Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-09-07 · Administracinė byla Nr. I-3532-189/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-07
Bylos Nr.
I-3532-189/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01469-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
G. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3532-189/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01469-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2., 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,dalyvaujant pareiškėjui G. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad 2017 m. kovo 13 d., būdamas Lukiškių TI-K, kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su rašytiniu prašymu dėl avalynės išdavimo, kadangi pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnį Lukiškių TI-K privalo aprūpinti jį, jeigu jis neturi nuosavo avalynės. Tai, kad nuosavos avalynės neturėjo patvirtina tai, jog avalynės pareiškėjui tekdavo skolintis iš kitų suimtųjų, o taip elgdamasis buvo priverstas pažeidinėti vidaus taisykles, pagal kurias skolintis daiktus iš kitų suimtųjų ar nuteistųjų negalima. Pareiškėjas nurodo, jog Lukiškių TI-K administracija jam pateikė atsakymą, jog jam nebus suteikta avalynė, nes pareiškėjas yra mokus. Pareiškėjas paaiškino, jog parduotuvėje avalynės nusipirkti jis negali, nes jos nėra pardavinėjamos. Atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, pareiškėjas teigia, jog tokiu būdu yra pažeidžiamos jo teisės.

Pareiškėjas, remdamasis skunde išdėstytais argumentais, mano, kad Lukiškių TI-K jo atžvilgiu elgėsi neteisėtai, dėl ko jis patyrė nepatogumus, pažeminimą, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, todėl prašo atlyginti jam 500 Eur neturtinę žalą.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visiškai. Paaiškino, jog Lukiškių TI-K raštą, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo prašymas išduoti nemokamą avalynę, pareiškėjas apskundė Kalėjimo departamentui, tačiau jis savo ruoštu pateikė tokį patį atsakymą kaip Lukiškių TI-K. Nurodė, kad būtent pareigūnai, kurie nešioja suimtųjų bei nuteistųjų prekes, informavo pareiškėją, jog avalinės įsigyti Lukiškių T-K parduotuvėje nėra galimybės, todėl susidariusi situacija, kai pareiškėjas negali nei gauti iš Lukiškių TI-K administracijos, nei nusipirkti avalynės pažeidžia jo teises. Pažymėjo, jog aplinkybė, jog avalynę gavo ne iškarto po užsakymo, o maždaug po mėnesio negali paneigti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimo (b. l. 14–17) argumentais su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Lukiškių TI-K, pasisakydamas dėl materialinio aprūpinimo, teigia, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 13 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu išduoti jam nemokamą avalynę. Nustatęs, kad pareiškėjas yra mokus, Lukiškių TI-K neturėjo teisinio pagrindo aprūpinti pareiškėją drabužiais ir avalyne. Nurodo, jog pareiškėjui apie atsisakymą išduoti prašomą avalynę buvo tinkamai pranešta. Raštas, kuriuo pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas, yra parengtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nėra pažeisti.

Lukiškių TI-K taip pat nurodo, jog iš pareiškėjo pateikto UAB „Lobby Baltic“ prekių pirkimo kvito matyti, jog 2017 m. kovo mėnesį pareiškėjas asmeninėje sąskaitoje turėjo piniginių lėšų ir nebuvo nemokus.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovo teigimu, neturtinė žala, patirta dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), yra atlyginama tik kai yra nustatomos būtinos sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniuose. Lukiškių TI-K pažymi, kad tam tikras suimtųjų ar nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Mano, kad šiuo atveju nėra būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, todėl pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą neturtinės žalos dydį nėra.

Teismo posėdyje Lukiškių TI-K atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) XI skirsnis) (b. l. 31). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė ginčo laikotarpiu kalint Lukiškių TI-K.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsniu. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikoma: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas Lukiškių TI-K pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t. y. pareiškėjui Lukiškių TI-K nesuteikė nemokamos avalynės.

Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarką ir normas nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kurio 2 punkte nustatyta, jog suimtuosius (nuteistuosius), neturinčius nuosavų drabužių ir (ar) avalynės pagal sezoną bei higienos reikmenų, jais pagal Aprašo 1 priede nustatytą periodiškumą nemokamai aprūpina tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos administracija. Pagal Aprašo 5 punktą, drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu išduoti jam nemokamą avalynę, tačiau Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 96-1352 „Dėl laikymo sąlygų“ (b. l. 5) pareiškėjo prašymo netenkino, kadangi nustatė, jog jis yra mokus ir neatitinka Aprašo 5 punkto reikalavimų. Iš byloje pateikto žiniaraščio sąskaitai 6953004 „Depozitinės kitos nuteistųjų lėšos“ (b. l. 22) matyti, jog ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. pareiškėjas savo asmeninėje sąskaitoje turėjo 371,22 Eur lėšų. Be to, iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog jis pats neneigia aplinkybės, jog turi asmeninių lėšų ir yra mokus. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis ir pareiškėjui nepateikus Lukiškių TI-K išvadų paneigiančių įrodymų, šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nėra pagrindo konstatuoti.

Pareiškėjo skunde taip pat teigiama, jog Lukiškių TI-K parduotuvėje nėra galimybės įsigyti avalynės.

Suėmimo vykdymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimą, taip pat suimtųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojanti iki 2017 m. kovo 1 d.), kurių 86 punkte nustatyta, jog Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pagal Taisyklių 88 punktą, išvesti suimtuosius iš kamerų apsipirkti parduotuvėje draudžiama. Prekėmis suimtuosius aprūpina tardymo izoliatoriaus personalas. Šiuo tikslu kiekvienam suimtajam, turinčiam teisę apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas (14 priedas), kurį suimtasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriuje suimtojo asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nupirktos prekės tą pačią dieną įteikiamos suimtajam. Šis pasirašo prašyme, kuris įsegamas į Buhalterinės apskaitos skyriuje saugomą segtuvą. Taisyklių 15 priedo „Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ 2 punkte įtvirtinta, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K parduotuvėje gali įsigyti avalynę (įskaitant šlepetes ir sportinę avalynę).

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, jog pareiškėjas pateikė Lukiškių TI-K administracijai 2017 m. balandžio 7 d. skundą (b. l. 21), kuriame nurodė, jog 2017 m. kovo 30 d. pateikė Lukiškių TI-K administracijai prašymą apsipirkti parduotuvėje, kuriame nurodė, be kita ko, jog nori įsigyti avalynę, tačiau prekių išnešiotojai jam prašomos avalynės nenupirko. Teigiama, jog Lukiškių TI-K parduotuvėje nėra galimybės įsigyti avalynės. Lukiškių TI-K 2017 m. gegužės 5 d. raštu „Dėl laikymo sąlygų“ (b. l. 12) atsakė pareiškėjui, jog Lukiškių TI-K parduotuvė nėra specializuota avalynės parduotuvė, todėl pareiškėjo užsakymas buvo įvykdytas vėliau, o ne tą pačią dieną, kai pareiškėjas pateikė prašymą apsipirkti parduotuvėje. Rašte nurodyta, jog pareiškėjo užsakyta avalynė buvo gauta 2017 m. balandžio 3 d., tačiau tą dieną pareiškėjas buvo išvykęs į Kauno tardymo izoliatorių, todėl užsakymas buvo atšauktas. 2017 m. gegužės 25 d. Lukiškių TI-K duomenys apie suimtąjį / nuteistąjį (b. l. 18–20) patvirtina, jog pareiškėjas 2017 m. balandžio 3 d. buvo išvykęs į Kauno tardymo izoliatorių.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog pareiškėjas skunde tik deklaratyviai teigia, jog Lukiškių TI-K parduotuvėje nėra galimybės įsigyti avalynės, kai tuo tarpu pats teismo posėdžio metu pripažino, jog jo užsakymas dėl avalynės įsigijimo vis dėlto buvo įvykdytas. Į bylą pareiškėjo pateiktas 2017 m. kovo 30 d. UAB „Lobby Baltic“ čekis patvirtina, jog pareiškėjas pasinaudojo jam suteikta teise įsigyti būtiniausių prekių iš Lukiškių TI-K parduotuvės, t. y. jis gavo įsigytas prekes, ginčo dėl to nėra. Todėl, teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjo užsakymas dėl avalynės buvo įvykdytas vėliau nei tą pačią užsakymo dieną negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus. Teismas pažymi, jog deklaratyvaus pobūdžio teiginiai nėra tinkama priemonė realizuoti teisę į pažeistų teisių gynybą. Todėl pareiškėjo argumentai, jog jis turi pažeidinėti vidaus taisykles laikytini nepagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl to, jog Lukiškių TI-K parduotuvėje negalima įsigyti būtiniausių reikmenų, yra atmestini kaip nepagrįsti, todėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo kalinimu Lukiškių TI-K, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus dėl pareiškėjo materialinio aprūpinimo, yra nepagrįstas, pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjas

nusprendžia:

pareiškėjo G. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Bronius Januška