Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai I. I.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini)Kaišiadoryse, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1998-06-08 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 105 str. 5 d. – laisvės atėmimu 13 metų; 2003-12-15 Kauno apygardos teismo nutartimi veika perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., bausmė sumažinta ir galutinė bausmė paskirta 10 metų laisvės atėmimo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. I., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2013 m. gegužės 18 d. apie 20.00 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) , tyčia, rankomis sugriebęs už kaklo pradėjo smaugti nukentėjusiąją savo dukrą I. I., tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. I. fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. I. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. pripažino ir paaiškino, jog 2013 m. gegužės 18 d. apie 20.00 val., jis grįžo iš gimtadienio namo adresu (duomenys neskelbtini). Buvo išgėręs. Norėjo miegoti, tačiau kambaryje buvo anūkas, kuris žaidė kompiuteriu. Jis pradėjo ant anūko šaukti, reikalaudamas, kad pastarasis išeitų į kitą kambarį, tačiau anūkas jo neklausė. Į kambarį atėjusi dukra taip pat pradėjo ant jo šaukti, tada jis, pagriebęs dukrai už gerklės, ją palaikė, norėdamas, kad pastaroji nusiramintų. Kodėl taip padarė, neįsivaizduoja, gal todėl, kad buvo neblaivus. Nukentėjusiosios atsiprašė, labai gailisi dėl savo poelgio.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. I. bei prokurorė sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. I. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 291 str. numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal BPK 273 str.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. I. parodė, kad ji gyvena su tėvais: D. I. bei A. I. bei savo keturmečiu sūnumi A. adresu (duomenys neskelbtini). 2013-05-18, apie 20.00 val., namo grįžo tėvas D. I., kuris buvo stipriai išgėręs. Tėvui nepatiko, kad jos sūnus žaidžia kompiuteriu ir sklinda per garsus garsas, todėl pradėjo šaukti ant jos sūnaus. Tuomet ji puolė ginti savo vaiko, žodžiais kažką grubaus atsakydama savo tėvui. Šis įsiuto ir ją, bestovinčią prie durų, prie spintos, pagriebęs už kaklo pradėjo smaugti. Viskas vyko gal apie 1-2 min. - jai jau buvo pradėję trūkti oro. Išgirdusi triukšmą iš kito kambario atbėgo mama, kuri tėvą nuo jos patraukė, o ji paskambino į policiją. Jos vaikas, kai ji buvo smaugiama, nematė, nes, išgirdęs kaip jie su tėvu pykstasi ir kaip jis šaukia ant jos, berniukas išbėgo į lauką. Tėvas, išgirdęs, jog iškviesta policija, iš namų pasišalino. Ji jokių sužalojimų nepatyrė, ant jos kaklo smaugimo žymių nematyti, todėl į medikus ji nesikreipė. Ji patyrė fizinį smurtą ir buvo sukrėsta psichologiškai. Anksčiau jos tėvas prieš ją smurtavęs nebuvo, tik yra išplūdęs necenzūriniais žodžiais (b.l. 7).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. I. parodė, kad 2013-05-18, apie 20.00 val., ji buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , kartu su dukra I. I. ir anūku A. I., kuriam 4 metai, kai grįžo jos vyras D. I., kuris buvo girtas. Vyras nuėjo miegoti, o tame pačiame kambaryje anūkas žaidė kompiuteriu. Vyras anūkui, vartodamas necenzūrinius žodžius, liepė eiti miegoti. Anūkas pradėjo verkti. Tai išgirdusi dukra Ingrida, įėjusį į kambarį, kuriame buvo kaltinamasis ir anūkas, paklausė tėvo, kodėl pastarasis kimba prie vaiko. Supykęs tėvas tarpduryje pradėjo smaugti dukrą. Ji puolė ginti dukros, atitraukė vyro rankas nuo dukros kaklo, o dukra gindamasi apdraskė vyrui veidą. Dukra paskambino į policiją bei pasakė apie tai tėvui. Kaltinamasis spruko per duris ir pabėgo. Vyras geria kiekvieną dieną ir kai girtas grįžta namo, pastoviai vyksta konfliktai, jis triukšmauja (b.l. 18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. P. parodė, kad 2013-05-18, ji su savo dukra atėjo pas draugę I. I., adresu (duomenys neskelbtini). Joms būnant namuose, apie 20.00 val., namo grįžo Ingridos tėvas, kuris matėsi, kad yra neblaivus. Ji su Ingrida sėdėjo kitame kambaryje, o vaikai žaidė prie kompiuterio tame kambaryje, kuriame ruošėsi miegoti Ingridos tėvas. I. I. tėvas pradėjo ant Ingridos sūnaus šaukti. Vaikas labai išsigando ir su jos aštuonmete dukra išbėgo į kiemą. Tuomet į kambarį atėjusi Ingrida pradėjo ant tėvo šaukti, kad pastarasis nerėktų ant vaiko. Kaltinamasis labai įsiuto, griebė Ingridą už kaklo ir pradėjo smaugti. Smaugimas truko apie 1-2 min. Tuomet iš kambario atbėgusi Ingridos mama puolė nuo Ingridos atitraukinėti tėvą, o ji mamai padėjo. Atitraukus tėvą, Ingrida iškvietė policiją, o jos tėvas D. I. pabėgo (b.l. 19).

2013-07-20 kaltinamasis D. I. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė kurioje vietoje prie spintos jis paėmė savo dukrai I. I. už kaklo ir truputį palaikė (b.l. 27-29).

2013-07-13 nukentėjusioji I. I. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kaip jos tėvas D. I. pagriebė ranka už kaklo ir smaugė (b.l. 15).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 4-5) matyti, kad 2013 m. gegužės 18 d. įvykio vieta – namo, esančio adresu Kęstučio g. 39-2, Kaišiadorys, kambarys, kambaryje grumtynių pėdsakų nepastebėta.

Asmeniui baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. iškyla tuo atveju, kai jame numatyta veika padaroma tyčia. Šios veikos pobūdis, jos padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukeliant fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam.

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo D. I. kaltę patvirtinančių įrodymų, jog jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2013 m. gegužės 18 d. apie 20.00 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, rankomis sugriebęs už kaklo smaugė nukentėjusiąją savo dukrą I. I., tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. I. fizinį skausmą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pripažino, nurodė, jog, pagriebęs dukrai už gerklės, ją palaikė, be to, kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina neprieštaringi ir vieni kitus papildantys tarnybiniame pranešime, įvykio vietos apžiūros protokole, parodymų patikrinimo vietoje užfiksuoti duomenys, nukentėjusiosios I. I. bei liudytojų A. I. bei K. P. parodymai. Visų šių įrodymų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti ir D. I. kaltei dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai I. I. pagrįsti, kuo remiantis teismas jį pripažįsta kaltu.

Kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, bendrai numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti padarinius – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki įvairaus masto sveikatos sutrikdymo, tačiau šių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo, todėl jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. D. I. tyčiniai smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Skirdamas bausmę D. I., teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis D. I., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 str. 1 d., nuoširdžiai gailisi dėl šios veikos padarymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 2 p.). Kaltinamojo D. I. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis D. I. anksčiau yra teistas už smurtinį nusikaltimą, bausmę atlikęs (b.l. 33), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 44-45). Be to, teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis D. I. atsiprašė nukentėjusiosios I. I. ir ji jam atleido, yra darbingas, tačiau nedirba (b.l. 47), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (b.l. 48). Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam D. I. skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, atsiradusias pasekmes – sukėlė fizinį skausmą, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str., 59-61 str., 48 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., kaltinamajam D. I. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant D. I. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64-1 str. 1, 2 d., D. I. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant D. I. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., paskirti D. I. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per visą laisvės apribojimo bausmės laiką.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.