo pavakarys, saulė negalėjo apakinti automobilio vairuotojo, nes švietė jam į nugarą. Nematė, ar kaltinamasis buvo pristabdęs prieš įvažiuojant į pagrindinį kelią. Po susidūrimo, ji iškart nubėgo į įvykio vietą, K. R. gulėjo. Sankryža toje vietoje tokia, kad nesustojęs nematysi pagrindinio kelio.

Iš byloje esančio 2013m. rugsėjo 06 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir eismo įvykio vietos schemos matyti užfiksuota eismo įvykio dalyvių transporto priemonių padėtis po eismo įvykio- mopedas Xstar, valts. Nr. 52 ART dešiniajame kelkraštyje, automobilis AUDI 80“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kelkraštyje (b. l. 6-18).

Iš byloje esančio 2013 m rugsėjo 06 d. transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo, matyti automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b.l.26-27)

Iš byloje esančio 2013 m rugsėjo 06 d. transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo Motorolerio „X Star“, valstybinis numeris 52APT, apgadinimai ( b.l.19-20)

Iš byloje esančios 2013 m. gruodžio 11 d., Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1669/13(05) nurodyta, kad K. R. per eismo įvykį sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Nustatyti odos nubrozdinimai kūne, dešinėje blauzdoje, dešinio šeivikaulio lūžis viduriniame trečdalyje, dešinės blauzdos abiejų kulkšnių lūžiai, dubens kairės pusės klubakaulio sparno, gūžduobės ir gaktikaulio abiejų šakų lūžiai (b. l. 66-67).

Iš byloje, esančio 2013 m. gruodžio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus gydytojo radiologo konsultacijos išvados Nr. RD-273/13(01) matyti, jog K. R. nustatyta šeivikaulio vidurinio 1/3 lūžis su poslinkiu į plotį. Abiejų kulkšnių ( išorinės ir vidinės lūžiai, dubens kairio klubakaulio sparno vidurinio trečdalio išilginis lūžis su plačiu lūžgaliu prasiskyrimu, nusileidžiantis iki gūžduobės priekinės sienelės ir nusitęsiantis į gaktikaulio viršutinę šaką ( šioje vietoje smulkūs kauliniai fragmentai), užpakalinėje dalyje lūžis nusitęsia iki gūžduobės užpakalinės sienos , sudarydamas daugybinius fragmentus šioje srityje užsibaigia. Taip pat yra gaktikaulio apatinės šakos lūžis. ( b.l.68).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo, matyti, jog R. Z. 2013-09-06 20:16:53, nustatyta 0,00 promilės ( b.l. 73)

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo, matyti, jog K. R. 2013-09-06 21:53:45, nustatyta 1,05 promilės ( b.l. 47)

Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo R. Z. kaltė, jog jis 2013 m. rugsėjo 06 d. vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, ko pasekoje buvo sunkiai sužalotas K. R., visiškai įrodyta. Nors posėdžio metu R. Z. teigė, jog nematė pagrindiniu keliu važiuojančio K. R. ir tai galėjo nutikti , jog akino saulė iš nugaros į veidrodėlį. Tačiau liudytoja V. K. patvirtino, jog saulė jo akinti negalėjo, nes švietė iš nugaros. Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad vairuotojas privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui bei laikytis visų atsargumo priemonių. Kelių eismo taisyklių 158 punktas nustato, jog nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.Taigi R. Z. įvažiuodamas į nelygiareikšmę sankryžą turėjo būti ypač atidus, ypač, kaip jis pats nurodė, jį per veidrodėlį akino saulė, ir įsitikinti, jog pagrindiniame kelyje nėra jam kliūties. Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 3 dalį.

K. R. Z. neteistas, padarė veiką, laikomą neatsargia. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, darbovietės VĮ (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai. Dėl kaltinamojo įvykdytų kelių eismo taisyklių pažeidimo įvykęs eismo įvykis sukėlė sunkių pasekmių- nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyta sveikata. Tačiau nukentėjusysis nurodė, jog kaltinamajam pretenzijų neturi, jog tai nelaimingas atsitikimas, prašo griežtai nebausti, tik nori, kad jam būtų atlyginta žala. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jog nukentėjusysis pretenzijų neturi, išskyrus žalos atlyginimą, prašo nebausti kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta švelniausia bausmė- bauda. Baudos dydį mažinant nuo vidurkio link minimumo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. R. pateikė ieškinį ir prašė priteisti jam 16 000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė patenkinti Nurodė, jog turtinę žalą sudaro 4600 Lt slaugymo išlaidų, nes po įvykio nevaikščiojo, gulėjo lovoje, todėl samdė V. P. , kad jį slaugytų, mokėjo jai po 700 Lt kas mėnesį, o nuo 2014 sausio mėn., kai jau galėjo pats po truputį judėti mokėjo po 600 Lt. Ji jam keisdavo sauskelnes. Taip pat V. P. vežiojo ir pas gydytojus, todėl mokėjo už keliones. Vaistus turėjo pirkti. Ne visus čekius yra išsaugojęs. Patirtą turtinę žalą vertina 16000 Lt. Taip pat dėl autoįvykio patyrė ir neturtinę žalą. Po įvykio jautė fizinį skausmą, turėjo iškentėti kelias operacijas. Tapo nervingas, irzlus, nes ilgą laiką turėjo gulėti lovoje. Dėl lūžių jaučia pastovius skausmus. Šiuo metu sunkiai vaikšto , tik su ramentais. Todėl prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos.

Baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu patraukta draudimo bendrovė ERGO Insurance SE pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl draudimo išmokų išmokėjimo ir nurodė, jog draudimo bendrovėje pradėta draudžiamojo įvykio administravimo procedūra, kurios metu yra apskaičiuota draudimo išmoka dėl nukentėjusiojo transporto priemonės sugadinimo -1600 Lt ir 287, 45 Lt ieškovo nuostoliai dėl medikamentų įsigijimo. Kitos su ieškiniu reikalaujamos yra nepagrįstos, kadangi nukentėjęs asmuo nepateikė jokių papildomų patirtos žalos asmeniui įrodymų.Dėl neturtinės žalos reikalavimų pasisakė, jog Vyriausybės nutarimu Nr.122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklės numato, jog tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo nesutinka dėl apskaičiuotos pagal Taisyklių 12.1, 12.2 ir 12.4 punktus neturtinės žalos dydžio, nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir tuomet LR TPVCAPD įstatymo 11 str. numatytos neturtinės žalos draudimo išmokos sumos ribose iš draudiko priteistiną neturtinės žalos draudimo išmoką nustato teismas. Civilinis atsakovas ERGO Insurance nurodo, jog šiuo metu nėra apskaičiavęs neturtinės žalos draudimo išmokos ir atsižvelgiant į tai, jog draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas šiuo metu nėra nepagrįstai atsisakęs išmokėti draudimo išmokas, nėra nepagrįstai sumažinęs draudimo išmokas ar neišmokėjęs jų per taisyklėse nustatytą terminą, teismo prašo civilinį ieškinį tenkinti pranešime nurodytomis apimtimis arba išspręsti LR BK 115 str. numatytu būdu. 2014-03-31 atsiliepime į ieškinį draudikas nurodė, jog turtinės žalos, susijusios su asmens sveikatos sužalojimu, padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes ir dydį ir medicininės apžiūros pažymomis. Dėl neturtinės žalos reikalavimų, nurodė, jog nepakanka duomenų, kurių reikalinga apskaičiuoti žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Pagal 13 straipsnio 2 dalį jei atsakingam draudikui ar Biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. Nagrinėjamu atveju pagal reiškiamus ieškinio reikalavimus dėl 16 000 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės atsakomybė atlyginti tektų draudimo įmonei, kadangi prašomos sumos patenka į draudikui įstatymu nustatytų prisiimamų įsipareigojimų dydį. Ir šiuo atveju, kaip nurodė pati draudimo įmone savo atsiliepime ir pranešimuose, ji nėra nepagrįstai atsisakiusi išmokėti, tačiau draudimo išmokos nėra paskaičiuotos iš dalies ir dėl paties nukentėjusiojo veiksmų tai yra nepateikus pretenzijos ir nepateikus papildomų patirtos žalos asmeniui įrodymų. Taigi kaip matyti iš draudimo bendrovės pateiktų pranešimų draudimo bendrovė nėra atsisakiusi nepagrįstai išmokėti draudiminę išmoką , susijusią su įvykiu. Tik tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo nesutinka su draudimo įmonės paskaičiuota draudimine išmoką, tuomet draudimo išmokos dydį nustato teismas. LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis nustato, jog jei negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį gali pripažinti civiliam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju draudimo bendrovė nurodė, jog draudiminės išmokos K. R. nėra atsisakyta išmokėta, tik ji šiai dienai nėra apskaičiuota. Draudimo išmokos nėra apskaičiuotos iš dalies ir dėl paties nukentėjusiojo K. R. pavėluoto kreipimosi į draudiką bei nepateikus papildomų patirtos žalos asmeniui įrodymų. Pažymėtina, jog tik teisiamojo posėdžio metu 2014-04-01 padarius bylos nagrinėjime pertrauką nukentėjusiajam kreiptis į draudimo įmonė dėl draudimo išmokos nukentėjusysis K. R. kreipėsi į draudimo įmonę dėl eismo įvykio. Atsižvelgiant į tai, jog draudžiamojo įvykio administravimo procedūros nėra baigtos, draudimo išmokos nebuvo apskaičiuotos ir draudikas nepagrįstai neatsisakė išmokėti, tačiau negalint tiksliai apskaičiuoti mokėtinos draudiminės išmokos, todėl, kad iki 2014-05-07 draudikui nebuvo pateikti papildomi patirtos žalos asmeniui įrodymai, leidimas rinkti informaciją apie nukentėjusiojo sveikatos būklę , gydytojo išrašai, nurodant tikslią diagnozę ir taikytą gydymą ir kt., K. R. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka ( (duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Nukentėjusiojo K. R. atstovas advokatas Darius Karvelis prašė priteisti atstovavimo išlaidas. Byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas Nr. 558248 už atstovavimą ir dokumento surašymą -700 Lt. ( b.l.118). Posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog kaltinamasis jam ligoninėje sumokėjo 200 Lt ir sumokėjo 300 Lt už saugojimo aikštelę, kur po įvykio buvo nuvežtas motoroleris. Tačiau kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, K. R. atžvilgiu buvo nagrinėjama administracinė byla dėl vairavimo neblaiviam. Transporto priemonė - motoroleris į saugojimo aikštelę buvo nuvežtas ne dėl R. Z. veiksmų, o dėl K. R. vairavimo neblaiviam, todėl įsipareigojimai dėl išlaidų už motorolerio saugojimą aikštelėje tenka pačiam K. R.. Ir pats nukentėjusysis posėdžio metu nurodė, jog reikia minusuoti 500 Lt. Atsižvelgiant į tai iš kaltinamojo R. Z. priteistina nukentėjusiajam K. R. 200 Lt atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Z. pripažinti kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 10 MGL ( 1300 Lt ) dydžio baudą.

Baudą sumokėti į valstybės biudžetą per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ( sąskaita (duomenys neskelbtini) , įmokos kodas 6801) Sumokėjus baudą, kvitą pateikti į teismo raštinę. Baudos nesumokėjus per teismo nurodytą laiką, ji bus išieškoma priverstinai.

K. R. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti K. R. iš R. Z. 200 Lt ( du šimtus litų) atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.