Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. L., tretiesiems asmenims V. L., O. L., jų atstovei advokatei V. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovams S. Š. ir A. Š. dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo bei atsakovų S. Š. ir A. Š. priešieškinį ieškovei I. L. dėl preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties neįvykdymo pripažinimo kalta I. L., dėl iškeldinimo ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje V. L. ir O. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 38230 Eur avansą, 28097,54 Eur nuostolius, 6656,46 Eur gyvenamojo namo remonto išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. vasario 19 d. tarp atsakovų ir ieškovės buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis (toliau tekste – Preliminarioji sutartis), kuria atsakovai įsipareigojo iki 2014 m. vasario 1 d. parduoti ieškovei šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypo plotą - 0,2201 kv. m., gyvenamąjį namą su visais pagalbiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo nupirkti turtą šios sutarties pagrindu sudarant Turto pirkimo - pardavimo sutartį (1.1 p.). Preliminariosios sutarties 2.1 p. šalys susitarė, kad turto kaina yra 280 000 Lt (81 094 Eur), o 2.2 p. nustatyta, kad pirkėja prieš šios sutarties pasirašymą sumokėjo pardavėjams lygiomis dalimis 120000 Lt (34 754 Eur) avansą, kurie bus įskaičiuoti į turto kainą. Pagal Preliminariosios sutarties 3.1 p. parduodamas nekilnojamasis turtas perduodamas pirkėjai naudotis nuo šios sutarties pasirašymo dienos ir pirkėja įsipareigoja savo lėšomis apmokėti visas išlaidas, susijusias su gyvenamojo namo eksploatavimu. Be to, šalys susitarė, jeigu nuo šios sutarties sudarymo momento iki turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo momento pirkėjai tampa žinoma, kad perkamas turtas perleistas kietiems asmenims arba kitokiu netinkamu būdu sutvarkyti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, arba pardavėjai atsisakys arba vengs sutartyje aptartomis sąlygomis parduoti minėtą turtą, tai pirkėja turi teisę sutartį vienašališkai nutraukti ir atsiimti avansu sumokėtą sumą, o pardavėjai tuo atveju privalo grąžinti visą gautą avanso sumą ir įsipareigoja sumokėti pirkėjai tokios pačios sumos baudą už prievolės nevykdymą, bei visas kitas turėtas išlaidas. Preliminariosios sutarties pagrindu nekilnojamasis turtas buvo perduotas jai naudotis, pagrįstai tikėjosi, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta, todėl gyvenamajame name atliko kai kuriuos remonto darbus: sujungė vonios ir tualeto patalpas ir įrengė grindinį šildymą, sienas ir grindis išklijavo naujomis plytelėmis, pakeitė vamzdyną, klozetą, įrengė dušą, iš viso vonios kambariui panaudota 1644,17 Eur (plytelėms - 609,07 Eur, dušo įrangai ir vamzdynui – 637,16 Eur, klozetui, cementui, plytelių klijams – 397,94 Eur), pakeitė ketverias vidaus duris (724,05 Eur), įrengė naują įėjimą į katilinę ir įstatė naujas duris (170 Eur), pastatė naują šildymo katilą (2606,58 Eur), pirmo aukšto remontui išleido 1510,78 Eur (dažai ir tapetai kainavo 552,37 Eur, plytelė koridoriui – 149,15 Eur, grindų stilo pakeitimas – 151 Eur, radiatoriai – 325,53 Eur, parketo šlifavimas ir lakas – 202,73 Eur), tvoros tinklas – 130 Eur. Iš viso medžiagos, įrenginiai ir remonto darbai kainavo 6656,46 Eur. Nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjui pažeidus prievolės įvykdymo terminą, pirkėjas įgyja teisę reikalauti grąžinti visa, ką jis įvykdė, taip pat atlyginti dėl sutarties neįvykdymo patirtus nuostolius (CK 6.63 straipsnis, CK 6.165 straipsnio 5 dalis, CK 6.62 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovai privalo atlyginti išlaidas už atliktus pagerinimo darbus. Pagal vykdomųjų bylų duomenis S. Š. skolingas 72137,67 Eur, Preliminariosios sutarties sudarymo metu atsakovo įsipareigojimai kartu su vykdymo išlaidomis sudarė 44070,19 Eur, ieškovei sumokėjus atsakovams 38230 Eur (132000 Lt), atsakovas turėjo galimybę atsiskaityti su kreditoriais, tačiau to nepadarė. Atsakovas nuslėpė faktą, kad jam priklausantis turtas jau nuo 2012 m. vasario 13 d. yra areštuotas, jis pasielgė nesąžiningai.Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti, kad tarp ieškovės ir atsakovų sudaryta Preliminarioji sutartis neįvykdyta ir pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovės kaltės ir nesąžiningumo, iškeldinti ieškovę ir visus kitus asmenis, kurie nėra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai pagal VĮ Registrų centro duomenis, iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovės 300 Eur nuostolių iki 2017 m. kovo 31 d. ir po 50 Eur nuo 2017 m. kovo 31 d. už kiekvieną mėnesį iki kol bus priimtas galutinis įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas šioje byloje. Nurodė, kad ieškovė nuo pat pirmo pokalbio dėl nekilnojamojo turto pardavimo žinojo, kad nekilnojamasis turtas yra įkeistas už skolas, ji su sutuoktiniu bei kartu su atsakovais buvo nuvykę pas notarę V. Ž. konsultacijoms dėl siekiamo parduoti nekilnojamojo turto preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, ieškovei buvo paaiškinta, kad norimas pirkti turtas yra įkeistas bei visas to pasekmes. Notarės patarimu ir savo noru bei supratimu buvo nuvykę į antstolės E. M. kontorą ir bendravo su antstolės padėjėju. Visų vykdomųjų bylų duomenys susijusios su S. Š., jo šeimos skolų dydžiais, neišieškotų skolų dydžiais, ieškovei tikrai buvo žinoma jos pretenduojamo pirkti nekilnojamojo turto juridinė būklė, t. y., jog jis yra areštuotas už skolas, kurios be vykdymo išlaidų sudarė 44,047,81 Eur (152088,27 Lt). Atsakovas taip pat informavo ieškovę, jog yra skolingas pagal 2011 m. vasario 9 d. notariškai sudarytą paskolos sutartį kreditorei L. S., paskolos įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, todėl VĮ Registrų centro duomenų bazėje tai buvo nurodyta. Šiai kreditorei atsakovas turėjo grąžinti 112000 Lt (32438,44 Eur) iki 2011 m. kovo 9 d. Atsakovas ieškovei buvo sakęs, kad jam ieškovės sumokėtą avansą pagal Preliminarią sutartį grąžins kreditorei L. S. kaip skolą, o kitą ieškovės mokėtiną dalį už nekilnojamąjį turtą ieškovė ieškovė perves antstolei E. M. iki 2014 m. birželio 1 d., o pastaroji perves kreditoriams, kurių prašymu yra užvestos vykdomosios bylos. Atsakovai kreditorinius reikalavimus būtų patenkinę ir tuo pačiu perleidę savo turtą ieškovei, jeigu ji tinkamai būtų įvykdžiusi preliminarios sutarties sąlygas, t. y. iki 2014 m. birželio 1 d. sumokėjusi likusią dalį, 42863,77 Eur, kuri susidaro iš 81093,61 Eur turto kainos pagal preliminarią sutartį atėmus 38.229,84 eurus (sumokėto avanso) pagal preliminarią sutartį. Kaip jau minėta, atsakovai gavę avansą iš ieškovės grąžino visą pagal 2011 m. vasario 9 d. paskolos sutartį 112000 Lt sumą (32437,44 eurų) kreditorės motinai D. S. grąžino paskolą, ši buvo užtikrinta hipoteka, už jos nevykdymą buvo skaičiuojami ir mokami labai dideli delspinigiai. Tačiau ieškovei sumokėjus likusią dalį už perkamą turtą (42863,77 Eur) būtų padengti visi atsakovų kreditoriniai įsipareigojimai buvę iki 2014 m. vasario 19 d. ir tokiu būdu nebūtų buvę kliūčių sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį. S. Š. vienas pats ne kartą bei kartu su atsakove A. Š. iki preliminarios sutarties galiojimo pabaigos vyko kalbėtis pas ieškovę žodžiu ir skambino telefonu, klausė, kada ji padarys pavedimą, jog būtų galima sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, kad iki 2014 m. birželio 1 d. būtų atsiskaityta su kreditoriais, nuimtas areštas, tačiau ieškovė aiškino, kad neturinti pinigų. Ieškovei neatlikus reikalingų veiksmų, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, o tokie ieškovės veiksmai laikytini kaltais dėl preliminarios sutarties sąlygų nevykdymo, nepagrįsto vengimo ją įvykdyti ir nesąžiningumu (nurodant, kad ji neva nieko nežinojusi apie parduodamo turto areštą).Kadangi Preliminari sutartis nebuvo įvykdyta dėl ieškovės kaltės, ieškovė ar juo labiau kiti asmenys nuo 2014 m. birželio 1 d. neturi jokio teisinio pagrindo gyventi atsakovų nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Todėl laikytina, kad tarp šalių susiklostė gyvenamosios patalpos terminuota nuomos sutartis, kuri apibrėžta įvykiu, t. y. pagrindinės sutarties sudarymo momentu, pagal CK 6.613 str. pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Ieškovė (jos artimi giminaičiai) gyvendami atsakovams nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, pažeidžia jų teisę į nuosavybę, todėl ieškovė (jos artimi giminaičiai) privalo išsikelti iš jiems priklausančio gyvenamojo namo, nes nuo 2014 m. birželio 1 d. iki dabar gyvena jų name be nuomos sutarties, t. y. savavališkai. Preliminari sutartis sudaryta tik su ieškove, todėl reikalavimas išsikelti turi būti įteiktas tik jai vienai.Nuo 2013 m. gruodžio 23 d. atsakovai nuomojasi butą. Už buto nuomą atsakovai nuolat mokėjo nuomos mokestį, tačiau rašytinę gyvenamosios patalpos nuomos sutartį turi nuo 2016 m. spalio 23 d., moka po 50 Eur per mėnesį nuo 2016-10-23, todėl iki šios dienos atsakovai sumokėjo 300 Eur. Kadangi ieškovė (jos sūnaus šeima) gyvena atsakovams priklausančiame būste be jokio teisinio pagrindo ir nemokėdami jokios nuomos, o atsakovai turėdami jiems priklausantį nuosavybės teise būstą privalo nuomoti butą, nes dėl ieškovės kaltės negali gyventi savo būste, tai laikytina, kad jie (atsakovai) kiekvieną mėnesį dėl ieškovės kaltės patiria 50 Eur (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad atsakovų teiginiai dėl Preliminariosios sutarties neįvykdymo neatitinka tikrovės ir yra prieštaringi. Nuvykus derėtis su atsakovu dėl parduodamo turto kainos, jis minėjo, kad pastatams taikytas areštas, tačiau patikino, kad dokumentai bus greitai sutvarkyti, primygtinai siūlė apsigyventi name. Antstolio kontoroj buvo informuoti, kad skola siekia apie 62000 Lt, sudarant sutartį sumokėjo atsakovams 120000 Lt, atsakovo reikalavimu pervedė 9000 Lt už nekilnojamąjį turtą į D. P. sąskaitą, 3000 Lt vėlia sumokėjo grynais. Tarp jos ir atsakovų susiklostė panaudos teisiniai santykiai Preliminariosios sutarties pagrindu, joje įtvirtinta šalių valia, todėl ieškovės šeimos nariai, tai yra sūnus V. L. su šeima gyvena esant teisėtam pagrindui. Atsakovai pareiškė reikalavimą dėl iškeldinimo neįspėję prieš įstatymo nustatytą terminą, dėl to šis reikalavimas paliktinas nenagrinėtu. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoris nebuvo įvykdytas dėl pačių atsakovų kaltės, todėl jų reikalavimas dėl nuostolių priteisimo atmestinas. Tretieji asmenys pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad jiems žinoma apie tai, kad ieškovė su atsakovais sudarė Preliminariąją sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), namą pirko jiems, kad turėtų kur gyventi. Atsakovui sutikus jie deklaravo minėtu adresu savo gyvenamąją vietą, savo darbu ir ieškovės lėšomis atliko remonto darbus. Pagrįstai manė, kad atsakovas atsiskaitys su kreditoriais ir ieškovė sudarys namo pirkimo – pardavimo sutartį. S. Š. žinojo, kad jie gyvena tame name, jokių įspėjimų dėl patalpų palaisvinimo negavo nei žodžiu, nei raštu. Pagal CK 6.642 straipsnį nutraukiant panaudos sutartį įspėjama prieš tris mėnesius.Teismo posėdžio metu ieškovė, tretieji asmenys ir jų atstovė bei atsakovai ir jų atstovė palaikė reikalavimus bei procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais nustatyta, kad S. Š. vardu adresu (duomenys neskelbtini), registruotas 0,2201 ha žemės sklypas bei gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais. Iš išrašų taip pat matyti, kad minėtas turtas nuo 2012 m. sausio 13 d. yra areštuotas, apribota disponavimo teisė, 2011 m. vasario 11 d. turtui registruota hipoteka. Iš 2014 m. vasario 19 d. sudarytos Preliminariosios sutarties matyti, kad atsakovai įsipareigojo iki 2014 m. birželio 1 d. parduoti ieškovei už 280000 Lt (81093,61 Eur) 0,2201 ha žemės sklypą bei gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), o ieškovė minėtą turtą įsipareigojo nupirkti Preliminariosios sutarties pagrindu sudarant Turto pirkimo-pardavimo sutartį. Šalių sudarytas susitarimas dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atitinka CK 6.165 straipsnyje reglamentuotą preliminariosios sutarties apibrėžimą - preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę - sutartį. Tokiu būdu tarp šalių susiklostė ikisutartiniai santykiai. Šalių pareigas esant ikisutartiniams santykiams reglamentuoja CK 6.163 straipsnis, jame nustatyta, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams. Šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus. Šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti (CK 6.163 straipsnio 1, 3, 4 dalys).

Dėl Preliminariosios sutarties

Ieškovė nurodo, kad iš antstolės pažymos matyti, jog pagal vykdomųjų bylų duomenis Preliminariosios sutarties sudarymo metu S. Š. įsipareigojimai kreditoriams kartu su vykdymo išlaidomis sudarė 44070,19 Eur, ieškovei sumokėjus atsakovams 38230 Eur (132000 Lt) preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti, S. Š. turėjo galimybę atsiskaityti su kreditoriais, tačiau to nepadarė, todėl turto arešto žyma nebuvo išregistruota. Sudarant preliminariąją sutartį atsakovas, nuslėpdamas faktą, kad jam priklausantis turtas jau nuo 2012 m. sausio 13 d. yra areštuotas, pasielgė nesąžiningai. Atsakovai nesutinka su tokiu ieškovės teiginiu ir nurodo, kad ieškovei buvo žinoma apie arešto mastą, hipoteką bei skolą L. S., nes prieš sudarant Preliminariąją sutartį šalys lankėsi notaro biure bei antstolio kontoroje. Atsakovai pateikė į bylą duomenis iš VĮ Registrų centro, iš kurių matyti, kad Skuodo rajono notarų biuras 2014-02-05 13:40:33 buvo užklausęs VĮ Registrų centrą ir gavo registro išrašą apie gyvenamąjį namą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. apie atsakovų gyvenamąjį namą antstolės, E. M. kontora 2014-01-20 15:03:53 ir 2014-01-20 15:03:55 tikrino atsakovų nekilnojamojo turto objektus gaudama registro išrašus apie nekilnojamuosius daiktus, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini) (gyv. namo) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo) (2017-03-07 raštas Nr. (1.1.67.)s-1959). Teismo posėdžio metu notarė V. Ž. paaiškino, kad L. ir Š. lankėsi jos biure, ji duomenų bazėje matė, kad norimam pirkti turtui registruota hipoteka, areštas, ji paaiškino, kad reikėtų nueiti pas antstolį ir sužinoti, kokio dydžio yra skola, nurodė, kad Preliminarią sutartį ji surašė, o ar šalys kalbėjo apie skolos padengimą jai nežinoma. E. G., tuo metu dirbęs antstolės E. M. kontoroje patvirtino, kad šalys lankėsi kontoroje Skuode. Ieškovės sutuoktinis A. L. taip pat nurodė, kad S. Š. buvo sakęs apie skolą. Liudytoja D. S., L. S. mama, patvirtino, kad S. Š. 2014 metais grąžino 100000 Lt. Taigi, iš ieškovės gautą avansą atsakovai skyrė atsiskaitymui su vienu iš kreditorių. Minėtos aplinkybės paneigia ieškovės teiginius dėl to, kad atsakovas nuslėpė turto arešto faktą ar savo skolinių įsipareigojimų mastą. Ieškovė, sudarydama Preliminariąją sutartį dėl areštuoto ir hipoteka įkeisto turto, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo įvertinti bei pasidomėti, kokiu būdu ir priemonėmis nekilnojamajam turtui bus panaikinti apribojimai. Taigi nėra pagrindo teigti, kad atsakovai būtų pasielgę nesąžiningai ar nuslėpę esminę informaciją. Atsakovai nurodo, kad, ieškovei sumokėjus likusią dalį už perkamą turtą, būtų buvę padengti visi atsakovų įsipareigojimai, buvę iki 2014 m. birželio 1 d. Teismo posėdžio metu S. Š. teigė buvus tokį šalių susitarimą, tačiau ieškovė to nepatvirtino. Preliminariojoje sutartyje mokėjimo terminai taip pat neaptarti, įrodymų, kad šalys būtų taip taręsi, nėra. Nėra ir duomenų, kad šalys būtų konkrečiai paskaičiavusios visų finansinių įsipareigojimų dydį ir būtų detalizavusios, kaip jie turėtų būti padengti.Pagal CK 6.165 str. 4 d., jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, V. L. ir O. L. parodymų, kai jie byloje buvo apklausti liudytojais, ir po 2014 m. birželio 1 d. ieškovės sūnaus šeima iš gyvenamojo namo neišsikraustė, pati ieškovė ir jos sūnus patvirtino, kad gyvenamojo namo remonto darbai buvo pradėti birželio pradžioje, tai yra tada, kai prievolė sudaryti pagrindinę sutartį jau buvo pasibaigusi (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Tokius veiksmus aiškino tuo, kad atsakovai vis žadėjo, kad dokumentai bus sutvarkyti. Po termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimo atsakovai nereiškė jokių pretenzijų, kad ieškovė atlaisvintų gyvenamąjį namą. Vadinasi, nė viena iš šalių nemanė, kad kita šalis nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Konstatuotina, kad abi šalys turėjo tikslą ir buvo suinteresuotos sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau nepakankamai bendradarbiavo ir derėjosi dėl to, kaip pašalinti priežastis, kad būtų galima ją sudaryti. Neišsakant konkrečios pozicijos bei nesiimant aktyvių veiksmų, vis laukiant, kad kažkokiu būdu situacija išsispręs savaime, tarp šalių atsirado nepasitikėjimas ir abipusiai kaltinimai. Tačiau tai nėra pagrindas pripažinti kurią nors konkrečią šalį kalta CK 6.165 straipsnio 5 dalies prasme bei priteisti 28097,54 Eur nuostolius, 6656,46 Eur gyvenamojo namo remonto išlaidas, kurių ieškovė reikalauja tuo pagrindu, kad atsakovai pažeidė prievolės įvykdymo terminą ir ji įgyja teisę reikalauti grąžinti visa, ką ji įvykdė, taip pat atlyginti dėl sutarties neįvykdymo patirtus nuostolius (CK 6.63 straipsnis, CK 6.165 straipsnio 5 dalis, CK 6.62 straipsnio 2 dalis). Be to pažymėtina, kad byloje nustatyta, jodg ieškovo darbus, kuriuos ji įvardijo kaip gyvenamojo namo remonto išlaidas, ji atliko jau po 2014 m. birželio 1 d., taigi veikė savo rizika. Prieš pasirašant Preliminariąją sutartį ieškovė sumokėjo atsakovams 34754 Eur (120000 Lt) avansą, vėliau dar 3476 Eur (12000 Lt), iš viso 38230 Eur. Kadangi šalys pagrindinės sutarties nesudarė, o minėta pinigų suma buvo perduota būtent tokiu tikslu, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi ieškovė pagrįstai jų reikalauja pagal CK 6.237 straipsnį ir šis reikalavimas tenkintinas, iš atsakovų solidariai priteistina 38230 Eur bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir nuostolių priteisimo

Atsakovai laikosi pozicijos, kad ieškovė (jos artimi giminaičiai, šeimos nariai, buvę šeimos nariai ir visi kiti asmenys vienokiais ar kitokiais giminystės ryšiais susiję su ieškove) nuo 2014 m. birželio 1 d. iki dabar gyvena atsakovams nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, be nuomos sutarties, t. y. savavališkai, pasibaigus terminuotos sutarties terminui, todėl neteisėtai, dėl ko ji/jie turi būti iškeldinti nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Preliminariosios sutarties 3.1 p. nustatyta, kad parduodamas nekilnojamasis turtas perduodamas pirkėjai, tai yra ieškovei, naudotis nuo šios sutarties pasirašymo dienos, pirkėja įsipareigoja savo lėšomis apmokėti visas išlaidas, susijusias su gyvenamojo namo eksploatavimu. Ieškovės, trečiųjų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ketino pirkti nekilnojamąjį turtą savo sūnaus V. L. šeimai, tai buvo žinoma ir atsakovams. Dar iki Preliminariosios sutarties pasirašymo ieškovės sūnus atsakovų leidimu įsikėlė gyventi į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), joks mokestis, kuris turėtų būti mokamas atsakovams, aptartas nebuvo. Tarp šalių dėl to ginčo nėra. Darytina išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė panaudos teisiniai santykiai, kurie rašytine forma buvo įtvirtinti 2014 m. vasario 19 d. Preliminariojoje sutartyje (CK 6.629 straipsnis). Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos CK 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). Preliminariojoje sutartyje buvo nurodyta, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta iki 2014 m. birželio 1 d., turėtų būti vertinama, kad panaudos teisinių santykių pabaiga taip pat buvo apibrėžta minėtu terminu. Nustatytu terminu šalims nesudarius pagrindinės sutarties per nustatytą terminą, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Tačiau tai nereiškia, kad automatiškai nutrūko Preliminariosios sutarties pagrindu susiklostę panaudos santykiai. Ieškovės sūnus po 2014 m. birželio 1 d. liko name gyventi, vykdė remonto darbus. Iš 2017 m. rugsėjo 18 d. Pažymos gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) matyti, kad ieškovės sūnus V. L. ir jo sutuoktinė O. L. savo gyvenamąją vietą atsakovų sutikimu ginčo name deklaravo 2014 m. gruodžio 19 d., jų vaikų gyvenamosios vietos deklaruotos 2015 m. vasario 2 d. (G., gim. 2015 m.) ir 2017 m sausio 17 d. (D., gim. 2017 m.). CK 6.481 straipsnyje nustatyta, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tampa neterminuota. Šiuo konkrečiu atveju taip ir įvyko, todėl visiškai nepagrįstas atsakovų argumentas, kad ieškovės sūnaus šeima savavališkai gyvena ginčo name. CK 6.642 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti terminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Reikalavimas dėl iškeldinimo teismui pateiktas 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 6 d. procesinis dokumentas buvo pateiktas ieškovės atstovei, 2017 m. balandžio 21 d. buvo gautas ieškovės atsiliepimas į minėtą reikalavimą, todėl laikytina, kad ieškovė vėliausiai balandžio mėnesį yra įspėta apie atsakovų valią nutraukti susiklosčiusius panaudos teisinius santykius. Akcentuotina, kad panaudos santykiai yra susiklostę būtent tarp šalių, tai yra ieškovės ir atsakovų, o ieškovė, esant atsakovų sutikimui, buvo perdavusi naudotis tretiesiems asmenims, tai yra savo sūnui ir jo šeimai, todėl atsakovų reikalavimo formuluotė dėl iškeldinimo laikytina tinkama ir šis reikalavimas tenkintinas.Motyvuodami tuo, kad ieškovė, (jos sūnaus šeima) gyvena atsakovams priklausančiame būste be jokio teisinio pagrindo ir nemokėdami jokios nuomos, o atsakovai dėl ieškovės kaltės negali minėtame būste gyventi ir privalo nuomoti butą, atsakovai dėl ieškovės kaltės patiria kas mėnesį 50 Eur, nuo 2016 m. spalio 23 d. iki 2017 m. kovo 31 d. jau patyrė 300 Eur nuostolį (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Priešieškinyje atsakovai nurodo, kad jie atlaisvino namą dėl ieškovės ir nuomojasi butą nuo 2013 m. gruodžio 23 d., tačiau rašytinę nuomos sutartį sudarė nuo 2016 m. spalio 23 d. Teismas jau pasisakė, kodėl vertina kaip nepagrįstą atsakovų argumentą dėl to, jog ieškovės sūnaus šeima savavališkai ir be teisinio pagrindo gyvena ginčo name, be to, iš pateiktos 2016 m. spalio 23 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, patalpų nuomos trukmė – nuo sutarties sudarymo iki 2017 m. spalio 22 d. Teismas sprendžia, kad sutartinės atsakomybės atsiradimui pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį nėra pagrindo.

Dėl kitų procesinių klausimų

Ieškovė buvo pareiškusi ieškinį dėl 72984 Eur priteisimi, už jį mokėtina 1642 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) buvo sumokėjusi 656 Eur. Ieškovei priteista iš atsakovų 38230 Eur, mokėtinas žyminis mokestis nuo šios sumos yra 860 Eur, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina ieškovei 656 Eur, tai yra po 328 Eur iš kiekvieno, o valstybei 204 Eur. Iš ieškovės valstybei priteistina 781 Eur už netenkintą reikalavimo dalį. Atsakovams žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas (du neturtiniai reikalavimai apmokestinti po 31 Eur, vienas turtinis reikalavimas apmokestintas 15 Eur žyminiu mokesčiu) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 7 dalis, redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Tenkintas vienas neturtinis reikalavimas, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistina 46 Eur, iš ieškovės – 31 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes, iš ieškovės valstybei iš viso priteistina 812 Eur, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 250 Eur, tai yra po 125 Eur iš kiekvieno. Iš dalies tenkinus pareikštus reikalavimus, proporcingai patenkintiems reikalavimas priteistinos šalių patirtos atstovavimo išlaidos. Ieškovė yra pateikusi įrodymus dėl 1300 Eur išlaidų, patenkinti reikalavimai sudaro 52,38 proc,. todėl jai priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis 680,94 Eur, tai yra po 340,47 Eur. Atsakovai pateikė įrodymus dėl 1000 Eur atstovavimo išlaidų, jų patenkinti reikalavimai sudaro 33 proc., atitinkamai iš ieškovės priteistina 330 Eur, tai yra kiekvienam po 165 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti I. L. solidariai iš S. Š. ir A. Š. 38230 Eur (trisdešimt aštuonis tūkstančius du šimtus trisdešimt eurų), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis 656 Eur žyminio mokesčio, tai yra iš kiekvieno po 328 Eur, bei lygiomis dalimis 680,94 Eur atstovavimo išlaidų, tai yra po 340,47 Eur iš kiekvieno.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti I. L. ir visus kitus asmenis, kurie nėra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai pagal VĮ Registrų centro duomenis, iš S. Š. ir A. Š. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti S. Š. ir A. Š. 330 Eur, tai yra kiekvienam po 165 Eur, atstovavimo išlaidų iš I. L..

Likusių ieškinio ir priešieškinio dalių netenkinti.

Priteisti iš I. L. 812 Eur žyminio mokesčio valstybei, iš S. Š. ir A. Š. valstybei priteisti po 125 Eur žyminio mokesčio iš kiekvieno.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.