Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį (du epizodai) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsniu atidėtas vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

2. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 4 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė;

3. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs vienerių metų trijų mėnesių dvylikos dienų laisvės atėmimo bausmės, uždraudžiant jam išeiti iš namų nuo 22 iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu, bei įpareigojant registruotis bausmę vykdančioje institucijoje keturis kartus per mėnesį;

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 258 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. 2014 m. rugsėjo mėnesį, romų bendrijoje, esančioje Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185, neteisėtai, turėdamas du tikslus – perduoti Vilniaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens nusipirkdamas įgijo ne mažiau kaip 0,254 g. narkotinės medžiagos – heroino ir 0,002 g. psichotropinės medžiagos – AM-2201 bei 0,001 g. psichotropinės medžiagos – XLR-11, kurias laikė su savimi drabužiuose ir automobilyje „Nissan Micra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2014 m. rugsėjo 24 d., apie 16.00 val., kai jo asmens ir minėto automobilio kratų metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. R. šioje byloje buvo kaltinamas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2012 m., Vilniuje, Kalvarijų g., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis įgijo smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – kastetą, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas šaltasis nešaunamasis ginklas.

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1583 matyti, kad A. R. atvykęs 2014 m. rugsėjo 24 d., 18.40 val. į Vilniaus priklausomybės ligų centrą buvo vartojęs opijatų turinčių psichotropinių medžiagų, etilo alkoholio nevartojęs (1 t., b. l. 102).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvados Nr. 140-(4052)-IS1-4923 matyti, kad tirti pateiktas objektas yra savadarbis kastetas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams priskiriamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas (1 t., b. l. 23-24).

Iš Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo pateiktos informacijos matyti, kad A. R. konsultuotas/gydytas Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas. Gydėsi ambulatoriškai ir stacionare nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 4 d., nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 13 d., nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. (2 t., b. l. 28).

Dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. R. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra vienas iš esminių šiuose straipsniuose numatyto neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atribojimo kriterijų. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra subjektyvusis BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis, todėl, kaip ir kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis, turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje sutinkami atvejai, kai kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti). Tokiu atveju kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip atskiros BK 259, 260 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-315-139/2015, Nr. 2K-7-195/2009).

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Pagal minėtą įsakymą heroinas yra narkotinė medžiaga, o AM-2201 bei XLR-11 yra psichotropinės medžiagos.

Kaltinamasis A. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, iš esmės pripažino ir parodė, kad 2014 metais jam pažįstamas D. skambino iš pataisos namų ir įkyriai prašė ir įkalbinėjo nupirkti jam heroino iš čigonų taboro. Jis (t. y. A. R.) sakė, kad neturi pinigų, bet jam pasakė, kad perves pinigus. Pavedimo taip ir nebuvo. Praėjus kažkiek laiko jis susitiko su moteriške, pastaroji jam davė 20 ar 40 litų. Berods buvo 40 litų, nes jis pirko porą lankstinukų po 20 Lt. Kadangi tiksliai nežinojo, kaip tabore įsigyti narkotikų, paskambino L., nuvažiavo su juo, pastarasis padėjo jam įsigyti narkotikų. Jis L. davė pinigus, pastarasis įgijo narkotikus. Jis (t. y. A. R.) turėjo savo pinigų, L. jam įgijo 12 ar 15 lankstinukų. L. jis atidavė minėtos moters duotus pinigus (40 Lt), už kuriuos jis turėjo D. nupirkti du lankstinukus. Savo pinigų turėjo 200 Lt. Likę lankstinukai buvo skirti jam (t. y. A. R.). Tuo metu jis dirbo, nenorėjo pirkti D. iš savo pinigų, nes reikėjo ir už butą mokėti, ir maisto įsigyti. L. pirko lankstinukų ir sau. Pas jį (t. y. A. R.) buvo rasta 15 lankstinukų, bet kiek pamena, trys iš jų buvo tušti. Būna, kad romai ar žmogus, kuriam paduodami pinigai, apgaudinėja. Nuvažiavus į Dzūkų gatvę ir išleidus L., sustojus prie kapinių, privažiavo policija ir juos sulaikė. Taigi nors tokie kaltinamojo A. R. parodymai nėra visiškai nuoseklūs ir nevisai atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau iš jų matyti, kad jis neneigė įgijęs kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas turėdamas du tikslus, t. y. dalį jų suvartoti pats, o dalį išplatinti pataisos namuose esantiems nuteistiesiems. Tokias faktines aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga, kuri byloje išvardinta BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Antai, kaltinamojo nurodytas faktines aplinkybes iki jo sulaikymo patvirtino ir liudytojai N. G. ir J. L., apklausti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 76, 89-90). Tuo tarpu iš 2014 m. rugsėjo 24 d. kratos protokolo matyti, kad 2014 m. rugsėjo 24 d. nuo 16.00 iki 16.20 val. kratos metu A. R. vairuotame automobilyje „Nissan Micra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) be kitų daiktų, už vairuotojo sėdynės ant grindų rastas plastikinis maišelis su šaudykle viduje, prie priekinės keleivio sėdynės po kilimėliu rastas permatomas plastikinis užsegamas maišelis su 6 folijos lankstinukais su šviesios spalvos milteline medžiaga, permatomas plastikinis maišelis su 3 folijos lankstinukais su šviesios spalvos milteline medžiaga, permatomas plastikinis maišelis su žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagos likučiais, už vairuotojo sėdynės ant grindų rastas parduotuvės „Oksalis“ 2014 m. rugsėjo 20 d. čekis už šaudyklę „Alpha“, vairuotojo durelių rankenoje rastas skaidrios spalvos lipnios juostos ritinėlis (1 t., b. l. 13-15). Be to, iš 2014 m. rugsėjo 24 d. asmens kratos protokolo matyti, kad 2014 m. rugsėjo 24 d. nuo 16.45 iki 17.05 val. buvo atlikta A. R. asmens kratos metu jo striukės dešinėje kišenėje rastas susuktas permatomas polietileninis maišelis su 5 folijos lankstinukais su gelsvos spalvos milteliais; džinsų dešinėje mažoje kišenėje rastas folijos lankstinukas su gelsvos spalvos milteliais; asmens dokumentai, raktai, telefonas ir kiti asmeniniai daiktai (1 t., b. l. 103). Atlikus pirmiau nurodytų medžiagų tyrimą Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvada Nr. 140-(5858)-IS1-336 nustatyta, kad gelsvos spalvos medžiagos iš 5 vnt. folijos lankstinukų (Vokas Nr. 4), 2014 m. rugsėjo 24 d. asmens kratos metu rastos pas A. R., sudėtyje yra narkotinės medžiagos - heroino, kurio bendroji masė yra 0,120 g. Gelsvos spalvos medžiagos iš folijos lankstinuko (Vokas Nr. 5), 2014 m. rugsėjo 24 d. asmens kratos metu rastos pas A. R., sudėtyje yra narkotinės medžiagos - heroino, kurio bendroji masė yra 0,026 g. Gelsvos spalvos medžiagos iš 6 vnt. folijos lankstinukų (Vokas Nr. 6), 2014 m. rugsėjo 24 d. kratos metu rastos automobilyje „Nissan Micra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sudėtyje yra narkotinės medžiagos - heroino, kurio bendroji masė yra 0,108 g. Žalios spalvos augalinės medžiagos iš plastikinio užspaudžiamo maišelio (Vokas Nr. 8), 2014 m. rugsėjo 24 d. kratos metu rastos automobilyje „Nissan Micra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - AM-2201, kurios masė yra 0,002 g ir psichotropinės medžiagos - XLR-11, kurios masė yra 0,001 g. Rusvos spalvos medžiagos iš 3 vnt. folijos lankstinukų (Vokas Nr. 7), 2014 m. rugsėjo 24 d. kratos metu rastos automobilyje „Nissan Micra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta. Vatos tamponuose, kuriais paimtos A. R. (Vokas Nr. 9) rankų nuoplovos, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 29-32).

Šie įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. R. disponavo, t. y. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įgijo ir laikė nurodytus narkotinės medžiagos – heroino bei psichotropinių medžiagų – AM-2201 bei XLR-11 kiekius.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar specialisto išvadoje nurodytas narkotinės medžiagos – heroino kiekis, t. y. ne mažiau kaip 0,254 g. narkotinės medžiagos – heroino, kurį įsigijo ir laikė kaltinamasis A. R., atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal šį norminį aktą nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino yra ne daugiau kaip 0,02 g, didelis kiekis – daugiau kaip 2 g. Taigi darytina išvada, jog kaltinamojo A. R. įgytos narkotinės medžiagos – heroino kiekis (ne mažiau kaip 0,254 g) viršija nedidelio kiekio ribą, tačiau nesiekia didelio kiekio ribos, todėl nurodytas narkotinės medžiagos kiekis atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų dalyką.

Teismas atmeta kaltinimo gynybos argumentus apie tai, kad šiuo atveju būtina tiksliai nustatyti, kokį kiekį A. R. norėjo išplatinti, o kokį suvartoti pats, kadangi tai turi reikšmės sprendžiant dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ar pagal 259 straipsnio 2 dalį. Šiame kontekste pažymėtina, kad pats A. R. teigė norėjęs išplatinti tik du ar tris lankstinukus heroino permesdamas juos į pataisos namus. Sugretinus šią aplinkybę su specialisto išvadoje nustatytais lankstinukuose buvusių medžiagų kiekiais (1 t., b. l. 29-32) matyti, kad kaltinamajam išplatinus du ar tris lankstinukus, pas jį likęs heroino kiekis bet kuriuo atveju viršytų Rekomendacijose nurodytą narkotinės medžiagos heroino nedidelio kiekio ribą – 0,02 g. Taigi, kaltinamojo A. R. veika kaltinimo dalyje, kurioje jis įgijo ir laikė minimą medžiagą asmeniniam vartojimui, net ir nenustačius tikslaus asmeniniam vartojimui skirto minimų medžiagų kiekio, tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Sprendžiant dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo kaltinamajam A. R. teismas pažymi, kad nustačius jo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, šių medžiagų kiekis svarbus tik tiek, kiek jis turi reikšmės atribojant BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju pats kaltinamasis A. R. pripažino, kad turėjo tikslą dalį narkotinės medžiagos – heroino išplatinti permesdamas juos į pataisos namų teritoriją. Tokias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų ir suvestinių medžiaga, kurioje užfiksuota el. ryšiais perduota informacija tarp mobiliojo ryšio telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad A. R. narkotinę medžiagą pirko ir ruošė išplatinti (1 t., b. l. 39-49; 2 t., b. l. 10-12). Taip pat automobilio kratos protokolas, kuriuo užfiksuota, kad A. R. automobilyje rasta šaudyklė, kuria jis teigė norėjęs permesti narkotines medžiagas į pataisos namų teritoriją (1 t., b. l. 13-15). Sugretinus minėtas aplinkybes teismui nekyla abejonių, kad A. R. turėjo tikslą dalį pas jį rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos išplatinti. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. R. veika kaltinimo dalyje, kurioje jis įgijo ir laikė minimas medžiagas turėdamas tikslą jas išplatinti, tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Kartu teismas atmeta ir gynybos argumentus apie tai, kad A. R. negali būti taikoma atsakomybė už disponavimą kaltinime nurodytomis psichotropinėmis medžiagomis – AM-2201 bei XLR-11, kadangi veikos padarymo metu šios medžiagos nebuvo įtrauktos į Jungtinių Tautų konvencijų sąrašus. Pirmiausia teismas pažymi, kad specialisto išvadoje pažymėta, jog minėtos medžiagos AM-2201 ir XLR-11 yra psichotropinės medžiagos, priklausančios sintetinių kanabinoidų darinių grupės pirmajam pogrupiui (sąrašas Nr. I „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“). Iš veikos padarymo metu galiojusių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, tarp jų ir 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 67 punkto matyti, kad jame išvardinti įvairūs dariniai, turintys minimame sąraše nurodytus radikalus, kurie atitinka būtent ir pas A. R. rastas medžiagas. Taigi A. R. veikos padarymo metu šios medžiagos buvo draudžiamos apyvartoje ir laikytinos BK 259 straipsnio 1 dalyje bei 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų dalyku. Antra, šių psichotropinių medžiagų įgijimas ir laikymas nei didina, nei mažina kaltinamojo A. R. veikos pavojingumą, kadangi jis nuosekliai nurodė, kad pirko tiesiog heroiną, o tai, kad jame buvo kitų psichotropinių medžiagų priemaišų, kokios tai buvo medžiagos jam nebuvo aktualu. Trečia, minėtų psichotropinių medžiagų kiekis šiuo atveju neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui, kadangi vien pas A. R. rastos narkotinės medžiagos – heroino kiekio visiškai pakanka jo veikai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį.

Apibendrinant konstatuotina, kad A. R. 2014 m. rugsėjo mėnesį, romų bendrijoje, esančioje Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185, neteisėtai, turėdamas du tikslus – perduoti Vilniaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens nusipirkdamas įgijo ne mažiau kaip 0,254 g narkotinės medžiagos – heroino ir 0,002 g psichotropinės medžiagos – AM-2201 bei 0,001 g psichotropinės medžiagos – XLR-11, kurias laikė su savimi drabužiuose ir automobilyje „Nissan Micra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2014 m. rugsėjo 24 d., apie 16.00 val., kai jo asmens ir minėto automobilio kratų metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis A. R. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimai, numatyti BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 259 straipsnio 3 dalies taikymo

Teismas atmeta kaltinamojo A. R. gynėjo prašymą vadovaujantis BK 259 straipsnio 3 dalimi atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos. Pažymėtina, kad pagal BK 259 straipsnio 3 dalį, asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą. Šios normos taikymas siejamas su įtariamo ar kaltinamo asmens savanorišku kreipimusi į minėtas įstaigas savanoriškumu dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamu atveju išties byloje yra duomenų, kad A. R. 2015 metais kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos, tačiau tai jis padarė tik po to, kai prieš jį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir suvokdamas atsakomybės neišvengiamumą. Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi teisinio pagrindo kaltinamajam A. R. taikyti BK 259 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Dėl kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį

BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto įgijimą ar nešiojimą. Taigi, ši veika objektyviai pasireiškia dviem alternatyviomis veikomis – pirmiau minėto nusikaltimo dalyko įgijimu arba jo nešiojimu.

Nagrinėjamu atveju A. R. pareikštas kaltinamas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2012 metais, Vilniuje, Kalvarijų g., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis įgijo smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – kastetą, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas šaltasis nešaunamasis ginklas.

Pažymėtina, kad A. R. inkriminuotas nešaunamojo ginklo įgijimas 2012 metais, tiksliau nenustatytu laiku. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo. Tuo tarpu BK 95 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo iki šio straipsnio 1 dalyje numatytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymas gali būti konstatuojamas iš esmės tik galutiniu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Nagrinėjamoje byloje pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, jog A. R. padarė BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas 2014 m. rugsėjo 24 d. mėnesį, t. y. dar nesuėjus trejų metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui dėl veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje. Todėl A. R. trejų metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga dėl pastarosios veikos skaičiuotina nuo 2014 m. rugsėjo 24 d., kai šis padarė naujas nusikalstamas veikas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad A. R. po 2014 m. rugsėjo 24 d. būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų, dėl kurių būtų Lietuvos Respublikoje priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu, todėl laikytina, kad šiuo atveju dėl BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto ir kaltinamajame akte nurodyto nusikaltimo apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas suėjo 2017 m. rugsėjo 24 d. Ši aplinkybė sudaro pagrindą vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutraukti A. R. baudžiamąją bylą pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal šiuo metu galiojančią BK 97 straipsnio 1 dalies redakciją (2014 m. kovo 13 d. įstatymo redakcija), turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tokia nuostata, ją sistemiškai aiškinant su BK 95 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei bylos medžiaga, sudarytų pagrindą spręsti, kad nagrinėjamu atveju A. R. dar nesuėjęs apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą, kadangi iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog jis 2016 m. rugsėjo 10 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiais teistas už dvi paskutines veikas, padarytas iki 2016 m. rugsėjo 9 d. ir iki 2016 m. lapkričio 23 d. Ispanijoje bei Vokietijoje (1 t., b. l. 137), kurios padarytos nepraėjus trejų metų terminui po 2014 m. rugsėjo 24 d., nuo kurios šiuo atveju skaičiuojamas minimas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Vis tik teismas pažymi, kad A. R. inkriminuotos BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos galimo padarymo metu (t. y. 2012 metais) galiojusi BK 97 straipsnio 1 dalis numatė, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi, 2012 metais, kuriais A. R. kaltinamas padaręs BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, BK 97 straipsnio 1 dalis nenumatė, kad teistumą turinčiais laikomi ir asmenys, kuriems įsiteisėjo kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 3 dalimi, po A. R. kaltinime inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, įsigaliojusi BK 97 straipsnio 1 dalies dispozicija, nustatanti pareigą vertinti ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius ir jais konstatuotas naujas nusikalstamas veikas, sunkina jo padėtį, todėl šiuo atveju netaikytina. Kartu spręstina, kad A. R. dėl BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas neatsinaujino nuo kitose valstybėse padarytų veikų padarymo dienos.

Dėl A. R. skirtinos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo

Skirdamas bausmę A. R., teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Teismas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. R. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų baigtą nusikaltimą, kurio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų (BK 260 straipsnio 1 dalis), ir vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, kurio sankcijoje numatyta baudos, arešto ar laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės (BK 259 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo A. R. padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotine medžiaga – heroinu bei bendroje masėje buvusiomis kitų psichotropinių medžiagų priemaišomis, pobūdis itin pavojingas, šia veika keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis formavimasis, neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta. Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamąjį A. R. apibūdinančius duomenis – yra gana jauno amžiaus, nevedęs, tačiau gyvena su drauge, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, Lietuvos Respublikoje teistas (1 t., b. l. 133-138), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 139-141), gauna socialinę paramą (2 t., b. l. 19-23), registruotas darbo biržoje (2 t., b. l. 24), turi elgesio ir psichikos sutrikimų vartojant narkotines medžiagas (2 t., b. l. 26-27), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 145), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (1 t., b. l. 145), Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 147). Nepaisant to, kad paminėtose gydymo įstaigose A. R. neregistruotas, tačiau byloje yra nemažai duomenų apie jo priklausomybės ligas bei jų gydymą (2 t., b. l. 26-31, 49). Minėtos aplinkybės nėra visiškai palankios kaltinamajam, vis tik bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, kad A. R. teigiamus pokyčius patvirtina jo dabartinis elgesys, jis motyvuotas gydytis priklausomybės ligas, jo motyvacija gydymuisi yra adekvati, jis kritiškai vertina narkotinių medžiagų vartojimo padarinius sveikatai ir santykiams su artimaisiais (2 t., b. l. 49), rūpinasi beglobiu gyvūnu (2 t., b. l. 32-33), taip pat, paties teigimu, stengiasi padėti sergančiai močiutei (2 t., b. l. 34-37). Šios aplinkybės rodo kaltinamojo pavojingumo mažėjimą, nors jis vis dar nesugeba atsisakyti priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau savo problemą identifikuoja, nuoširdžiai teismo posėdyje pripažįsta vis dar vartojantis heroiną, tačiau tvirtina nuosekliai siekiantis sumažinti vartojimo apimtis ir visai jo atsisakyti, sutinka gydytis priklausomybės ligas. Remdamasis pirmiau aptartomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai nustatytini artimi minėtų straipsnių sankcijose numatytiems šios bausmės rūšies minimaliems dydžiams. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį A. R. ir jo padarytas nusikalstamas veikas, tik nurodytos laisvės atėmimo bausmės ir tik tokio dydžio, optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kaltinamajam A. R. skirtinos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir skiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. R. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamasis A. R. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. 15.45 val. iki 2014 m. rugsėjo 26 d., 15.00 val. (1 t., b. l. 99, 115). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas pirmiau nurodytas A. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinajame suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nors veikos padarymo metu galiojusios ir šiuo metu galiojančios BK 75 straipsnio nuostatos nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo padarius sunkų nusikaltimą, visgi tokią galimybę numatė minėto straipsnio nuostatos, galiojusios laikotarpiu tarp veikos padarymo ir bylos išnagrinėjimo. Teismų praktikoje yra suformuluota nuostata, jog veiką padariusio asmens teisinei padėčiai įtakos turi ir toks įstatymas, kuris nustato ir bausmės vykdymo atidėjimą. Jei­gu per lai­ko­tar­pį nuo nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo iki by­los iš­nag­ri­nė­ji­mo bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas pa­si­kei­čia ne vie­ną, o du ar dau­giau kar­tų, teis­mai pri­va­lo iš­spręs­ti ga­lio­ju­sio ir vė­liau ne­te­ku­sio ga­lios (tar­pi­nio) įsta­ty­mo tai­ky­mo klau­si­mą. Tar­pi­nis įsta­ty­mas, ati­tin­kan­tis BK 3 straipsnio 3 dalies nuo­sta­tas, paprastai ne­tai­ko­mas, o tar­pi­nis įsta­ty­mas, ati­tin­kan­tis BK 3 straipsnio 2 dalies nuo­sta­tas, yra tai­ko­mas. Atsižvelgiant į tai, kad tarpinis įstatymas, galiojęs per laikotarpį nuo nusikaltimo padarymo iki bylos išnagrinėjimo, numatė galimybę atidėti bausmės, paskirtos už sunkų nusikaltimą, vykdymą, bei į tai, kad toks įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu įstatymo, nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas dėl BK 75 straipsnio nuostatų, galiojusių tarpiniu laikotarpiu (t. y. nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), taikymo.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. R., konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Pažymėtina, kad A. R. atitinka formalias BK 75 straipsnyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, vieną nesunkų nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis A. R. periodiškai gydėsi priklausomybės ligas, deda pastangas keisti gyvenimo būdą, linkęs ir sutinka gydytis priklausomybės ligas, rūpinasi beglobiais gyvūnais, taip pat stengiasi padėti sergančiai močiutei, registruotas darbo biržoje, jo teigimu pamažu atsiskaitinėja su antstoliais, išreiškia aiškią poziciją keisti gyvenimą, taip pat atsižvelgiant į itin neigiamą jo požiūrį į padarytas veikas, teismas linkęs suteikti A. R. galimybę galutinai pakeisti savo gyvenimo būdą ir pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas dvejų metų laikotarpiui, kartu nustatant gana griežtas pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 7, 8 ir 10 punktuose – gydytis priklausomybės ligas; neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi arba mokymusi; pradėti dirbti, ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajam A. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 112-113, 114) paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 punktu sunaikintini:

septyni vokai, kurie buvo pridėti prie 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvados Nr. 140-(5858)-IS1336 ir vienas vokas, kuris buvo pridėtas prie 2017 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvados Nr. 140-(4052)-IS1-4923 su jame esančiu kastetu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (1 t., b. l. 36).Metamfetaminas ir heroinas, saugomi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre pagal 2016 m. balandžio 8 d. kvitą Nr. A3-12251 (1 t., b. l. 33).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 303 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, A. R. paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. R. paskirti subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. R. paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. 15.45 val. iki 2014 m. rugsėjo 26 d., 15.00 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalies 3, 5, 7, 8 ir 10 punktais, A. R. paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas; neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi arba mokymusi; pradėti dirbti, ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

A. R. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 punktu, sunaikinti:

- septynis vokus, kurie buvo pridėti prie 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvados Nr. 140-(5858)-IS1336 ir vieną voką, kuris buvo pridėtas prie 2017 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvados Nr. 140-(4052)-IS1-4923 su jame esančiu kastetu, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19;

- Metamfetaminą ir heroiną, saugomus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre pagal 2016 m. balandžio 8 d. kvitą Nr. A3-12251 (1 t., b. l. 33).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.