Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Mefodijos Povilaitienės, Audriaus Bakavecko, sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB ,,Orakulas”, G. M. skundą atsakovui Valstybinei lošimų priežiūros komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. B. dėl nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

byloje nustatyta, kad S. B. 2007-03-20 pateikė Valstybinei lošimų priežiūros tarnybai skundą, prašydamas ištirti, ar UAB ,,Orakulas” nepažeidė Lažybų reglamento 79 p., neanuliuodamas 2007-03-03 vykusių SEB BBL rungtynių tarp ,,Lietuvos ryto” ir ,,Žalgirio” lažybų įvykių, kurių baigtys tiesiogiai priklauso nuo laiko trukmės (b.l. 42). 2007-03-30 raštu S. B. papildė savo 2007-03-20 skundą ir nurodė konkrečius ginčijamus lažybų įvykius (b.l. 43). Valstybinės lošimų priežiūros komisijos Kontrolės skyriaus Tikrinimo poskyris atliko patikrinimą ir 2007-04-17 surašė Išvadą Nr. IVL-249 ,,Dėl S. B. 2007-03-20 skundo”, kurioje nustatė, kad UAB ,,Orakulas” bukmekeris G. M., būdamas atsakingas už lažybų įvykių rezultatų nustatymą, remiantis lažybų organizavimo reglamento nuostatomis, neanuliuodamas lažybų įvykių <...> pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 1 d., 18 str. 1 d. bei bendrovės lažybų organizavimo reglamento 79 ir 88.5 punktų reikalavimus. 2007-04-20 Valstybinė lošimų priežiūros komisija priėmė nutarimą Nr. N-99 ,,Dėl S. B. 2007-03-20 prašymo”(b.l. 40-41).

2007-05-17 pareiškėjai kreipėsi su skundu į teismą, prašydami panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2007-04-20 nutarimą Nr. N-99 ,,Dėl S. B. 2007-04-20” prašymo” kaip neteisėtą ir nepagrįstą (b.l. 3-4).

Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas neturi teisės aiškinti ir interpretuoti pareiškėjo UAB ,,Orakulas” parengto ir atsakovo patvirtinto lažybų reglamento turinio ir taikymo, pripažįstant vieną ar kitą lažybų įvykį laimėjusiu ar pralaimėjusiu, nes tokios kompetencijos atsakovui nesuteikia jokie teisės aktai. Pareiškėjų nuomone, atsakovas savo veiksmais pažeidžia Civilinio kodekso 2.80 str., kuriame yra įtvirtintas draudimas valstybės ar savivaldybės institucijoms įstatymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridinių asmenų veiklą. Skundžiamas aktas, pareiškėjų nuomone, yra bandymas administraciniais metodais reglamentuoti bendrovės veiklą, nustatant bendrovei privalomas taisykles, kuriomis vadovaujantis turi būti interpretuojamas lažybų reglamentas, iškilus civiliniam ginčui tarp bendrovės ir jos kliento. Pažymėjo, kad kartu joks galiojantis teisės aktas nepriskiria atsakovo kompetencijai nagrinėti civilinio pobūdžio ginčų tarp lažybas organizuojančių bendrovių ir jų klientų, nustatinėti prejudicinę galią turinčius juridinius faktus. Iškilęs ginčas tarp bendrovės ir kliento turi būti sprendžiamas civilinio proceso nustatyta tvarka, laikantis visų įrodinėjimo liečiamumo, leistinumo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių ir atsakovas negali iš anksto nustatyti tokio civilinio ginčo baigties, t.y. priimti sprendimą, kad bendrovė ir jos darbuotojas priėmė neteisėtą sprendimą, nes taikė Lažybų reglamento (sutarties su klientu) nuostatas ir vadovaudamasi įmonės nustatyta verslo logika.

Į teismo posėdį pareiškėjai ir jų atstovai neatvyko.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas Valstybinės lošimų priežiūros komisija prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 30-39). Nurodė, kad atsakovo priimtas nutarimas nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjams, todėl nelaikytinas individualiu administraciniu aktu ir todėl jo ginčijimas negalimas. Atsakovas nurodė, kad pagal S. B. prašymą dėl UAB ,,Orakulas” veiksmų neanuliuojant 2007-03-03 vykusių SEB BBL rungtynių tarp ,,Lietuvos ryto” ir ,,Žalgirio” lažybų įvykių, kurių baigtys tiesiogiai priklauso nuo laiko trukmės, buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyti UAB ,,Orakulas” lažybų reglamento nuostatų pažeidimai. Paaiškino, kad Azartinių lošimų įstatymo 28 str. 5 d. numato vieną iš Komisijos funkcijų – kontroliuoti, kaip lošimų organizatoriai laikosi įstatymų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, reikalavimų <...>. Be to, Azartinių lošimų įstatymo 29 str. ir Komisijos nuostatų 6 p. numatytos Komisijos teisės, tarp kurių yra ir teisė tikrinti, kaip lošimų organizatoriai laikosi minėto įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų lošimų organizavimo vietose. Pažymėjo, kad pareiškėjai privalo laikytis bendrovės reglamente įtvirtintų lažybų organizavimo taisyklių. Jeigu reglamentas netenkina bendrovės, jis turi būti nustatyta tvarka pakeistas, bet negali būti vykdoma veikla, neatitinkanti reglamento nuostatų. Nesilaikymas įstatymų reikalavimų ar konkrečių lažyboms nustatytų taisyklių, t.y. reglamento užtraukia administracinę atsakomybę. ATPK 259¹ str. 1 d. 1 p. 59 pastraipoje numatyta, kad Komisijos nariai ir jos įgalioti Komisijos administracijos valstybės tarnautojai turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už ATPK 173 (18) str. pažeidimus. Vykdydama administracinių bylų teiseną, Komisija nustato faktines aplinkybes, jas analizuoja ir taiko bei aiškina atitinkamas teisės normas. Toks aiškinimas privalomas tik konkrečiam subjektų ratui, todėl nelaikomas oficialiu visiems privalomu teisės normų aiškinimu. Komisija, spręsdama pareiškėjo administracinės atsakomybės klausimą, netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, nors lažybos ir susijusios su iš lažybų sutarties kylančių civilinių teisių ir pareigų vertinimu. Komisijos nutarimas priimtas, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl negali būti panaikintas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė skundo netenkinti.

Skundas netenkintinas.

Byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl Valstybinės lošimų priežiūros tarnybos 2007-04-20 nutarimo Nr. N-99 ,,Dėl S. B. 2007-03-20 prašymo” teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas ginčija Valstybinės lošimų priežiūros tarnybos nutarimą kaip individualų administracinį teisės aktą.

Viešojo administravimo įstatymo (2007-01-18 redakcija Nr. VIII-1234) 2 str. 9 d. apibrėžta, kad individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, o to paties įstatymo 8 str. numatyta, kad individualus administracinis teisės aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, jis turi būti nustatyta tvarka pasirašytas ir patvirtintas. Civilinio kodekso (2006-10-17 redakcija Nr.VIII-1864) 6.271 str. 3 d. numatyta, kad terminas ,,aktas” reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms ir laisvėms ir interesams. Atsižvelgiant į paminėtas teisės aktų nuostatas, turi būti sprendžiama, ar skundžiamas nutarimas laikytinas individualiu administraciniu aktu.

Komisija skundžiamame nutarime konstatavo, jog UAB ,,Orakulas” bukmekeris G. M. , būdamas atsakingas už lažybų įvykių rezultatų nustatymą, remiantis lažybų organizavimo reglamento nuostatomis, neanuliuodamas dalies varžybų rezultatų, nesilaikė bendrovės lažybų organizavimo reglamento, patvirtinto Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2006-08-18 nutarimu Nr. N-172, 79 ir 88.5 punktų reikalavimų ir taip pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 1 d., 18 str. 1 d. bei bendrovės lažybų organizavimo reglamento 79 ir 88.5 punktų reikalavimus. Nutarimo 2 p. pavesta Komisijos administracijai už nutarime nustatytą azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą G. M. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nutarimo 3 p. ir 4 p. nurodyta informuotas UAB ,,Orakulas” ir S. B. apie prašymo tyrimo rezultatus, nurodant galimybę spręsti ginčą Civilinio kodekso pagrindais ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir nutarimo apskundimo tvarką.

Komisijos veikla ir funkcijos reglamentuojamos Azartinių lošimų įstatyme ir Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nuostatuose, patvirtintuose 2001-06-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 739 (2005-05-05 redakcija). Viena iš pagrindinių Komisijos funkcijų, numatytų Azartinių lošimų įstatymo (2007-07-19 redakcija Nr. IX-325) 28 str. 5 d. yra kontroliuoti, kaip lošimų organizatoriai laikosi įstatymų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, reikalavimų <...>. Azartinių lošimų įstatymo 29 str. ir Komisijos nuostatų 6 p. numatytos Komisijos teisės, tarp kurių yra ir teisė tikrinti, kaip lošimų organizatoriai laikosi minėto įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų lošimų organizavimo vietose.

2007-10-19 nutarimu Nr. N-253 Komisija patvirtino Azartinių lošimų ir didžiųjų loterijų organizatorių tikrinimo taisykles. Taisyklių II skyriuje yra įtvirtintos tikrinimų rūšys, kurių viena yra specialusis patikrinimas, atliekamas, kai norima patikrinti ir įvertinti organizatoriaus veiklą pagal gautą ir Komisijoje užregistruotą informaciją (lošėjų, žaidėjų, įvairių institucijų ar kitų asmenų pranešimai, skundai ir kitokia informacija apie organizatorių galimai padarytus ar daromus pažeidimus ir pan.)<...>. 2007-03-20 gavusi S. B. skundą dėl UAB ,,Orakulas” veiksmų, Komisija, vadovaudamasi minėta nuostata, privalėjo atlikti specialųjį tikrinimą. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad toks tikrinimas buvo atliktas (b.l. 44-51). Taisyklių 30 p. numatyta, kad atlikus organizatoriaus patikrinimą, surašomas Komisijos nustatytos formos tikrinimo aktas. Byloje yra pateikta Valstybinės lošimų priežiūros komisijos Kontrolės skyriaus Tikrinimo poskyrio išvada dėl atlikto tyrimo (b.l. 44-51). Taisyklių 34 p. numatyta, kad Komisijos nariai, susipažinę su tikrinimo aktu, organizatoriaus atsikirtimais bei tikrinimo metu surinkta medžiaga, Komisijos reglamento nustatyta tvarka dėl atlikto tikrinimo priima sprendimą, kurio nuorašas per tris darbo dienas išsiunčiamas tikrintam organizatoriui. 2004-06-17 nutarimu Nr. N-198 Komisija patvirtino savo darbo reglamentą (2008-04-25 redakcija). Reglamento 44 p. nustatyta, kad Komisija sprendimus visais jos kompetencijos klausimais priima Komisijos posėdžiuose, o 76 p. numatyta, kad posėdžio sprendimai įforminami nutarimais. Nustatyta, kad atlikto tikrinimo pagrindu 2007-04-20 Komisija priėmė nutarimą Nr. N-99 ,,Dėl S. B. 2007-03-20 prašymo”(b.l. 40-41). Komisijos darbo reglamento 79 p. ir 80 p. įtvirtintos Komisijos sprendimų formos: tais atvejais, kai priimami, keičiami ar pripažįstami negaliojančiais teisės aktai, Komisijos posėdyje priimami sprendimai įforminami nutarimais (norminiais teisės aktais), kurie turi atitikti įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose numatytus norminių teisės aktų reikalavimus, o kiti posėdyje priimami sprendimai įforminami nutarimais (individualiais teisės aktais), kuriuose turi būti: svarstyto klausimo pavadinimas; svarstymo data; svarstymo pagrindas; svarstytu klausimu nustatytų aplinkybių išdėstymas; svarstytą pusę atstovaujančių asmenų paaiškinimų esmė; motyvuotas nustatytų aplinkybių įvertinimas bei teisinis kvalifikavimas; priimtas sprendimas; jo apskundimo terminas ir tvarka.

Teismas konstatuoja, kad 2007-04-20 Komisijos nutarimas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu. Kaip matyti iš anksčiau paminėtų teisės aktų nuostatų, apibrėžiančių individualaus teisės aktų požymius, 2007-04-20 Komisijos nutarimas individualaus administracinio teisės akto požymių visumos neturi. Komisijos nutarime nustatyta, kad yra padarytas tam tikras pažeidimas – nesilaikyta Azartinių lošimų įstatymo ir Lažybų organizavimo reglamento nuostatų, tačiau joks sprendimas, pakeičiantis pareiškėjų teises ir pareigas nėra priimamas. Skundžiamo nutarimo 2 p. pavesta Komisijos administracijai už nutarime nustatytą azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą G. M. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pavedimas vienam iš Komisijos struktūrinių padalinių vykdyti tam tikrą nurodymą nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, minėtu pavedimu surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjų teisių ir pareigų apimtys nesikeičia. Tiesioginės įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms nedaro ir skundžiamo nutarimo 3 p. ir 4 p., kadangi juose suformuluoti nurodymai informuoti pareiškėjus apie atlikto tikrinimo rezultatus, nurodant galimybę spręsti ginčą Civilinio kodekso pagrindais ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, ir apie nutarimo apskundimo tvarką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo nustatomas tam tikras teisės pažeidimas, bet joks sprendimas, pakeičiantis pareiškėjų teises ar pareigas nėra priimamas. Tai, kad Komisijai suteikta teisė nutarimu įforminti Komisijos posėdžio metu svarstytus klausimus, nepriimant sprendimo, patvirtina Komisijos darbo reglamento 76 p., kuriame nustatyta, kad nutarimu gali būti neįformintas svarstomas klausimas tik tuo atveju, kai medžiaga tik informacinė ir nereikia Komisijos sprendimo. Iš paminėto nuostatos seka, kad Komisijos nutarimu gali būti neįforminti svarstomi klausimais, kai nepriimamas joks sprendimas, bet kartu leidžiama tokius svarstytus klausimus nutarimu įforminti, jeigu Komisijos nariai mano, kad tai reikalinga. Todėl teismas konstatuoja, kad 2007-04-20 Komisijos nutarimas nėra individualus administracinis aktas ir nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių. Tai, kad komisija vadovaudamasi Komisijos darbo reglamentu priėmė dokumentą, kuris yra pavadintas nutarimu, nekeičia priimto dokumento esmės ir šis dokumentas vien dėl pavadinimo negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu.

Kadangi skundžiamas nutarimas nedaro tiesioginės įtakos pareiškėjų teisių ir pareigų apimčiai, patenkinus pareiškėjų skundą, pareiškėjų teisinė padėtis nepasikeis. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad G. M. atžvilgiu pradėta administracinių teisės pažeidimų bylų teisena (b.l. 54-55). Tačiau skundžiamo nutarimo panaikinimas neturės reikšmės administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai G. M. atžvilgiu. Taip pat skundžiamo nutarimo panaikinimas neturės įtakos, pareiškėjams nusprendus inicijuoti teisme civilinį ginčą. Tiek nagrinėjant bylą Civilinio proceso tvarka, tiek nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, ginčijamas nutarimas gali būti vertinamas tik kaip rašytinis įrodymas analizuojant ir nustatant ginčijamų lažybų įvykių ir jų reglamentavimo pažeidimo buvimą ar buvimą. Nepagrįsti yra pareiškėjų argumentai, kad sprendimu yra nustatyti prejudiciniai faktai. Prejudicinai faktai – neįrodinėtinos aplinkybės, tai yra faktai nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, kurie iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas civilines ar administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d., Civilinio proceso kodekso 182 str. 2 p.). Todėl ginčijamu nutarimu nustatyti faktai nėra prejudiciniai faktai ir nurodyti faktai šalių gali būti ginčijami ir nustatomi iš naujo kuomet yra priimami sprendimai, kuriems gali turėti įtakos minėtų faktų nustatymas. Įrodinėjimas administraciniame procese nėra savitikslis dalykas. Teismui skundžiant dokumentą, kuris gali būti vertinamas tik kaip rašytinis įrodymas, teismo sprendimo galia būtų atitinkamai kaip rašytinio įrodymo, tokiu teismo sprendimu taip pat negalų būti asmenims sukurtos teisės ir pareigos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad pažeistos asmens teisės ir laisvės būtų atstatytos, o nepagrįsti reikalavimai atmetami. Šiuo atveju skundžiamas nutarimas nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjams, todėl jo galiojimo klausimas negali būti sprendžiamas teismo sprendimu. Todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,

nusprendė:

UAB ,,Orakulas” ir G. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.