Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. M. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 59-189 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi atmestas E. M. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 59-189 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skundžiamoje nutartyje teismas įvertino nuteistojo asmenybės pavojingumą, jam taikytų poveikio priemonių veiksmingumą, elgesį bausmės atlikimo metu, padarė išvadą, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nėra pakankamo pagrindo manyti, jog jis pasitaisė ir laikysis įstatymų, nenusikals.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo į nuteistojo E. M. skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. M. skundas atmestinas.

Išnagrinėjus nuteistojo skundą, susipažinus su nuteistojo asmens bylos medžiaga, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

E. M. Panevėžio apygardos teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 8 punktą, 16 straipsnio 2 dalį ir 272 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnes, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 19 metų, konfiskuojant visą jo turtą. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėjus dalį bausmės, neatliktos pagal Kupiškio rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 18 d. nuosprendį, E. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 20 metų, konfiskuojant visą jo turtą. E. M. pripažintas itin pavojingu recidyvistu.

Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. lapkričio 13 d. nutartimi E. M. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 11 d. nutartimi E. M. kasacinis skundas atmestas.

Panevėžio apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 25 d. nutartimi E. M. nusikalstamos veikos iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto, 16 straipsnio 2 dalies ir 272 straipsnio 3 dalies, 278 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotos į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsniu, apėmimo būdu subendrinus bausmes, E. M. nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 19 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Kupiškio rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, E. M. nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 20 metų. Nutarta E. M. laikyti pavojingu recidyvistu.

Bausmės vykdymo pradžia – 2001 m. gruodžio 3 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. gruodžio 3 d., 3/4 laisvės atėmimo bausmės E. M. atliko 2016 m. gruodžio 3 d.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

E. M. bausmės atlikimo metu pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, jis 3/4 laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliko 2016 m. gruodžio 3 d., sąlygų netaikyti lygtinio paleidimo, numatytų BVK 158 straipsnyje, nenustatyta. Konstatuotina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, leidžiančias svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą, tačiau tai neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankaus sprendimo.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jis toliau laikysis įstatymų, nenusikals ir kad bus užtikrintas bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, pasiekimas toliau nuteistąjį taisant neizoliavus nuo visuomenės.

Žemesnės instancijos teismas pažymėjo, kad iš asmens byloje esančios 2017 m. spalio 24 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-158 matyti, jog atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, kad E. M. priklauso žemai rizikos grupei – 28 balai (iš jų 25 balai – statiniai, 3 balai – dinaminiai). Komisijoje nuteistasis E. M. buvo svarstomas pakartotinai 4 kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. Paskutinį kartą E. M. Komisijoje buvo svarstytas 2017 m. balandžio 6 d. ir Komisija nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą, tačiau teismai nepritarė Komisijos sprendimui, nes atsižvelgė į sunkų nusikaltimą, asmens pavojingumą, didelę neatliktos bausmės dalį, teisingumo principo neįgyvendinimą, todėl Komisija pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: tęsti darbą pataisos namuose, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis visiškai įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas: dalyvavo ir 2017 m. spalio 3 d. užbaigė socialinės reabilitacijos programą „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“, nuolat lanko religinio pobūdžio užsiėmimus, tęsia darbą sandėlininku. Teismas atsižvelgė, kad E. M. sąmoningai atsisakė žalingų įpročių, per įkalinimo laikotarpį sėkmingai baigė ne vieną programą, skirtą priklausomybių gydymui, per bausmės atlikimo laiką niekada nebuvo užfiksuotų alkoholio vartojimo atvejų, narkotinių medžiagų teigia nevartojantis. Teismas padarė išvadą, kad E. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra priskirtas lengvajai grupei, bausmės atlikimo metu skatintas 9 kartus, paskutinį kartą – 2016 m. spalio 25 d. už gerą elgesį bei sąžiningą darbą buvo skirta padėka. E. M. dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę E. M. įgijo elektros įrenginių remontininko ir avalynės gamintojo specialybes, Vilniaus pataisos namuose praktiškai visą laiką dirbo, šiuo metu dirba įstaigos ūkio skyriuje sandėlininku, gauna atlyginimą, nuostatos į darbą teigiamos, motyvuotas dirbti laisvėje, supranta darbo naudą. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su motina, išėjęs į laisvę turės, kur gyventi, kas rodo teigiamas nuteistojo galimybes integruotis į visuomenę.

Žemesnės instancijos teismas, teigiamai įvertinęs nuteistojo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką, pasisakė, kad E. M. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, jo stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nesutikti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties išvadomis nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas, analizuodamas nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog E. M. nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę, padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, lygtinio paleidimo metu. Teismas pasisakė, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės E. M. teigiamo poveikio nepadarė.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šiai žemesnės instancijos teismo išvadai. Nors nuteistasis skunde ginčija jam 2017 m. spalio 25 d. paskirtos nuobaudos teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, jog nuobaudos nuteistasis neskundė, ji yra galiojanti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ši nuobauda nuteistajam yra paskirta dėl dešimto pažeidimo (šešis kartus buvo nubaustas, keturis kartus buvo apsiribota pokalbiu).

Šiuo metu turi E. M. turi nuobaudą už tai, kad nuteistųjų daiktų sandėlyje atlikus saugomų daiktų apžiūrą nuteistojo kuprinėje rasta mobiliojo ryšio telefono įkroviklis, dantų protezavimo įrankiai ir priemonės, dvi kirpimo mašinėlės, kvepalai (asmens byla Nr. 8764, t. 2, l. 29-30). Ir nors už kitus vidaus taisyklių reikalavimų pažeidimus paskirtos nuobaudos negalioja, matyti, kad E. M. daromų pažeidimų pobūdis kartojasi: Vilniaus 2 pataisos namų direktoriaus 2009 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 28-1052 (asmens byla Nr. 8764, t.1, l. 127) E. M. buvo baustas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 30 d., darbo vietoje pas jį buvo rastas kompiuteris, kurio atmintyje buvo įrašyti pornografinio pobūdžio filmai. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2010 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 28-302 (asmens byla Nr. 8764, t.1, l. 134-138) buvo baustas už tai, kad 2010 m. kovo 31 d. darbo vietoje buvo rasti ir paimti raudonos spalvos milteliai „Stoma Fotoraks“, apie 300 g, skystis „Akriloksid“ apie 50 g, neaiškios kilmės milteliai – apie 100 g. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 28-942 (asmens byla Nr. 8764, t.1, l. 148) baustas už tai, kad buvo sulaikytas 2012 m. rugsėjo 20 d. 3 aukšto gamybinio korpuso laiptinėje, kur jam lankytis draudžiama, nes ten nedirba ir negyvena. Tarnybinio tyrimo 2012 m. spalio 8 d. išvadoje nustatyta, kad jis su kitu nuteistuoju pagalbinėje patalpoje išėmę blokelius ir užlipę ant stogo imdavo jiems permestus paketus su draudžiamais daiktais, t.y. telefonais ir medikamentais, kuriuos vėliau platino nuteistųjų tarpe (asmens byla Nr. 8764, t.1, l. 152-153). Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 28-1-999 (asmens byla Nr. 8764, t.1, l. 154-155) buvo baustas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 15 d., apie 16.00 val., jam nenustatytu laiku, lankėsi darbo vietoje ir turėjo vaistus be gydytojo leidimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis, net būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba laikytis nustatytų elgesio taisyklių, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo išvadai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio vertinimo nepasikeitė, nėra išnaudotos visos galimybės ją maksimaliai sumažinti.

Be to, kaip teisingai pažymėjo žemesnės instancijos teismas, svarbu įvertinti ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms veikoms bausmę.

E. M. teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį nepataisomas pasekmes – kito žmogaus gyvybės atėmimą, anksčiau teistas 3 kartus. Nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, tačiau, pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnio nuostatas, intensyvi priežiūra vykdoma 3 mėnesius, o bendras vykdomos probuojamojo intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau nei metus. Nuteistojo E. M. neatlikta bausmės dalis – ketveri metai, todėl net taikant intensyvią priežiūrą nuteistasis likusį laiką būtų prižiūrimas tik minimaliai, tai neatitinka bausmės tikslų.

Teisėjų kolegija pasisako, kad visos aplinkybės, nurodytos E. M. skunde, buvo įvertintos žemesnės instancijos teismo nutartyje. Teisėjų kolegija sutinka su žemesnės instancijos teismo išvada, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, jog E. M. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo E. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.